Šiaulių klebono Liauksmino rūpesčiu 1677 m. Meškuičiuose pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1681 m. dovanoti 4 valakai žemės. Ją vyskupas perdavė Šiaulių klebonui. Sunykusi bažnyčia 1792 m. atstatyta. XIX a. (iki 1863 m.) veikė parapinė mokykla. 1844 m. įsteigta parapija. Bažnyčia 1857 m. gerokai remontuota ir dekoruota. Gyventojai 1893 m. prašė … [Skaityti toliau…]
1602 m. grafas Zabiela pastatė bažnyčia, vyskupas Merkelis Giedraitis paskyrė šiai bažnyčiai kunigą, o valdovas Zigmantas Vaza užrašė fundaciją. Ji buvo Alsėdžių, vėliau – Telšių parapijos filija. 1679–1842 m. Nevarėnai priklausė Telšių klebonui. 1785 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Nuo 1814 m. veikė parapinė mokykla. Blaivybės įvedimo proga 1858 m. kapinėse pastatyta akmenų mūro koplytėlė. … [Skaityti toliau…]
Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia – seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą. Tokia pastato kompozicija neturi analogų nei LDK, nei gretimų šalių teritorijoje. Stovi Senamiestyje, Nemuno dešiniajame krante, 1 km aukščiau Nemuno ir Neries santakos, prie Aleksoto tilto.
Tarp 1449 ir 1478 m. Šešuolių dvaras dovanotas Vilniaus vyskupui. Vyskupas Valerijonas Protasevičius 1567 m. būsimai bažnyčiai paskyrė dešimtinę nuo dvaro, Kuzilų kaimą. Tribokštė medinė bažnyčia pastatyta 1572 m. Pirmasis klebonas Pranas Rapolkevičius buvo įpareigotas išlaikyti mokyklą ir mokytoją. Bažnyčia per karą su Rusija 1656 m. tikriausiai sudegė. Vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio rūpesčiu 1694 m. … [Skaityti toliau…]
Vadaktuose 1744–1773 m. veikė jėzuitų misija. Jėzuitai buvo įsirengę koplyčią. Dvaro savininkai Juozas Juodkevičius ir Bogumila Juodkevičienė 1797 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paaukojo 29 margus žemės ir 1000 talerių (1350 sidabro rublių vertės). Dvaro savininkai Agota Liudkevičienė ir Zigmantas Liudkevičius 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1890 m. gegužės 22 d. ją konsekravo vyskupas … [Skaityti toliau…]
Tytuvėnų dvaro inventoriuje 1555 m. minima bažnyčia. Dvaro valdytojas Andrius Valavičius 1613 m. pakvietė į Tytuvėnus bernardinų vienuolius, pažadėjo juos aprūpinti žemėmis ir kitomis dotacijomis. Bažnyčios ir vienuolyno statybai fundatorius skyrė žemės ir 10 000 auksinų. Pirmuoju vienuolyno prioru (vyresniuoju) ir statytoju buvo Bernardinas Švabas. 1614 m. mirus A. Valavičiui, jo brolis Jeronimas Valavičius 1618 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1630 m. Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela 1750 m. atstatė sudegusią medinę bažnyčią. Ji buvo kryžminio plano, su 2 koplyčiomis, turėjo 6 altorius. Iš savo dvaro J. Zabiela bažnyčiai paskyrė 3000 lenkiškų auksinų. XIX a. veikė parapinė mokykla. Dar 1873 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią. Leista tik 1885 m. Klebono St. … [Skaityti toliau…]
Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji buvo Karkažiškių parapijos filija. Vietovę, vadintą Bageliškėmis, dvarininkai pavadino Balingradu. Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Ją 1928 m. rugsėjo 30 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.
Stačiatikis žemvaldys Šiš-Staveckis 1510 m. pastatė Surdegyje medinę cerkvelę. Apie 1550 m. suręstame mediniame name įkurtas Šv. Dvasios stačiatikių vienuolynas. 1625–1636 m. pastatyta nauja mūrinė cerkvė ir vienuolynas. 1774 m. buvo 6 vienuoliai. Apie 1780 m. pastatyta katalikų koplyčia. Ji minima 1796 m. ir 1820 m. Prie stačiatikių vienuolyno 1807 m. pristatytas priestatas. Jame įrengta … [Skaityti toliau…]
1421–1842 m. Lieplaukė buvo Žemaičių vyskupo valda. Bažnyčia minima nuo 1613 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1621 m. (buvo Alsėdžių parapijos filija). Ją 1627 m. sudegino Švedijos kariuomenė. 1673 m. atstatyta. 1766 m. bažnyčiai skirti 2 valakai žemės. 1844 m. įkurta parapija. Parapijiečių lėšomis 1861–1862 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją 1882 m. konsekravo vyskupas Aleksandras … [Skaityti toliau…]