Septintojo amžiaus viduryje parašyta armėnų vyskupo Sebeoso kronika, žinoma originaliu pavadinimu Պատմութիւն Себէոսի (Patmut‘iwn Sebeosi, liet. „Sebeoso istorija“, angl. Sebeos’ History / The History of Sebeos), yra vienas iš nedaugelio tekstų, leidžiančių mums stebėti, kaip senovės pasaulis – Persijos Sasanidų ir Bizantijos imperijų didybė – subyrėjo į šipulius, užleisdamas vietą naujai, nenuspėjamai jėgai. Roberto Bedrosiano … [Skaityti toliau…]
„Pranašysčių kompendiumas“ (Compendium revelationum) yra vienas žymiausių Girolamo Savonarolos tekstų, išleistas 1495 m. Florencijoje. Tai veikalas, kuriame dominikonas, pamokslininkas ir politinis reformatorius Savonarola surinko savo regėjimus, pranašystes ir jų aiškinimus. Knyga greitai paplito po Europą ir tapo vienu iš labiausiai žinomų jo raštų, nes buvo suvokiama kaip liudijimas, kad jo skelbiami įspėjimai ir vizijos jau … [Skaityti toliau…]
„De contemptu saeculi“ („Apie pasaulio niekinimą“) yra vienas ankstyviausių ir ryškiausių Petro Damiano tekstų, rodantis XI amžiaus dvasinės reformos įtampą ir idealus. Šis traktatas gimė laikotarpiu, kai Bažnyčia siekė apsivalyti nuo pasaulietinės įtakos, sustiprinti vienuolinę drausmę ir grąžinti dvasininkiją prie asketiškų šaknų. Damianas, vienas iš griežčiausių ir įtakingiausių to meto reformatorių, šiame veikale formuluoja aiškią … [Skaityti toliau…]
Petras Damianas (Petrus Damianus, 1007–1072) savo garsiausią moralinį traktatą Liber Gomorrhianus, ad Leonem IX Romanum Pontificem — lietuviškai „Gomoros knyga, skirta Romos popiežiui Leonui IX“ — parašė apie 1049–1054 m., vienu iš ankstyviausių Bažnyčios reformų laikotarpių. Tai nėra literatūrinė fantazija, o rūsčia tikrove pagrįstas liudijimas, kurį autorius parengė remdamasis savo, kaip aukšto rango dvasininko ir … [Skaityti toliau…]
Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]
Skaičių knyga (Numbers, hebrajiškai בְּמִדְבַּר – Bemidbar, „Dykumoje“) yra ketvirtoji Senojo Testamento ir Toros knyga, tęsianti Izraelio tautos kelionės pasakojimą nuo Sinajaus kalno iki Kanaano žemės sienų. Hebrajiškas pavadinimas Bemidbar atspindi pagrindinę knygos erdvę – dykumą, kurioje formuojasi tautos tapatybė, o graikiškas Arithmoi („Skaičiai“) nurodo knygoje pateikiamus surašymus ir statistinius duomenis. Abu pavadinimai tiksliai nusako … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Samuelio knyga (1 Samuel, hebrajiškai שְׁמוּאֵל – Šemu’el, „Dievas išklausė“) yra devintoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji žymi esminį lūžį Izraelio istorijoje – perėjimą nuo teisėjų laikų prie monarchijos. Knygos pavadinimas siejamas su pranašu Samueliu, kuris tampa centrine figūra šiame pereinamajame laikotarpyje: jis yra paskutinis teisėjas, pranašas ir pirmųjų dviejų Izraelio … [Skaityti toliau…]
Antroji Samuelio knyga (2 Samuel, hebrajiškai שְׁמוּאֵל ב׳ – Šemu’el Bet, „Samuelis II“) yra dešimtoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji tęsia vientisą pasakojimą, pradėtą Pirmojoje Samuelio knygoje, ir apima laikotarpį nuo Sauliaus mirties iki Dovydo karaliavimo pabaigos. Ši knyga yra vienas svarbiausių biblinės istorijos tekstų, nes joje išsamiai aprašomas Dovydo karaliavimas – … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Karalių knyga (1 Kings, hebrajiškai מְלָכִים א׳ – Melachim Alef, „Karaliai I“) yra vienuoliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji tęsia pasakojimą, pradėtą Samuelio knygose, ir apima laikotarpį nuo karaliaus Dovydo senatvės iki Izraelio ir Judo karalysčių susiskaldymo bei pirmųjų karalių valdymo. Ši knyga yra esminė biblinės monarchijos istorijos dalis, atskleidžianti tiek … [Skaityti toliau…]
Antroji Makabėjų knyga (2 Maccabees, graikiškai Δεύτερον Μακκαβαίων – Deuteron Makkabaion, lotyniškai Secundus Machabaeorum) yra istorinis ir religinis tekstas, parašytas graikų kalba nežinomo autoriaus diasporos žydų bendruomenėje Egipte. Ji nėra tęsinys Pirmosios Makabėjų knygos, bet savarankiškas pasakojimas apie žydų tautos kovą su Seleukidų imperija ir religinę priespaudą. Tekstas prasideda laiškais į Egipto žydus, primenančiais Šventyklos … [Skaityti toliau…]
Jobo knyga (Liber Iob, hebrajiškai אִיּוֹב – Iyyov, graikiškai Ἰώβ – Iōb) yra vienas labiausiai filosofinių Senojo Testamento tekstų, nagrinėjantis žmogaus kančios prasmę, teisingumo klausimą ir Dievo santykį su žmogumi. Tai poetiškas ir teologiškai sudėtingas veikalas, kuriame pasakojama apie Jobą – teisingą ir dorą žmogų, patiriantį netikėtą ir nepelnytą kančią. Knyga išsiskiria savo literatūriniu grožiu, … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Rerum Novarum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1891 metų gegužės 15 dieną. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio oficialus Bažnyčios dokumentas, kuriame sistemiškai aptarti darbininkų, darbdavių ir valstybės tarpusavio santykiai bei socialinė nelygybė augančios industrinės visuomenės kontekste. Pavadinimas „Rerum Novarum“ pažodžiui verčiamas kaip „Apie naujus dalykus“, tačiau dažnai jis aiškinamas kaip „Apie socialinius pokyčius“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]