Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Kelmėje 1416 m. įsteigė parapiją ir pastatė bažnyčią. Antroji bažnyčia pastatyta 1484 m. Albertas Gruzdavičius 1512 m. aprūpino altariją. 1581 m. Kelmės klebonu paskirtas B. Kotarskis vėliau perėjo į reformaciją. 1596 m. bažnyčioje pamaldas pradėjo laikyti evangelikai reformatai. 1606 m. pradėta bažnyčios grąžinimo byla. Katalikams 1608 m. bažnyčia grąžinta, 1613 m. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Pernaravos bažnyčia pastatyta 1671 m. Jai Jonas Milvydas dovanojo 2 margus žemės. H. Zabiela 1815 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji buvo Ariogalos parapijos filija. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. Vidaus reikalų ministras 1863 m. leido steigti parapiją. Formaliai filija nurodyta iki 1874 m. Bažnyčia 1913 m. remontuota, atnaujinti altoriai.
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1520 m. Mirus klebonui, apie 1600 m. sunaikinti bažnyčios dokumentai. 1612 m. pastatyta nauja bažnyčia, į kurią Balbieriškio dvaro sodybos savininkas pakvietė evangelikų reformatų kunigą. Reformatams paskirtos buvusios katalikų bažnyčios valdos su Nešeikių kaimu. Katalikai, vadovaujami Merkinės klebono Petro Ramulavičiaus, 1632 m. vasario 10 d. užėmė Balbieriškio bažnyčią ir kleboniją. 1644 … [Skaityti toliau…]
Šiauliuose 1930 m. įsikūrė jėzuitų misija. Kunigo Benedikto Andruškos (pirmojo rektoriaus) rūpesčiu 1936 m. pastatyta mūrinė oratorija. Tada čia buvo vienas kunigas ir du broliai jėzuitai. Iki 1944 m. pasikeitė keturi rektoriai. Jie buvo kartu ir jėzuitų misijos vyresnieji. 1948 m. pavasarį kunigas Antanas Šeškevičius ištremtas, bažnyčia uždaryta. Bažnyčią uždarius, joje buvo įrengtas sandėlis, vėliau … [Skaityti toliau…]
Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje iš pradžių buvo pamaldų namai. 1801–1815 m. kunigas Fridrichas Vilhelmas Skubovijus dovanojo šiems namams sakyklą, du Nukryžiuotuosius, dvi sidabrines taures. Alkiškių dvaro nuomotojas Magnus pastatė liuteronams medinį pamaldų namą, kurį 1829 m. pašventino kunigas Aleksandras Henrikas Konradas Šulcas. Jis 1832 m. dovanojo parapijai fisharmoniją. 1840 m. maldos namuose jau buvo … [Skaityti toliau…]
Tikėtina, kad miesteliui rastis padėjo apie 1665 metus pastatyta pirmoji bažnyčia. Tiksli data, kada Vaškuose pastatyta pirmoji bažnyčia nežinoma, tačiau bažnyčios inventoriaus knygoje yra parašyta, kad pro Vaškus važiavęs keleivis, pavarde buvo Grotus, kuris keliavęs į Biržus pas gydytoją. Šalia kalnelio kur dabar yra Vaškų bažnyčia jis sustojęs ir leidęs arkliams pasiganyti, o pats užmigęs … [Skaityti toliau…]
Pastatytai bažnyčiai Jurgis Daujotas 1791 m. dovanojo 10 tūkst, auksinų ir 2 margus žemės. Paskirtas kunigas; koplyčia tapo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1820 m. pakeisti sienojai. Giminei įamžinti statytojas bažnyčią pavadino savo dvaro – Daujotavos vardu. Po 1924 m. oficialiai įteisintas dabartinis pavadinimas. 1930 m. įsteigta parapija. Pirmojo Polekėlės klebono Oželio (čia klebonavusio 35 m.) … [Skaityti toliau…]
Vaidatonių dvarininkas Matas Minmantas 1797 m. pastatė bažnyčią. Jai 1801 m. paskirtas valakas žemės, įkurta parapija. Stulgiuose 1828–1829 m. vikaravo poetas ir vertėjas Antanas Savickis (apie 1782–1836). Vikaras Matas Veitas 1863 m. ištremtas į Archangelsko guberniją. 1867 m. bažnyčia buvo apgriuvusi ir gerokai remontuota. Dabartinė mūrinė bažnyčia pagal Juzefo Pijušo Dziekonskio projektą už 70 000 … [Skaityti toliau…]
Daugėliškio bažnyčios vizitacijoje 1675 m. minima Vidiškių koplyčia. Vidiškių dvaro savininkas Jonas Kaminskas 1828 m. pastatė bažnyčią, paskyrė jai 30 dešimtinių žemės, kunigui – 200 rb per metus. 1840 m. bažnyčia atnaujinta. 1902–1906 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1906 m. konsekravo vyskupas Eduardas Ropas. 1921 m. įkurta parapija. 1880–1883 m. filialistu buvęs Silvestras Gimžauskas (1845–1897) … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmiausia pastatytas vienuolyno pastatas. Bernardinai Tytuvėnuose apsistojo apie 1614 metus, tuometiniam Tytuvėnų savininkui A. Valavičiui surašius aktą dėl ketinimo steigti vienuolyną. Fundatorius norėjo nedidelio vienuolyno (12 vienuolių) ir bažnyčios, kur numatė savo šeimos mauzoliejų. Pirmieji ordino vienuoliai atvyko iš Vilniaus, Kauno ir Krokuvos vienuolynų. Jie kovojo su reformacija ir stengėsi atitraukti gyventojus nuo … [Skaityti toliau…]