Paieškos rezultatai (154) pagal: Pagrindines maldos už mirusį

Krikščioniško tikėjimo pagrindai

„Krikščioniško tikėjimo pagrindai“ (Institutio Christianae Religionis) yra vienas reikšmingiausių protestantų reformacijos teologinių tekstų, kuriuos parašė Jonas Kalvinas. Pirmasis šio veikalo leidimas buvo paskelbtas 1536 metais, kai Kalvinas buvo vos 27 metų amžiaus. Ši knyga tapo pagrindiniu kalvinizmo doktrinos tekstu ir turėjo didelę įtaką protestantų teologijos plėtrai, formuojant daugelio reformuotų Bažnyčių mokymą. Jonas Kalvinas buvo vienas … [Skaityti toliau…]

Psichinė savigyna

Psichinė savigyna (angl. Psychic Self-Defense) nėra tik teorinis traktatas; tai 1930 m. išleistas Dion Fortune (tikrasis vardas – Violet Mary Firth) praktinis vadovas, paremtas jos pačios patirtimis okultinėje aplinkoje. Fortune, būdama žinoma okultistė ir psichologijos idėjų interpretatorė, šį kūrinį parašė po intensyvių vidinių konfliktų ordino Stella Matutina veikloje – vienoje iš Auksinės Aušros tradicijos atšakų. … [Skaityti toliau…]

Atskleistoji Izidė

„Atskleistoji Izidė“ (Isis Unveiled), pasirodžiusi 1877 metais Niujorke, tapo tikru intelektualiniu ir dvasiniu sprogimu Viktorijos laikų visuomenėje. Tai buvo pirmasis monumentalus Helenos Petrovnos Blavatsky veikalas, kuriuo ji metė pirštinę dviem galingiausiems to meto autoritetams: dogmatiškai krikščionybei ir materialistiniam mokslui. Dvitomė, daugiau nei 1200 puslapių studija yra ne tiesiog knyga, o milžiniška ezoterinė sintezė. Blavatsky teigė, … [Skaityti toliau…]

Slapti visų amžių mokymai

„Slapti visų amžių mokymai“ (The Secret Teachings of All Ages: An Encyclopedic Outline of Symbolical Philosophy) yra vienas plačiausių ezoterinės literatūros kūrinių, kada nors išleistų Vakarų pasaulyje. Šią knygą 1928 metais publikavo Menlis P. Holas (Manly Palmer Hall), būdamas vos 27-erių metų. Nepaisant autoriaus jaunystės, kūrinys tapo fundamentaliu vadovėliu visiems, siekiantiems suprasti slaptąją istoriją, simbolių … [Skaityti toliau…]

Aukštosios magijos dogma ir ritualas

„Aukštosios magijos dogma ir ritualas“ (Dogme et Rituel de la Haute Magie / Transcendental Magic) yra bene įtakingiausias XIX a. ezoterinis kūrinys, visiems laikams pakeitęs Vakarų okultizmo veidą. Knygos autorius – Elifasas Levis (Éliphas Lévi), kurio tikrasis vardas buvo Alphonse’as Louis Constantas. Šis buvęs katalikų diakonas, pasivadinęs hebrajiška savo vardo versija, 1854–1856 m. išleido dvitomį … [Skaityti toliau…]

Šventųjų litanijos

Šventųjų litanijos (gr. litaneia – prašymas, maldavimas) yra maldos forma, sudaryta iš nuoseklių kreipinių į Dievą, Mariją ar įvairius šventuosius. Kunigas ar maldos vadovas garsiai vardija kreipinius, o žmonės kiekvieną kartą atsako tuo pačiu trumpu sakiniu, pavyzdžiui: „Melsk už mus“. Tai malda, paremta ritmingu dialogu tarp vadovo ir bendruomenės, todėl ją lengva sekti ir kartu … [Skaityti toliau…]

Korėjos dievai

Korėjos dievai sudarė gyvą, daugiasluoksnį ir nehierarchišką dvasinį pasaulį, kuriame dievybės, protėvių dvasios ir gamtos jėgos veikė greta viena kitos. Ši sistema kilo iš senųjų korėjiečių šamanizmo (muizmas) ir persipynė su budizmu, daoizmu bei konfucianizmu, tačiau išlaikė savitą, archajišką formą. Korėjiečiai tikėjo, kad kiekvienas kalnas, upė, medis, namas ar net virtuvės židinys turi savo dvasią, … [Skaityti toliau…]

