Paieškos rezultatai (138) pagal: Viešpaties meilė su kviesti

Mūsų Viešpaties testamentas (Testamentum Domini)

„Mūsų Viešpaties testamentas“ (angl. Testament of our Lord, lot. Testamentum Domini) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis veikalas, priskiriamas vadinamajai bažnytinių nurodymų (angl. Church Orders) literatūrai. Šis tekstas, kurį tradicija priskiria pačiam Jėzui Kristui (neva tai Jo žodžiai, pasakyti apaštalams po prisikėlimo), iš tiesų buvo sukurtas vėliau, greičiausiai IV amžiuje. „Testamentas“ reikšmingas tuo, kad jame pateikiama išsami … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Ganyti Viešpaties kaimenę“ (Pascendi Dominici gregis)

Encikliką Pascendi dominici gregis (lot. „Ganydami Viešpaties bandą“) 1907 m. rugsėjo 8 d. paskelbė popiežius Pijus X. Šis dokumentas buvo vienas ryškiausių jo pontifikato veiksmų, nukreiptų prieš modernizmą – intelektualinę srovę, kurią Vatikanas laikė didžiausia grėsme katalikų tikėjimui XX a. pradžioje. Pavadinimas paimtas iš Jono Evangelijos (21:17), kur Jėzus liepia Petrui „ganyti“ savo bandą. Lietuviški … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Kristaus meilės verčiami“ (Caritate Christi compulsi)

Encikliką „Caritate Christi Compulsi“ (liet. „Kristaus meilės skatinami“) paskelbė popiežius Pijus XI 1932 m. gegužės 3 d. Šis dokumentas buvo paskelbtas Didžiosios depresijos metu, kai pasaulis išgyveno ekonominę, socialinę ir dvasinę krizę. Popiežius Pijus XI, tikrasis vardas Achille Ratti, pontifikavo nuo 1922 m. iki 1939 m., ir jo pontifikatas pasižymėjo aktyviu Bažnyčios atsaku į to … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Didingoji žmonija“ (Magnifica humanitas)

„Magnifica humanitas“ („Didingoji žmonija“) – tai pirmoji popiežiaus Leono XIV enciklika. Ji buvo pasirašyta 2026 m. gegužės 15 d. ir skirta žmogaus orumo apsaugai dirbtinio intelekto bei skaitmeninių technologijų eroje. Dokumente Šventasis Tėvas kviečia žmoniją rinktis tarp dviejų kelių: statyti naują Babelio bokštą – technokratinę galią, kuri gali pavergti žmogų, arba kurti „meilės civilizaciją“, kurioje … [Skaityti toliau…]

Vienos sielos istorija

„Vienos sielos istorija“ (Histoire d’une âme) yra autobiografinis Šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės (dar žinomos kaip Šventoji Teresė iš Lizjė) kūrinys. Ši knyga yra laikoma viena svarbiausių šiuolaikinės katalikų dvasinės literatūros tekstų, kuriame Teresė pasakoja apie savo gyvenimą, dvasinę kelionę ir vidinį ryšį su Dievu. Knyga parašyta paprasta, bet labai giliai mistine kalba, atskleidžiant Teresės vidinius … [Skaityti toliau…]

Povilo darbai

„Povilo darbai“ angliškai vadinami The Acts of Paul, lotyniškai – Acta Pauli. Tai vienas iš didžiųjų ankstyvosios krikščionybės apokrifinių kūrinių, priklausantis tam pačiam žanrui kaip Petro darbai, Jono darbai, Andriejaus darbai ir Tomo darbai. Šis tekstas nebuvo įtrauktas į Biblijos kanoną, tačiau ankstyvosiose bendruomenėse buvo labai populiarus ir plačiai skaitomas. Kūrinio kilmė gana aiški. Tertulijonas … [Skaityti toliau…]

Jono darbai

„Apaštalo Jono darbai“ angliškai vadinami Acts of John, lotyniškai – Acta Ioannis yra vienas iš didžiųjų apokrifinių apaštalų ciklo kūrinių, parašytas II amžiaus pabaigoje, tikriausiai Mažojoje Azijoje. Tekstas išliko fragmentiškai: dalis graikiškai, dalis lotyniškai, o kai kurios dalys žinomos tik iš vėlesnių perpasakojimų. Šis kūrinys priklauso vadinamajai Leucijaus tradicijai, kuriai būdingas mistiškas Kristaus vaizdavimas, asketizmas … [Skaityti toliau…]

