Juodaičiai 1614 m. dovanoti Ariogalos klebonijai (1842 m. suvalstybinti). 1780 m. pastatyta medinė koplyčia. 1862 m. pastatyta bažnyčia (Ariogalos parapijos filija). Juodaičių filialistas kunigas Antanas Viršila 1863 m. ištremtas į Sibirą. Iki 1898 m. suburtas bažnytinis choras, 1899 m. apmūrytos kapinės. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Maldos namai įrengti klebonijoje. 1917 m. pastatyta laikina … [Skaityti toliau…]
Ratkūnų dvaro savininkas Antanas Kamarauskas Suvainiškyje 1782 m. pastatė medinę bažnyčią ir paskyrė 2 valakus ir 28 margus žemės. Kamarauskai į Suvainiškį pakvietė reguliariuosius atgailos kanauninkus. 1783 m. įsteigta parapija. Rusijos valdžia 1832 m. uždarė vienuolyną ir bažnyčią, panaikino parapiją. Antanas Kamarauskas 1836–1838 m. prašė leisti jo dėdės statytai bažnyčiai veikti kaip filijai. Apie 1840 … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią 1590 m. pastatė Jeronimas Valavičius. Jai 1591 m. patvirtinta fundacija: 2 valakai žemės, Bražiškių kaimas ir 2 sklypai mokyklai. Bajorai įpareigoti klebonui kasmet mokėti po 10 zlotų nuo valako žemės. 1655 m. bažnyčia apgriauta, netrukus atstatyta. 1668 m. minimas Kumpiniškio, arba Bražiškių, klebonijos palivarkas. 1669 m. minima Subačiaus Kumpiniškio bažnyčia. Ji buvo medinė, … [Skaityti toliau…]
2008 m. lapkričio 2 d. įsisiautėjusi ugnis pasiglemžė 1990 m. pastatytą medinę bažnyčią, pastaraisiais metais tarnavusią kaip sandėlį, kuriame buvo laikomos organizacijos "Caritas" surinktos aukos.
Pirmąją bažnyčią Veisiejuose apie 1525 m. pastatė Jurgis Simanavičius. Jis 1526 m. dovanojo turto. 1674 m. minima medinė apiplėšta bažnyčia be kunigo. 1762 m. iš lentų pastatyta laikina, o 1767 m. – medinė bažnyčia. 1766 m. Veisiejuose įkurta Šv. Rožančiaus brolija. Masalskiai iki 1768 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Mirus Veisiejų dvaro savininkui darbai sustojo. … [Skaityti toliau…]
Lietuvos maršalka ir Trakų vaivada, Alytaus dvaro savininkas Jonas Zaberezinskis iki 1520 m. pastatydino bažnyčią. 1524 m. įkurta parapija. Kurį laiką bažnyčią lankė abiejų miesto dalių katalikai. Pagal fundacijos aktą bažnyčios vikaras privalėjo mokėti lietuvių kalbą. 1658 m. bažnyčia atstatyta. 1763 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1773 m. įsteigta parapinė mokykla. 1810 m. bažnyčia, mieste … [Skaityti toliau…]
Vilkijos klebono valdos minimos 1525 m. 1542 m. bažnyčiai dovanota 50 valakų žemės, Pikčiūnų, Dokelių ir Lebedžių kaimai (pastarieji 2 bažnyčiai priklausė iki 1842 m.), 2 sklypai miestelyje ir kasmetinė 80 auksinų duoklė. 1579 m. bažnyčios stogas buvo kiauras, metrikų knygos nerašomos, kapinės neaptvertos. Parapiją aptarnavo nuo 1573 m. Veliuonoje gyvenęs kunigas J. Laskovskis, kuris … [Skaityti toliau…]
Liudvikas Konstantinas Pacas 1715 m. pastatė bažnyčią. Jai išlaikyti paskyrė 4 valakus žemės. Apie 1850 m. kunigo S. Lapinsko rūpesčiu bažnyčioje giedoti ir pamokslus sakyti pradėta lietuviškai. Po 1864 m. pastatyta nauja bažnyčia. Liudvinavo vikaras Simonas Lapinskas (1800–1889) apkaltintas žmonių raginimu eiti į sukilimą. Už tai 1864 m. ištremtas į Sibirą. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ … [Skaityti toliau…]
Gulbinėnų dvaro savininkas, generolas Kazys Ladyga (1893–1941) dvaro rūmuose 1936 m. įrengė koplyčią. 1939 m. pabaigoje įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmai su koplyčia nacionalizuoti. Dabartinė bažnyčia įrengta mūriniame ūkiniame pastate.
Arkikatedra pastatyta parapinės bažnyčios (minima 1413 m.) vietoje. Ji XV ir XVI a. buvo kelissyk remontuojama, plečiama ir rekonstruojama. XV a. bažnyčiai priklausė šv. Mikalojaus, šv. Gertrūdos koplyčios, šv. Kotrynos altarija, žemės sklypai Kleboniškyje, Eiguliuose, Žemaitkiemyje, Rumšiškėse. Barbora Juškienė 1525 m. altarijai dovanojo Šėtijų palivarką, 2 mūrinius namus. Margarita Ačėnaitė 1531 m. dovanojo mūrinį namą. … [Skaityti toliau…]