Maldororo giesmės

1869 metais Paryžiaus literatūriniame pogrindyje pasirodė kūrinys, kuris turėjo tapti didžiausiu visų laikų „prakeiktosios literatūros“ paminklu. „Maldororo giesmės“ (pranc. Les Chants de Maldoror), pasirašytos paslaptingu Grafo de Lotreamono (Comte de Lautréamont) pseudonimu, buvo tokios žiaurios ir šventvagiškos, kad net jų leidėjas Albert’as Lacroix, išspausdinęs knygą, išsigando kalėjimo ir atsisakė ją platinti. Kūrinio autorius, tikruoju vardu … [Skaityti toliau…]

Žydų senovė (Antiquitates Iudaicae)

Juozapo Flavijaus (Titus Flavius Josephus) veikalas „Žydų senovė“ (lot. Antiquitates Iudaicae, gr. Ioudaikē archaiologia) yra vienas ambicingiausių antikinės istoriografijos paminklų, parašytas graikų kalba maždaug 93–94 m. po Kr. Šis monumentalus, iš dvidešimties knygų sudarytas darbas gimė ne Judėjoje, o pačioje Romos imperijos širdyje, valdant imperatoriui Domicianui. Autoriaus asmenybė ir likimas yra tokie pat sudėtingi kaip … [Skaityti toliau…]

Šėtono mišios

Kai 1954 metais Londone (leidykla „Rider and Company“), o vėliau ir 1955-aisiais Niujorke („Citadel Press“) pasirodė Henry T. F. Rhodeso knyga „Šėtono mišios“ (The Satanic Mass: A Sociological and Criminological Study), ji sukėlė nemenką šurmulį ne tik okultizmo mėgėjų, bet ir rimtų istorikų gretose. Rhodesas nebuvo eilinis sensacijų ieškotojas – jis buvo teismo ekspertizės chemikas … [Skaityti toliau…]

Skustuvas ožiui

1962 metais Toronto universiteto leidykla išleido knygą, kurios pavadinimas skambėjo labiau kaip okultinis grimoaras nei akademinis veikalas – „Skustuvas ožiui“ (A Razor for a Goat). Jos autorius, istorikas Elliotas Rose’as, nusprendė atlikti tai, kas vėliau tapo lūžio tašku raganavimo studijose: jis panaudojo „Okamo skustuvą“, kad nupjautų visas perteklines, romantiškas ir moksliškai nepagrįstas teorijas apie viduramžių … [Skaityti toliau…]

Mago Abramelino šventosios magijos knyga

Vakarų okultizmo tradicijoje egzistuoja tekstas, kuris savo reikalavimais ir dvasiniu svoriu pranoksta visus kitus grimoarus. Tai nėra knyga skubantiems ar ieškantiems lengvų kerų. „Mago Abramelino šventosios magijos knyga“ (The Book of the Sacred Magic of Abramelin the Mage) yra negailestingas dvasinės disciplinos vadovas, kurio tikslas – ne kas kita, kaip visiška žmogaus prigimties transformacija ir … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Pagrindines maldos už mirusį?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Krikščioniškoje tradicijoje malda už mirusiuosius yra gilus tikėjimo aktas, kuriuo išreiškiame meilę ir viltį dėl artimųjų amžinojo gyvenimo. Viena svarbiausių maldų yra Amžinąjį atilsį, kurioje prašome Dievo suteikti mirusiajam ramybę ir leisti jam regėti amžinąją šviesą. Katalikų bažnyčioje itin reikšmingos yra šv. Mišios, kurių metu aukojama Kristaus auka už išėjusius į anapusinį pasaulį. Taip pat tikintieji kalba Rožinį (Rosarium), melsdamiesi už sielų apvalymą skaistykloje. Šventajame Rašte randame užuominų apie būtinybę melstis už mirusius, kad jie būtų išvaduoti iš nuodėmių. Šios maldos sujungia gyvuosius ir mirusiuosius vienoje bendrystėje, kurią vadiname Šventųjų bendravimu. Kiekvienas nuoširdus kreipimasis į Dievą tampa dvasine pagalba tiems, kurie jau paliko žemiškąją kelionę. Tokiu būdu mes parodome, kad ryšys su artimaisiais nenutrūksta net po mirties, nes meilė yra stipresnė už laiką.