Liturginė konstitucija „Šventasis Susirinkimas“ (Sacrosanctum Concilium)

Konstitucija apie šventąją liturgiją (Liturginė konstitucija) Sacrosanctum Concilium – tai pirmasis dokumentas, kurį paskelbė Antrasis Vatikano Susirinkimas 1963 m. gruodžio 4 d. Neatsitiktinai liturgija buvo pasirinkta kaip pirmoji tema – ji laikoma „Bažnyčios gyvenimo viršūne ir šaltiniu“. Šiuo tekstu susirinkimo tėvai norėjo parodyti, kad visa krikščioniškoji tikrovė yra glaudžiai susijusi su Eucharistijos šventimu, malda ir … [Skaityti toliau…]

Evangelija pagal Matą

Evangelija pagal Matą (Matthæus, graikiškai Κατὰ Ματθαῖον εὐαγγέλιον, lotyniškai Evangelium secundum Matthaeum) – dar vadinama Mato evangelija, Evangelija pagal Matą, Pirmoji evangelija arba tiesiog Matu – pirmoji Naujojo Testamento knyga, tradiciškai priskiriama apaštalui Matui, muitininkui, kuris paliko savo rinkliavos stalą ir nuėjo paskui Jėzų. Ši evangelija parašyta hebrajiškai mąstančiam skaitytojui – žmogui, kuris žino Senojo … [Skaityti toliau…]

Evangelija pagal Luką

Evangelija pagal Luką yra vienas iš keturių kanoninių Naujojo Testamento pasakojimų apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį ir prisikėlimą. Tai trečioji evangelija pagal eilę, sekanti po Mato ir Morkaus, ir ji išsiskiria ypatingu literatūriniu stiliumi bei istoriniu požiūriu. Dauguma tyrinėtojų sutaria, kad ją parašė gydytojas ir apaštalo Pauliaus bendrakeleivis Lukas, rašęs graikų kalba maždaug 80–90 … [Skaityti toliau…]

Apreiškimas Jonui

Apreiškimas Jonui (originalo kalba gr. Ἀποκάλυψις Ἰωάννου – Apokalypsis Iōannou, lotyniškai Apocalypsis Ioannis), dar dažnai vadinamas Jono apokalipse arba tiesiog Apreiškimo knyga, yra paskutinė Šventojo Rašto knyga, vainikuojanti visą Naująjį Testamentą. Biblijos kanone ji žymima santrumpa Apr. Šis kūrinys priklauso apokaliptinei literatūrai, kuriai būdinga gausi simbolika, vizijos ir pranašystės apie pasaulio pabaigą, Dievo teismą bei … [Skaityti toliau…]

Mysteria

Otto Henne am Rhyn knyga „Mysteria: History of the Secret Doctrines and Mystic Rites of Ancient Religions and Medieval and Modern Secret Orders“ pirmą kartą pasirodė 1895 metais Čikagoje, Stockham Publishing Company leidykloje. Lietuviškai „Misterijos: Senovės religijų slaptųjų doktrinų ir mistinių apeigų istorija bei viduramžių ir modernių slaptųjų ordinų tradicijos“. Henne am Rhyn buvo šveicarų … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Viešpaties meilė su kviesti?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Viešpaties meilė yra kvietimas kiekvienam žmogui patirti gilią bendrystę su Dievu. Šis kvietimas nėra prievartinis, nes Kūrėjas gerbia mūsų laisvą valią ir laukia nuoširdaus atsakymo. Šventajame Rašte (Biblia) nuolat pabrėžiama, kad Dievas pirmas ieško žmogaus, norėdamas jį apgaubti savo gailestingumu. Kvietimas į meilę reiškia kvietimą keisti savo gyvenimą, atsisakyti egoizmo ir atverti širdį artimui. Tai yra dvasinė kelionė, kurioje tikėjimas tampa gyvu santykiu, o ne vien sausomis taisyklėmis. Kiekvienas tikintysis yra kviečiamas tapti šios meilės liudytoju savo kasdienėje aplinkoje. Priimti šį kvietimą reiškia patikėti savo gyvenimą Dievo globai ir leisti Jo ramybei užpildyti sielą. Tai yra nuolatinis kvietimas augti dorybėse ir siekti šventumo, kuris pasiekiamas per nuolankumą bei maldą. Dievo meilė yra tarsi šviesa, kuri nušviečia tamsiausius mūsų gyvenimo kampus ir suteikia tikrąją prasmę viskam, ką darome.