Stačiūnų Šv. Lauryno bažnyčia

Pirmoji koplyčia pastatyta 1668 m. Ji 1729 m. sugriuvo ir netrukus buvo atstatyta. Vėlesnė statyta 1765 m. Į Stačiūnus 1779 m. paskirtas kunigas; koplyčia tapo filija. Metrikų knygos rašytos nuo 1780 m. Bažnyčiai 1781 m. dovanotas vienas valakas žemės. 1811 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

Užlieknės koplyčiai 1784 m. paskelbti dveji metiniai atlaidai. 1807 m. pastatyta nauja koplyčia, 1857 m. – perstatyta; priklausė Viekšnių parapijai. 1933 m. koplyčia perkelta į kitą vietą ir atnaujinta. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia. 2007 m. kovo pradžioje bažnyčia smarkiai apdegė.

Anciškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Aukštadvaryje (1 km į šiaurę nuo Anciškio) 1744 m. minima koplyčia. Dvarininkai Adomas Kasakovskis ir Teresė Kasakovskienė 1783–1786 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai 1790 m. dovanojo 2 valakus žemės ir 2000 auksinų. Klebonas Juozapas Pikturna paskyrė bažnyčiai 10 000 auksinų. 1791 m. įkurta parapija. Bažnyčia buvo maža, turėjo 2 altorius, be lubų; 1810 m. sudegė. … [Skaityti toliau…]

Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra

Šalia buvusios bažnyčios 1624 m. pastatytas bernardinų vienuolynas. 1650 m. suręsta nauja medinė bažnyčia. Ji per 1702 m. miesto gaisrą sudegė. 1738 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia. Bernardinų mūrinio vienuolyno (L formos) viena dalis pastatyta 1702 m., kita – 1762 m. Iš Kretingos perkelta mokykla, kurios mūrinis dviaukštis pastatas iškilo 1796 m. 1761 m. … [Skaityti toliau…]

Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia

Tarp 1449 ir 1478 m. Šešuolių dvaras dovanotas Vilniaus vyskupui. Vyskupas Valerijonas Protasevičius 1567 m. būsimai bažnyčiai paskyrė dešimtinę nuo dvaro, Kuzilų kaimą. Tribokštė medinė bažnyčia pastatyta 1572 m. Pirmasis klebonas Pranas Rapolkevičius buvo įpareigotas išlaikyti mokyklą ir mokytoją. Bažnyčia per karą su Rusija 1656 m. tikriausiai sudegė. Vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio rūpesčiu 1694 m. … [Skaityti toliau…]

Vadaktų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Vadaktuose 1744–1773 m. veikė jėzuitų misija. Jėzuitai buvo įsirengę koplyčią. Dvaro savininkai Juozas Juodkevičius ir Bogumila Juodkevičienė 1797 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paaukojo 29 margus žemės ir 1000 talerių (1350 sidabro rublių vertės). Dvaro savininkai Agota Liudkevičienė ir Zigmantas Liudkevičius 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1890 m. gegužės 22 d. ją konsekravo vyskupas … [Skaityti toliau…]

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Tytuvėnų dvaro inventoriuje 1555 m. minima bažnyčia. Dvaro valdytojas Andrius Valavičius 1613 m. pakvietė į Tytuvėnus bernardinų vienuolius, pažadėjo juos aprūpinti žemėmis ir kitomis dotacijomis. Bažnyčios ir vienuolyno statybai fundatorius skyrė žemės ir 10 000 auksinų. Pirmuoju vienuolyno prioru (vyresniuoju) ir statytoju buvo Bernardinas Švabas. 1614 m. mirus A. Valavičiui, jo brolis Jeronimas Valavičius 1618 … [Skaityti toliau…]

Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Bažnyčią 1787-1790 m. pastatė prelatas Bogužas. Ji buvo Pabaisko parapijos filija. 1814 m. kunigas Čepavičius su parapijiečiais kapinėse pastatė medinę koplyčią. Joje retkarčiais buvo laikomos pamaldos. Iki 1849 m. bažnyčia priklausė Vilniaus vyskupijai, vėliau – Žemaičių (Telšių) vyskupijai, 1926–1939 Kauno arkivyskupijai. 1888-1932 m. bažnyčia kunigo neturėjo. 1933 m. paskirtas iš Rusijos grįžęs kunigas Bronislovas Rūtenis. … [Skaityti toliau…]

Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčia

Kunigo Gečo rūpesčiu 1671 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Žarėnų parapijos filija. 1769 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1881 m. pailginta. 1890 m. apmūrytas šventorius, 1891 m. pastatyta mūrinė varpinė (Ustino Golinevičiaus projektas). Klebono Kazimiero Malinausko rūpesčiu 1901–1902 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (Nikolajaus Andrejevo projektas). 1907 m. įsigyti nauji vargonai, 1913 m. įkurta parapija. … [Skaityti toliau…]

Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

Girdžiai 1554 m. dovanoti Veliuonos klebonui (nuo 1842 m. valstybinė valda). Apie 1809 m. pastatyta medinė koplyčia. Vyskupas Motiejus Valančius 1853 m. prašė valdžios leisti suremontuoti apleistą Girdžių koplyčią ir laikyti joje pamaldas. Nurodė, kad prieš 30 metų čia nuolat gyveno kunigas. Gavus leidimą vietos gyventojai koplyčią 1858 m. perstatė. Po Pirmojo pasaulinio karo klebonas … [Skaityti toliau…]