„Atskleistoji Izidė“ (Isis Unveiled), pasirodžiusi 1877 metais Niujorke, tapo tikru intelektualiniu ir dvasiniu sprogimu Viktorijos laikų visuomenėje. Tai buvo pirmasis monumentalus Helenos Petrovnos Blavatsky veikalas, kuriuo ji metė pirštinę dviem galingiausiems to meto autoritetams: dogmatiškai krikščionybei ir materialistiniam mokslui. Dvitomė, daugiau nei 1200 puslapių studija yra ne tiesiog knyga, o milžiniška ezoterinė sintezė. Blavatsky teigė, … [Skaityti toliau…]
Jei Viduramžiais būtų egzistavęs „bestselerių“ sąrašas, „Aukso legenda“ (Legenda Aurea arba Aurea Legenda) būtų tvirtai užėmusi pirmąją vietą ištisus šimtmečius. Tai knyga, kurią savo populiarumu lenkė tik Biblija. Parašyta apie 1260 metus, ji tapo pagrindiniu šaltiniu, iš kurio Vakarų Europos žmonės sėmėsi žinių apie šventuosius, jų gyvenimą, kankinystę ir neįtikėtinus stebuklus. Kūrinio autorius – dominikonų … [Skaityti toliau…]
„Slapti visų amžių mokymai“ (The Secret Teachings of All Ages: An Encyclopedic Outline of Symbolical Philosophy) yra vienas plačiausių ezoterinės literatūros kūrinių, kada nors išleistų Vakarų pasaulyje. Šią knygą 1928 metais publikavo Menlis P. Holas (Manly Palmer Hall), būdamas vos 27-erių metų. Nepaisant autoriaus jaunystės, kūrinys tapo fundamentaliu vadovėliu visiems, siekiantiems suprasti slaptąją istoriją, simbolių … [Skaityti toliau…]
„Aukštosios magijos dogma ir ritualas“ (Dogme et Rituel de la Haute Magie / Transcendental Magic) yra bene įtakingiausias XIX a. ezoterinis kūrinys, visiems laikams pakeitęs Vakarų okultizmo veidą. Knygos autorius – Elifasas Levis (Éliphas Lévi), kurio tikrasis vardas buvo Alphonse’as Louis Constantas. Šis buvęs katalikų diakonas, pasivadinęs hebrajiška savo vardo versija, 1854–1856 m. išleido dvitomį … [Skaityti toliau…]
Kai 1910 metais Niujorke, leidykloje „Mother Earth Publishing Association“, pasirodė nedidelė knyga pavadinimu „Anarchism and Other Essays“ (liet. „Anarchizmas ir kitos esė“), jos autorė jau buvo žinoma kaip „pavojingiausia moteris Amerikoje“. Ema Goldman (Emma Goldman) – Rusijos žydų emigrantė, maištautoja ir oratorė – šiame rinkinyje susistemino savo gyvenimo kovą. Tai nėra teorinis politikos vadovėlis; tai … [Skaityti toliau…]
Koptų stačiatikių bažnyčia, viena seniausių krikščioniškų bendruomenių pasaulyje, savo dvasinį gyvenimą grindžia nenuilstamu maldos ciklu, kurio širdis yra Agpėja (Agpeya, kopt. Ti Agpia, lot. Liber Horarum – „Valandų knyga“). Pavadinimas kilęs iš koptų kalbos žodžio agp, reiškiančio „valandą“. Tai nėra tiesiog knyga – tai tūkstantmetė tradicija, dvasinis kompasas, kuris kiekvieną koptų tikinčiojo paros akimirką susieja … [Skaityti toliau…]
XIII amžiaus pradžioje (manoma, tarp 1200 ir 1230 metų) nuošaliame Podlažicės (Podlažice) benediktinų vienuolyne, netoli Chrudimo miesto šiuolaikinėje Čekijoje, gimė tai, kas vėliau privers drebėti visą Europą. Tai buvo rankraštis, pavadintas Codex Gigas (lotyniškai pažodžiui „Milžiniškoji knyga“ – codex reiškia „knyga“, o gigas – „milžinas“), tačiau istorijos puslapiuose jis įsitvirtino kur kas skambesniu – Velnio … [Skaityti toliau…]
Kai 1954 metais Londone (leidykla „Rider and Company“), o vėliau ir 1955-aisiais Niujorke („Citadel Press“) pasirodė Henry T. F. Rhodeso knyga „Šėtono mišios“ (The Satanic Mass: A Sociological and Criminological Study), ji sukėlė nemenką šurmulį ne tik okultizmo mėgėjų, bet ir rimtų istorikų gretose. Rhodesas nebuvo eilinis sensacijų ieškotojas – jis buvo teismo ekspertizės chemikas … [Skaityti toliau…]
1962 metais Toronto universiteto leidykla išleido knygą, kurios pavadinimas skambėjo labiau kaip okultinis grimoaras nei akademinis veikalas – „Skustuvas ožiui“ (A Razor for a Goat). Jos autorius, istorikas Elliotas Rose’as, nusprendė atlikti tai, kas vėliau tapo lūžio tašku raganavimo studijose: jis panaudojo „Okamo skustuvą“, kad nupjautų visas perteklines, romantiškas ir moksliškai nepagrįstas teorijas apie viduramžių … [Skaityti toliau…]
Praėjus trejiems metams po to, kai „Šėtono biblija“ sukrėtė Vakarų pasaulį savo racionaliu egoizmu, Antonas Szandoras LaVey 1972 metais išleido antrąją fundamentalią Šėtono bažnyčios knygą – „Šėtono ritualai“ (The Satanic Rituals). Jei pirmoji knyga buvo teorinis manifestas, tai ši tapo praktiniu vadovu, skirtu tam, ką LaVey vadino „didžiąja magija“. Tai nėra mistinis kreipimasis į antgamtines … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios dvasinėje praktikoje 1999 metai žymi esminį lūžį. Po ilgų dešimtmečių rengimo buvo pristatytas atnaujintas egzorcizmo apeigynas „De Exorcismis et Supplicationibus Quibusdam“ (Apie egzorcizmus ir tam tikrus maldavimus). Šis dokumentas iš esmės perrašė senąją tvarką, kuri nuo 1614 metų buvo žinoma pavadinimu „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ (Apie apsėstųjų demonais egzorcizavimą). Reformos tikslas buvo … [Skaityti toliau…]
Ankstyvosios krikščionybės amžiais kova dėl „teisingo tikėjimo“ vyko ne laboratorijose, o raštinėse ir prie sakyklų. Traktatas „Prieš aštuonias erezijas“ – graikiškai Κατὰ ὀκτὼ αἱρέσεων, lotyniškai Contra Octo Haereses, taip pat vadinamas De Octo Haeresibus – tai paslaptingas, tik fragmentais mus pasiekęs dokumentas, priskiriamas Ireniejui Lioniečiui (II a. pab.). Nors Ireniejus geriausiai žinomas dėl savo milžiniško … [Skaityti toliau…]