Manoma, kad Šeduvoje pirmoji medinė bažnyčia pastatyta ir parapija įkurta 1512 m. Bažnyčiai 1529 m. dovanoti 3 nenaudojami žemės sklypai. 1542 m. fundacija padidinta. Manoma, jog tais metais pastatyta antroji bažnyčia. 1542 m. įsteigta parapinė mokykla. Upytės vaivada Jeronimas Valavičius 1640–1649 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ją 1649 m. konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. 1647 m. įsteigtas … [Skaityti toliau…]
Kanauninkas (vėliau Žemaičių vyskupas) Stanislovas Kiška Adutiškio valdas 1608 m. paskyrė Vilniaus kapitulai (1842 m. suvalstybintos), bažnyčiai dovanojo Jankiškės palivarką. 1832 m. jai dar priklausė Gruodžių, Sakūnų ir Viršilų kaimai. XVII a. įkurta parapija. 1810 m. sena medinė bažnyčia nugriauta. Prelatas Jonas Civinskas 1818–1826 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. Literatas Aleksandras Burba (1854–1898) 1889 m. … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (arba tiesiog Vilniaus katedra) stovi Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje. Arkivyskupijos ir dekanato centras. Bažnyčioje yra Šv. Kazimero koplyčia. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio). Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano. Grindys išklotos keramikinėmis glazūruotomis … [Skaityti toliau…]
Senojoje Nidoje (apie 2 km į pietus nuo dabartinės) 1569 m. buvo bažnyčia. Iki 1675 m. ją užpustė su visa gyvenviete. 1812 m. Gotlybo Dovydo Kuverto pirko apleistą Kuncų bažnyčios pastatą. Iš jo plytų, sijų buvo pastatyti užeigos namai ir gyvenamasis namas valdininkams, kuriame buvo įrengta nedidelė salė pamaldoms laikyti. Ji pašventinama 1835 m. lapkričio … [Skaityti toliau…]
Pirmąją koplyčią dvare virš laidojimo rūsio 1809 m. pastatė M. Zaleckis. Koplyčioje 1840 m. įrengti 3 altoriai. 1864 m. uždarius Paparčių dominikonų vienuolyną, Palomenėje apsigyveno vienuolis kunigas Poliakovskis. 1877 m. valdžia leido joje laikyti 4 pamaldas per metus. 1903 m. koplyčia gerokai remontuota. 1915 m. ji, atnaujinta ir išplėsta, tapo bažnyčia; įkurta parapija. 1916 m. … [Skaityti toliau…]
Per 1922 m. žemės reformą būsimai parapijai skirta 8 ha žemės. 1926 m. įkurta parapija. 1927–1928 m. pastatyta bažnyčia. Pirmasis klebonas Vincentas Kizlaitis pastatė varpinę, sutvarkė ūkinius trobesius, padidino bažnyčią. 1941 m. birželio 25 d. vokiečių kareiviai bažnyčioje sušaudė diakoną Vaclovą Stulginskį. 1980 m. ji suremontuota.
Vilkijos klebono valdos minimos 1525 m. 1542 m. bažnyčiai dovanota 50 valakų žemės, Pikčiūnų, Dokelių ir Lebedžių kaimai (pastarieji 2 bažnyčiai priklausė iki 1842 m.), 2 sklypai miestelyje ir kasmetinė 80 auksinų duoklė. 1579 m. bažnyčios stogas buvo kiauras, metrikų knygos nerašomos, kapinės neaptvertos. Parapiją aptarnavo nuo 1573 m. Veliuonoje gyvenęs kunigas J. Laskovskis, kuris … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1444 m. Nauja parapinė bažnyčia, priklausiusi Vilniaus vyskupijai, minima 1463 m. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1627 m. buvo evangelikų reformatų pasisavinta. Sena medinė katalikų bažnyčia minima 1674 m. Nauja medinė pastatyta 1752 m. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio veikė parapinė mokykla. Kunigo Šimkevičiaus rūpesčiu 1872 m. … [Skaityti toliau…]
Kivylių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Kivyliuose.
Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas 1788 m. pastatė medinę bažnyčią. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1867 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus, pristatyti 2 koplyčias. Inžinierius Nikolajus Andrejevas 1900 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vertė 21 000 rublių). Leliūnuose 1899–1938 … [Skaityti toliau…]