Bažnyčiai 1639 m. paskirta 18 valakų žemės, apie 100 dešimtinių miško. Kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu 1708 m. perstatyta. 1820 m. jai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais. Dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis 1853 m. bažnyčia padidinta. Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (apie 1822–1882; palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines, 1879 m. paaukštino bažnyčią, … [Skaityti toliau…]
Iki 1522 m. bažnyčią pastatė A. Zaviša. Nuo 1565 iki 1631 m. ji priklausė evangelikams reformatams. 1720 m. buvo pastatyta naujoji bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Jos išlaikymui klebonas Grigaliūnas 1820 m. dovanojo turto. XVIII a. pabaigoje bažnyčioje pamokslai vieną sekmadienį sakyti lietuviškai, kitą – lenkiškai. 1851 m. pamokslai būdavo lenkiški, tik retkarčiais … [Skaityti toliau…]
Saudininkų dvarininkas Juozas Stankevičius 1782 m. pastatė medinę koplyčią. Ksaveras Stanevičius 1817 m. paskyrė sklypą žemės ir pažadėjo išlaikyti kunigą. Koplyčia tapo Lyduvėnų parapijos filija. Kunigas klebonas Adomas Galkevičius už sukilėlių atsišaukimo perskaitymą 1864 m. ištremtas į Sibirą; atimtas dvasininko titulas. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1927 m. išparceliuoto Saudininkų dvaro žemėje … [Skaityti toliau…]
Iki 1555 m. pastatyta medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Rykantų valdytojas Mikalojus Talvošas 1585 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. XVII a. Rykantai atiteko Oginskiams. 1655 m. Maskvos kariuomenė sugriovė bažnyčią. Ją iki 1688 m. restauravo Marcijonas Oginskis. 1696 m. bažnyčia stovėjo tuščia ir apleista. Pamaldos laikytos Rykantų dvare. Rykantai kartu su bažnyčia 1688 m. atiduoti … [Skaityti toliau…]
Medinę bažnyčią 1757 m. pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius. Jai dovanotas valakas žemės. 1840 m. bažnyčia remontuota, pristatytas bokštelis.
Pirmąją bažnyčią 1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir pilyje įsteigė benediktinų vienuolyną. Apie 1410 m. įkurta parapija. Iki 1577 m. atnaujinta bažnyčia, 1577 m. pastatytas vienuolynas. 1597 m. bažnyčia rekonstruota. 1639 m. vienuolynui dovanotas Pivašiūnų palivarkas su Jurkonių kaimu. Iš ankstesnių fundacijų 1799 m. priklausė Senųjų Trakų palivarkas su Vištelionių kaimu ir Kauno … [Skaityti toliau…]
Varlaukyje 1764 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1830 m. perstatyta. 1860 m. pastatyta bažnyčia. 1862 m. paskirtas kunigas. 1879 m. bažnyčia sudegė. 1881 m. leista statyti naują medinę bažnyčią (pastatyta 1883 m.). 1921 m. įkurta parapija. 1923 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.
Krakių valsčius 1421 m. dovanotas Žemaičių vyskupui (suvalstybintas 1842 m.). Pirmoji bažnyčia pastatyta 1478 m. Klebonas Jurgis Talaitis 1529 m. bažnyčią remontavo. Krakėse 1570–1572 m. klebonavo Mikalojus Daukša, vienas lietuvių raštijos pradininkų. 1579 m. minima parapinė mokykla (veikė ir XIX a. pirmojoje pusėje). Bažnyčia iki 1649 m. atstatyta. Nauja medinė pastatyta 1768 m. vyskupo Jono … [Skaityti toliau…]
Konstantinas Kuncevičius 1643 m. karmelitams paskyrė Kalesninkų dvarelį, 1676 m. pastatė koplyčią. 1703 m. pastatyta bažnyčia, 1707 m. įkurta parapija. Manoma, kad XVIII a. pradžioje bažnyčia sunaikinta, nes 1714 m. pašventinta neseniai pastatyta. 1805 m. minima parapinė mokykla. 1832 m. caro valdžia vienuolyną uždarė, parapiją panaikino. Kalesninkų bažnyčia 1838 m. pervežta į Rodūnią. Gyventojai 1898 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1616 m. Jai dovanotas Pyragių kaimas, 1631 m. – Plundakų kaimas, vėliau atimtas. 1721 m. ant bažnyčios durų buvo užrašas, kad ji statyta Vilhelmo Tyzenhauzo. Vietoj senosios 1746 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Per miestelio gaisrą bažnyčia 1781 m. sudegė. 1791 m. suręsta nauja bažnyčia. Ji buvo trinavė, turėjo 3 altorius. 1781 … [Skaityti toliau…]