Vienas iš įspūdingiausių islamo tradicijos epizodų yra Mahometo dvasinės kelionės, vadinamos Mi’raj, momentas, kai pranašas Mahometas šeštajame danguje susitinka su pranašu Moze. Šis dialogas, aprašytas hadisuose, ypač Sahih al-Bukhari ir Sahih Muslim, pabrėžia pranašų brolystę, Dievo gailestingumą ir rūpestį savo bendruomene. Per šį susitikimą Mozė pataria Mahometui prašyti Dievo sumažinti musulmonų maldų skaičių, parodydamas išmintį, … [Skaityti toliau…]
Mahometo dvasinė kelionė, žinoma kaip Isra ir Mi’raj (Miraj), yra vienas reikšmingiausių islamo tradicijos įvykių, aprašytas Korane ir hadisuose. Tai dviejų dalių kelionė, kurią pranašas Mahometas atliko maždaug 621 m., laikoma dvasine ir fizine patirtimi, sustiprinusia jo pranašišką misiją. Isra reiškia naktinę kelionę iš Mekos į Jeruzalę, o Mi’raj – pakilimą į dangų, kur Mahometas … [Skaityti toliau…]
Šahada (arabiškai: الشهادة, lietuviškai: „liudijimas“) yra pagrindinis islamo tikėjimo išpažinimas, laikomas vienu iš penkių islamo stulpų. Tai trumpas, bet itin reikšmingas teiginys, išreiškiantis musulmono tikėjimą į vienintelį Dievą (Allahą) ir Jo pasiuntinį Mahometą. Šahados tekstas yra toks: „Aš liudiju, kad nėra kito dievo, tik Allahas, ir Mahometas yra Jo pasiuntinys“ (arabiškai: أشهد أن لا إله … [Skaityti toliau…]
Koranas (arabiškai al-Qurʾān, reiškia „skaitymas“ arba „deklamavimas“) yra šventoji islamo knyga, laikoma tiesioginiu Dievo (Allaho) žodžiu, apreikštu pranašui Muchamedui per angelą Gabrielį (Džibrilą) VII a. Mekoje ir Medinoje. Koranas yra pagrindinis islamo tikėjimo šaltinis, kuriame pateikiami dvasiniai, moraliniai, teisiniai ir socialiniai nurodymai musulmonams. Jis parašytas arabiškai, o jo tekstas laikomas nepakeičiamu ir šventu, todėl vertimai … [Skaityti toliau…]
Žodis „fana“ (arab. فناء) kyla iš arabiško šakninio žodžio „f-n-y“, kuris siejamas su išnykimo, ištirpimo ar nykimo reikšmėmis. Šis terminas dažniausiai vartojamas islamo mistikoje, ypač sufizmo tradicijoje, kur jis įgavo gilią dvasinę prasmę. Etimologiškai žodis atspindi idėją apie kažko laikino sunaikinimą arba išnykimą, dažnai siejamą su ego ar savasties ištirpimu Dievo akivaizdoje. Sufizmo kontekste „fana“ … [Skaityti toliau…]
„Ana al-Haqq“ (arab. „Aš esu Tiesa“) yra garsus posakis, priskiriamas IX–X a. sufijų mistikui Mansur al-Hallaj (858–922 m.), vienam kontroversiškiausių islamo dvasinių mokytojų. Sufizmo kontekste šis teiginys, ištartas dvasinės ekstazės būsenoje, reiškia mistinę žmogaus sielos vienybę su Dievu (Allah), kuris Korane vadinamas „al-Haqq“ – „Tiesa“ arba „Tikrovė“. Al-Hallaj tikėjo, kad per visišką savęs atsižadėjimą (fana) … [Skaityti toliau…]
Šviesos ajatas (Āyat an-Nūr), esantis Korano 24-oje suroje (An-Nūr, „Šviesa“), 35-ajame ajate, yra viena iš labiausiai garbinamų ir kontempliuojamų islamo šventojo teksto eilučių. Ši eilutė, dažnai cituojama maldų metu, mečetėse ir sufijų poezijoje, vaizduoja Dievo šviesą kaip dvasinį vadovą, apšviečiantį tikinčiųjų širdis. Jos poetinė kalba ir gilus simbolizmas daro ją ne tik religiniu, bet ir … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje Dievas, vadinamas Alachu (Allah), turi daug vardų, atskleidžiančių Jo savybes, galią ir begalinį tobulumą. Alachas arabų kalboje reiškia vienintelį Dievą, tą patį, kuris garbinamas ir judaizme bei krikščionybėje, nors islamas Jį supranta savaip, pagal savo Apreiškimą. Šie Alacho vardai žinomi kaip Asma’ul Husna – 99 gražiausi vardai. Jie kyla iš Korano ir hadiso … [Skaityti toliau…]
Kai meilė išblėso, kivirčai tapo kasdienybe, o mintys apie skyrybas neduoda ramybės. Ar islamas leidžia nutraukti santuoką ir pradėti naują gyvenimą su kitu žmogumi? O gal tai griežtai draudžiama? Šie klausimai kyla ne vienam, ir Koranas, kaip islamo širdis, turi aiškius atsakymus. Skyrybos (talaq) ir galimybė vėl tuoktis yra ne tik leidžiamos, bet ir detaliai … [Skaityti toliau…]
Šiame puslapyje pristatomi islamo pasaulio šventieji, mokytojai, mąstytojai ir dvasiniai lyderiai, kurių gyvenimai ir darbai paliko gilų pėdsaką milijonų tikinčiųjų širdyse. Tai ne tik religijos veikėjai – jie buvo visuomenės reformatoriai, poetai, filosofai, politiniai vadovai, asketai ir kasdienybės mokytojai. Daugelis jų tapo dvasinės stiprybės, teisingumo ir artimo meilės simboliais. Šventieji šiame sąraše – tai asmenybės … [Skaityti toliau…]