Islamo tradicijoje sapnai nėra tik pasąmonės žaidimas ar atsitiktinis vaizdinių srautas. Jie gali būti dvasinis ženklas, įkvėpimas ir net pranašystės dalis. Pranašas Muhammadas (taika jam) yra pasakęs: „Gerasis sapnas yra viena iš keturiasdešimt šešių pranašystės dalių.“ Tai reiškia, kad nors pranašystė kaip dieviškas apreiškimas baigėsi su paskutiniu pranašu, jos atspindys – gerasis sapnas – vis dar pasiekia tikinčiuosius.
Islamas skiria tris sapnų rūšis:
- Gerasis sapnas (الرؤيا الصالحة – ruʾyā ṣāliḥa) Iš Dievo. Neša ramybę, aiškumą, gali būti pranašiškas. Toks sapnas laikomas viena iš pranašystės dalių.
- Blogasis sapnas (الحلم – ḥulm) Iš šėtono. Skirtas gąsdinti, trikdyti, sukelti nerimą. Pranašas mokė, kad tokį sapną reikia ignoruoti ir nepasakoti kitiems.
- Sapnas iš savęs (حديث النفس – ḥadīth al-nafs) Iš žmogaus pačio – tai kasdienės mintys, emocijos, pasąmonės apdorojimas. Neturi dvasinės reikšmės.
Gerasis sapnas laikomas dvasiniu įkvėpimu, kuris gali padėti žmogui apsispręsti, įspėti ar sustiprinti tikėjimą. Tikinčiajam leidžiama tikėtis, kad toks sapnas yra Dievo dovana – ypač jei jis pasirodo po maldos Istikhārah, kai prašoma Dievo parodyti teisingą kelią.
Žinomi pranašo Muhammado sapnai
Islamo haditų rinkiniuose užfiksuoti keli sapnai, kurie turėjo aiškią pranašišką reikšmę:
Sapnas apie įėjimą į Meką
Vienas iš reikšmingiausių pranašo Muhammado sapnų buvo regėjimas, kuriame jis su savo pasekėjais įžengia į Meką, atlieka piligrimystės apeigas, skuta galvas ir dėvi ihram drabužius. Šis sapnas buvo perduotas bendruomenei kaip pažadas – kad jie sugrįš į šventąjį miestą taikiai, be kovos. Tuo metu musulmonai dar negalėjo laisvai patekti į Meką, nes miestas buvo kontroliuojamas jų priešininkų. Tačiau po Hudaybiyah sutarties, kuri iš pradžių atrodė nenaudinga musulmonams, šis sapnas išsipildė: pranašas ir jo bendruomenė įžengė į Meką be kraujo praliejimo. Tai tapo vienu iš aiškiausių pranašiškų sapnų, kuris sustiprino tikinčiųjų pasitikėjimą Dievo pažadais.
Sapnas apie du auksines apyrankes
Kitame sapne pranašas matė, kaip jam ant rankų uždedamos dvi sunkios auksinės apyrankės. Jis jautėsi dėl jų sunerimęs, bet tada sapne jam buvo įkvėpta jas nupūsti – ir jos nukrito. Pranašas šį sapną aiškino kaip dviejų melagingų pranašų pasirodymą po jo mirties. Iš tiesų, netrukus po jo mirties Arabijos pusiasalyje pasirodė du vyrai – Musaylima ir al-Aswad al-ʿAnsi – kurie teigė esą pranašai. Abu buvo atmesti musulmonų bendruomenės ir nugalėti. Šis sapnas buvo ne tik pranašiškas, bet ir įspėjantis – apie tai, kad po tiesos dažnai seka klaidinimas.
Sapnas apie rojų ir pragarą
Vienos nakties metu pranašas sapne buvo nuvestas į rojų ir pragarą. Jis matė rojų – jo palaimas, upes, sodus ir žmones, kurie ten gyveno dėl savo tikėjimo ir gerų darbų. Taip pat jam buvo parodytas pragaras – su įvairiomis bausmėmis tiems, kurie darė neteisybę, melavo, skleidė šmeižtą ar buvo veidmainiai. Šis sapnas buvo perduotas bendruomenei kaip pamokymas: kad pomirtinis gyvenimas yra tikras, ir kad kiekvienas žmogus turi ruoštis atsiskaitymo dienai. Tai buvo viena iš dvasinių vizijų, kurios turėjo gilią moralinę ir teologinę reikšmę.
Sapnas apie žmones su variniais nagais
Viename iš sapnų pranašas matė žmones, kurie turėjo nagus iš vario ir draskė jais savo veidus bei krūtines. Kai jis paklausė, kas tai per žmonės, jam buvo pasakyta: tai tie, kurie šmeižė kitus ir skleidė apkalbas. Šis sapnas buvo aiškus moralinis įspėjimas bendruomenei – kad žodžiai gali būti tokie pat žalingi kaip veiksmai, o šmeižtas – viena iš sunkiausių nuodėmių. Tai buvo ne tik regėjimas, bet ir pamoka apie kalbos atsakomybę.
Sapnas apie pranašą Juozapą (Yūsuf)
Nors šis sapnas priklauso ne Muhammado, o pranašo Juozapo istorijai, jis yra vienas iš žymiausių sapnų Korane. Juozapas sapnavo, kad vienuolika žvaigždžių, saulė ir mėnulis jam nusilenkia. Šis sapnas buvo ženklas, kad ateityje jo broliai ir tėvai jį pagerbs. Iš pradžių šis sapnas atrodė nesuprantamas, bet vėliau, kai Juozapas tapo Egipto iždininku ir jo šeima atvyko pas jį, jis išsipildė pažodžiui. Šis pasakojimas tapo islamo sapnų aiškinimo pagrindu – Juozapas laikomas vienu iš pirmųjų sapnų aiškintojų.
Šie sapnai nebuvo atsitiktiniai – jie turėjo aiškią prasmę, išsipildė arba buvo perduoti kaip pamokymas. Jie rodo, kad sapnas gali būti tiltas tarp žmogaus ir dieviškojo pasaulio, jei jis kyla iš švarios širdies ir yra lydimas tikėjimo.