Visų pirma, Asklepijas gali būti suprantamas dvejopai: kaip medicinos ir gydymo dievas Asklepijas ir kaip hermetinis traktatas tokiu pavadinimu. Traktatas „Asklepijas“ (Asclepius, dar vadinamas Asclepius sive Dialogus Hermetis Trismegisti arba Perfectus Sermo – „Tobulasis mokymas“) Vakarų ezoterikos tradicijoje užima išskirtinę vietą. Pats vardas siejasi su garsiuoju Medicinos dievu Asklepiju (Asklēpios), kurio kultas buvo paplitęs visoje … [Skaityti toliau…]
Hermio ganytojas (gr. Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lot. Pastor Hermae, angl. Shepherd of Hermas) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės kūrinių, priklausantis Apaštališkųjų tėvų raštų grupei. Sukurtas Romoje, jis datuojamas maždaug 80–100 m. po Kr. (nors galutinė redakcija galėjo užtrukti iki II a. vidurio). Šis tekstas savo autoritetu tuo metu prilygo Naujojo Testamento knygoms ir daugelio Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Senovės Egipto religinių idėjų ir pomirtinio gyvenimo sampratos studija „Egiptiečių idėjos apie pomirtinį gyvenimą“ (angl. Egyptian Ideas of the Future Life) yra vienas žinomiausių sero E. A. Voliso Badžo (E. A. Wallis Budge) darbų. Autorius, ilgametis Britų muziejaus Egipto ir Asirijos senienų saugotojas, šioje knygoje siekė plačiajai visuomenei suprantama forma išdėstyti esmines senovės egiptiečių tikėjimo … [Skaityti toliau…]
„Šimtas aforizmų“ yra ypatinga ir savita Jono Kalvino veikalo „Krikščioniško tikėjimo pagrindai“ (Institutio Christianae Religionis) dalis. Tai ne atskira knyga, o paties Kalvino parengta santrauka, kurioje jis šimtu trumpų, aiškių ir koncentruotų teiginių apibendrina visą savo didįjį keturių knygų teologinį rinkinį. Ši dalis buvo skirta padėti skaitytojui greitai perprasti pagrindines Reformacijos mintis ir lengviau įsiminti … [Skaityti toliau…]
Ričardo Rolio (Richard Rolle, ~1300–1349) vardu tituluojamas traktatas „Mūsų kasdienis darbas“ (Our Daily Work), dar žinomas kaip „Drausmės veidrodis“ (A Mirror of Discipline), yra vienas praktiškiausių vėlyvųjų viduramžių dvasinio gyvenimo vadovų. Priešingai nei grynai mistinė „Tobulo gyvenimo forma“ (The Form of Perfect Living), šis tekstas, rastas garsiajame Arundelio rankraštyje (Arundel MS 507), yra orientuotas ne … [Skaityti toliau…]
Himnas Ozyriui (angl. Hymn to Osiris, taip pat žinomas kaip Great Hymn to Osiris, Hymn to Osiris Un-Nefer, Hymn to Osiris Wennefer arba Hymn to Osiris, Lord of Eternity) yra vienas pamatinių senovės Egipto religinių tekstų, skirtas vienai iškiliausių panteono figūrų – pomirtinio pasaulio valdovui ir augmenijos dievui. Šis kūrinys nėra tiesiog poetinė išraiška, tai … [Skaityti toliau…]
Šv. Stepono I įstatymai, istoriniuose šaltiniuose ir mokslinėje literatūroje žinomi kaip Decreta Sancti Stephani Regis, I. István törvényei, Decreta Regis Stephani I arba tiesiog Šventojo karaliaus Stepono dekretai, žymi lūžio tašką Vidurio Europos istorijoje. Šis teisynas, sudarytas apie 1000–1038 m., tapo teisiniu instrumentu, kuriuo klajoklių vengrų gentys buvo transformuotos į krikščionišką Europos karalystę. Dokumentas padalintas … [Skaityti toliau…]
Šventieji Nekaltieji vaikeliai (lot. SS. Innocentes) – krikščioniškoje tradicijoje taip vadinami Betliejaus ir jo apylinkių berniukai iki dvejų metų amžiaus, nužudyti Judėjos karaliaus Erodo Didžiojo įsakymu. Šis tragiškas įvykis aprašytas Evangelijoje pagal Matą (Mt 2, 13–18). Sužinojęs iš Rytų išminčių apie gimusį „žydų karalių“ ir apimtas maniakiškos baimės dėl savo valdžios, Erodas nusprendė fiziškai pašalinti … [Skaityti toliau…]
Apie pradus (lot. De Principiis, gr. Peri Archōn) yra vienas drąsiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas apie 220–230 metus Aleksandrijoje. Jo autorius, Origenas (Origenes Adamantius), buvo pirmasis krikščionių mąstytojas, pasiryžęs sukurti vientisą, sistemingą krikščioniškojo mokymo visumą, pasitelkdamas graikų filosofijos įrankius. Kūrinys išliko iki mūsų dienų daugiausia per Rufino Akvilėjiečio lotyniškąjį vertimą, kuriame, manoma, kai kurios … [Skaityti toliau…]
„Klaidžiojančiųjų vadovas“ (hebr. Moreh Nevukhim, angl. The Guide for the Perplexed) yra fundamentalus viduramžių žydų filosofijos veikalas, kurį dvyliktajame amžiuje parašė vienas iškiliausių visų laikų mąstytojų Mozė Maimonidas (Rambamas). Kūrinys buvo parašytas judeo‑arabų kalba, naudojant hebrajų rašmenis, ir pirmiausia buvo skirtas autoriaus mokiniui Juozapui ben Judai bei kitiems to meto intelektualams, kurie jautė vidinį konfliktą … [Skaityti toliau…]
XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]
Antiochijos vyskupas Teofilis, gyvenęs II amžiaus antroje pusėje, krikščionybės istorijoje užima ypatingą vietą kaip mąstytojas, pirmasis pabandęs dvasinę patirtį paversti griežta filosofine sistema. Jo pagrindinis darbas „Teofilas Autolikui“ (graikiškai Πρὸς Αὐτόλυκον, lotyniškai Ad Autolycum, angliškai To Autolycus) yra religinis pamokslas ir intelektualinė dvikova, kurioje susiremia senovės graikų mitologija ir kylanti krikščioniškoji mintis. Nematomas Dievas ir … [Skaityti toliau…]