„Daemonologie“ (liet. „Demonologija“) – tai 1597 metais išleistas traktatas, parašytas škotiška-angliška kalba karaliaus James VI (vėliau James I Anglijos) kaip dialogas tarp dviejų veikėjų: skeptiškojo Philomathes ir žinančiojo Epistemon. James rašė šią knygą po asmeninio įsitraukimo į North Berwick raganų teismus 1590–1591 metais, kai audrų metu plaukiant laivu su nuotaka Anne iš Danijos jis pats … [Skaityti toliau…]
Francesco Maria Guazzo, italų kunigas, priklausęs Ambrosianų kongregacijai (Milano kunigų brolijai), ir žinomas egzorcistas, 1608 metais Milane išleido lotynišką traktatą Compendium Maleficarum. Pilnas barokinis pavadinimas skamba taip: Compendium Maleficarum, ex quo nefandissima in genus humanum philtra et maleficia, adversus Deum et Ecclesiam commissa, eorumque remediorum plena et accurata notitia colligitur (Raganų sąvadas, iš kurio surenkama … [Skaityti toliau…]
Disertacija „De Caelibatu Clericorum“ yra 1782 m. Dilingeno universitete apgintas akademinis darbas, skirtas dvasininkų celibato temai. Ją parengė ir gynė Andriejus Forsteris, vadovaujamas Juozapo Pijaus Džono, Šventosios teologijos daktaro ir viešojo ordinarinio profesoriaus. Leidinys išspausdintas J. L. Brönnerio spaustuvėje, o titulinis lapas skirtas popiežiui Pijui VI, kurio vizitas Augsburge tuo metu buvo svarbus įvykis vietos … [Skaityti toliau…]
Moteris, bažnyčia ir valstybė („Woman, Church & State“) yra vienas radikaliausių ir intelektualiai drąsiausių XIX amžiaus feministinės minties veikalų, kuriame Matilda Joslyn Gage pateikia plataus masto istorinę, socialinę ir kultūrinę analizę apie tai, kaip religija ir valstybė kartu formavo sisteminę moterų priespaudą. Tai nėra tik politinis manifestas — tai dvidešimt metų tyrimų rezultatas, kuriame autorė … [Skaityti toliau…]
Prieš krikščionis – tas Porfirijaus iš Tyro ugningas manifestas, parašytas apie 270–300 m. po Kr. Romoje, kai krikščionybė dar buvo persekiojama, o pagoniškos šventyklos stovėjo tvirtai kaip Koliziejus. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Χριστιανῶν (Kata Christianōn), lotyniškai dažniausiai vadinamas Contra Christianos („Prieš krikščionis“). Lietuviškai – Prieš krikščionis arba Kritika krikščionims, nes tai ne šiaip polemika, o … [Skaityti toliau…]
Knyga „Magija ir raganavimas“, originalus angliškas pavadinimas – „Magic and Witchcraft“. Autorius – škotas George Moir (1800–1870), teisininkas, advokatas, vėliau Škotijos šerifas ir trumpai Edinburgo universiteto teisės profesorius. Jis parašė knygą XIX a. viduryje, pirmą kartą išleista 1852 metais Londone, Chapman and Hall leidykloje. Tai buvo nedidelis, bet populiarus leidinys iš „Reading for Travellers“ serijos … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ecclesiam Suam paskelbė popiežius Paulius VI 1964 m. rugpjūčio 6 d. Tai buvo pirmoji jo enciklika, parašyta jau vykstant Vatikano II Susirinkimui, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Jonas XXIII. Paulius VI ją paskelbė norėdamas išgryninti Bažnyčios savivoką šiame esminių pokyčių laikotarpyje. Ecclesiam Suam – tai lotyniškai „Savo Bažnyčią“. Pavadinimas paimtas iš pirmųjų enciklikos žodžių: … [Skaityti toliau…]
Encikliką Dominum et Vivificantem paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1986 m. gegužės 18 d., per Sekminių iškilmę. Tai buvo penktoji jo pontifikato enciklika ir trečioji, užbaigianti Trinitarinę trilogiją: po Redemptor Hominis (1979 m.), skirtos Kristui, ir Dives in Misericordia (1980 m.), skirtos Dievo Tėvo gailestingumui, ši enciklika skirta Šventajai Dvasiai. Enciklikos pavadinimas Dominum et Vivificantem … [Skaityti toliau…]