Iki 1595 m. Upytėje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Ji sunyko po 1665 m., mirus paskutiniam Čičinskų giminės palikuoniui. Upytės katalikų koplyčiai 1742 m. paskelbti atlaidai. Nuo 1849 m. rašytos metrikų knygos. Klebonas Felicijonas Bytautas su parapijiečiais 1878 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1895 m. įsigyti Kryžiaus kelio stočių paveikslai. 1927 m. stogas apdengtas skarda. 1937 … [Skaityti toliau…]
Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius 1765 m. pastatė bažnyčią. Ji buvo Veliuonos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1907–1909 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, turėjęs biblioteką. Po Antrojo pasaulinio karo ilgai klebonavęs Jonas … [Skaityti toliau…]
Biržų bažnyčia minima 1510 m. Apie 1515 m. vyskupas Albertas Radvila tarp Apaščios ir Agluonos upių pastatė kitą medinę bažnyčią. 1553 m. minima Biržų parapija. XVI a. pabaigoje parapija panaikinta: pirmoji bažnyčia sunyko, antroji, pradėjus statyti pilį, apie 1586 m. nugriauta. Biržų savininkė Liudvika Karolina Radvilaitė 1692 m. įrengė katalikų bažnyčią. Ji buvo medinė, nedidelė, … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, Strėvos kairiajame krante. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1501 ir 1502 m. bažnyčiai skyrė fundaciją, 1506 m. klebonui leido laikyti smukles. Iki 1511 m. Semeliškių bažnyčia gaudavo dešimtinę iš Žiežmarių dvaro 1637 m. klebono jurisdikoje buvo 18 valstiečių šeimų. 1655 m. per karą su Rusija bažnyčia sudegė. … [Skaityti toliau…]
Dvarininkas Jurgis Gedgaudas Mackevičius 1626 m. pastatė mūrinę bažnyčią, klebonui išlaikyti dovanojo 20 dešimtinių žemės. 1625 m. bažnyčiai dovanotas Šedvydžių kaimas (dabar Kelmės rajone. 1805 m. Čekiškės klebonas dėl šio kaimo ribų bylinėjosi su Kelmės dvaro savininkais Gruževskiais). 1799 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje klebono iniciatyva 1821 m. išmūryta ir pailginta dabartinė bažnyčia, pristatytas bokštas. … [Skaityti toliau…]
Apie 1764 m. Aukštelkės dvare pastatyta koplyčia. Antano Radavičiaus rūpesčiu 1885 m. pastatyta mūrinė koplyčia. priklausė Šiaulių parapijai, ją aptarnavo Šiaulių kunigai. Audra 1903 m. nuplėšė koplyčios stogą, 1905 m. ji suremontuota, sutvirtinti pamatai. 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose sugriauta. Visuomenės veikėjas kunigas Vincentas Jarulaitis (1859–1939, palaidotas Aukštelkėje) 1932 m. koplyčią atstatė. Jai 1935 … [Skaityti toliau…]
Padubysio malūno savininkai Jonas ir Antanas Beinorai 1749 m. pasikvietė vienuolius bazilijonus, pastatė bažnyčią ir dovanojo vienuolynui žemės. Prie vienuolyno 1773 m. įkurta aukštesnioji parapinė mokykla. Ji 1793 m. pertvarkyta į keturklasę apygardėlės mokyklą. Vienuolynui XVIII a. pabaigoje priklausė Bazilionų miestelis ir Mekių kaimas (19 valakų). XIX a. pradžioje buvo medinis vienaaukštis vienuolynas ir mokykla. … [Skaityti toliau…]
Apie 1726 m. Gaureliuose pastatyta koplyčia. 1763 m. Renavo dvaro inventoriuje minima laikina bažnyčia, 1773 m. – koplyčia. Apie 1780 m. kitoje vietoje pastatyta nauja kryžminio plano koplyčia, 1808 m. – aštuoniakampė koplyčia. Metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1815 m. Filialistas Konstantinas Piesliakas 1863 m. ištremtas į Sibirą. Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. … [Skaityti toliau…]
Iki 1850 m. Didvyžių (Geištarų) dvare pastatyta koplyčia, turėjusi nuolatinį kunigą. Dvaro savininkas Leonas Geištaras pasenusios koplyčios vietoje 1885 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1917 m. vokiečiai nusikabino bažnyčios varpą. Kunigas Antanas Kudirka iš prasiskolinusio dvaro apie 1918 m. nupirko bažnyčią ir kitus trobesius. 1919 m. įkurta parapija. 1944 m. bažnyčios sienoje pramuštos skylės, ji … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji medinė koplyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje. Kulvoje nuolat gyveno kunigas. Jį išlaikė Kulvos (Žemutinės Kulvos) dvaras (dvarininkai Kulviečiai, perėję į reformaciją, koplyčią atidavė evangelikams reformatams). Skarulių klebonas Klimkevičius 1645 m. pradėjo bylinėtis dėl Kulvos koplyčios. Jono Parčevskio rūpesčiu išmūryta koplyčia su 3 valakais žemės ir 3 valstiečių šeimomis 1647 m. perduota … [Skaityti toliau…]