Pirmoji bažnyčia Tryškiuose pastatyta XVI a. pradžioje. Nėra tikslių duomenų, kaip ji atrodė, tačiau žinant to meto bažnyčių statymo Žemaitijoje tradicijas, galima įtarti, jog tokioje gyvenvietėje kaip Tryškiai, galėjo būti pastatyta rąstinė, nedidelė, labiau koplyčią primenanti bažnyčia. Yra aiškių duomenų, jog užėjus protestantizmo bangai, XVI a. pabaigoje tryškiu valdę didikai Šemetos tapo protestantais, išvarė katalikų … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, Strėvos kairiajame krante. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1501 ir 1502 m. bažnyčiai skyrė fundaciją, 1506 m. klebonui leido laikyti smukles. Iki 1511 m. Semeliškių bažnyčia gaudavo dešimtinę iš Žiežmarių dvaro 1637 m. klebono jurisdikoje buvo 18 valstiečių šeimų. 1655 m. per karą su Rusija bažnyčia sudegė. … [Skaityti toliau…]
Dvarininkas Jurgis Gedgaudas Mackevičius 1626 m. pastatė mūrinę bažnyčią, klebonui išlaikyti dovanojo 20 dešimtinių žemės. 1625 m. bažnyčiai dovanotas Šedvydžių kaimas (dabar Kelmės rajone. 1805 m. Čekiškės klebonas dėl šio kaimo ribų bylinėjosi su Kelmės dvaro savininkais Gruževskiais). 1799 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje klebono iniciatyva 1821 m. išmūryta ir pailginta dabartinė bažnyčia, pristatytas bokštas. … [Skaityti toliau…]
Apie 1764 m. Aukštelkės dvare pastatyta koplyčia. Antano Radavičiaus rūpesčiu 1885 m. pastatyta mūrinė koplyčia. priklausė Šiaulių parapijai, ją aptarnavo Šiaulių kunigai. Audra 1903 m. nuplėšė koplyčios stogą, 1905 m. ji suremontuota, sutvirtinti pamatai. 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose sugriauta. Visuomenės veikėjas kunigas Vincentas Jarulaitis (1859–1939, palaidotas Aukštelkėje) 1932 m. koplyčią atstatė. Jai 1935 … [Skaityti toliau…]
Padubysio malūno savininkai Jonas ir Antanas Beinorai 1749 m. pasikvietė vienuolius bazilijonus, pastatė bažnyčią ir dovanojo vienuolynui žemės. Prie vienuolyno 1773 m. įkurta aukštesnioji parapinė mokykla. Ji 1793 m. pertvarkyta į keturklasę apygardėlės mokyklą. Vienuolynui XVIII a. pabaigoje priklausė Bazilionų miestelis ir Mekių kaimas (19 valakų). XIX a. pradžioje buvo medinis vienaaukštis vienuolynas ir mokykla. … [Skaityti toliau…]
Apie 1726 m. Gaureliuose pastatyta koplyčia. 1763 m. Renavo dvaro inventoriuje minima laikina bažnyčia, 1773 m. – koplyčia. Apie 1780 m. kitoje vietoje pastatyta nauja kryžminio plano koplyčia, 1808 m. – aštuoniakampė koplyčia. Metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1815 m. Filialistas Konstantinas Piesliakas 1863 m. ištremtas į Sibirą. Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. … [Skaityti toliau…]
Iki 1850 m. Didvyžių (Geištarų) dvare pastatyta koplyčia, turėjusi nuolatinį kunigą. Dvaro savininkas Leonas Geištaras pasenusios koplyčios vietoje 1885 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1917 m. vokiečiai nusikabino bažnyčios varpą. Kunigas Antanas Kudirka iš prasiskolinusio dvaro apie 1918 m. nupirko bažnyčią ir kitus trobesius. 1919 m. įkurta parapija. 1944 m. bažnyčios sienoje pramuštos skylės, ji … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji medinė koplyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje. Kulvoje nuolat gyveno kunigas. Jį išlaikė Kulvos (Žemutinės Kulvos) dvaras (dvarininkai Kulviečiai, perėję į reformaciją, koplyčią atidavė evangelikams reformatams). Skarulių klebonas Klimkevičius 1645 m. pradėjo bylinėtis dėl Kulvos koplyčios. Jono Parčevskio rūpesčiu išmūryta koplyčia su 3 valakais žemės ir 3 valstiečių šeimomis 1647 m. perduota … [Skaityti toliau…]
1919 m. Taujėnų dvaro savininkas kunigaikštis Konstantinas Radvila statomai Lėno bažnyčiai paskyrė miško medžiagos. 1921 m. pastatyta laikina medinė koplyčia. Netrukus pradėta statyti klebonija ir kiti parapijos ūkiniai trobesiai. Lėno gyventojams paaukojus 2 dešimtinių sklypą, kunigų Jurgio Kazakevičiaus ir Jono Laugalio iniciatyva 1923–1924 m. pastatyta akmenų mūro bažnyčia. 1925 m. kunigo J. Laugalio rūpesčiu bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi Vilkaviškyje.