Spenta Mainyu – tai kūrybinė, gyvybės ir šviesos dvasia zoroastrizmo mokyme. Jo vardas avestų kalba reiškia „Šventoji Dvasia“ arba pažodžiui „Auganti / išplečianti dvasia“ (spenta – šventas, dosnus, plečiantis; mainyu – dvasia, protas, jėga*). Tai gėrio, kūrybos ir dvasinio augimo principas, kuris kyla tiesiai iš Ahura Mazdos – aukščiausiojo Dievo, Išminties Viešpaties. Jei Angra Mainyu … [Skaityti toliau…]
Keturi elementai – žemė, vanduo, oras ir ugnis – yra vienas seniausių žmonijos bandymų paaiškinti pasaulio sandarą. Ši ketveriopa schema pasirodo beveik visose senosiose civilizacijose: nuo Indijos Vedų iki graikų filosofijos, nuo Egipto mitų iki Biblijos simbolikos, nuo kinų wu xing iki actekų mitologijos. Ji jungia fizinį ir dvasinį pasaulius, parodydama, kad gamtos reiškiniai turi … [Skaityti toliau…]
Prozerpina, kurios lotynizuotas ir angliškas vardas yra Proserpina, yra viena iš svarbiausių ir simboliškai turtingiausių romėnų mitologijos deivių. Prozerpina yra romėniškas atitikmuo kur kas senesnei ir originalesnei graikų deivei, vardu Persefonė (Περσεφόνη, Persephone). Būtent Persefonės mitas yra pagrindas, iš kurio išaugo Prozerpinos istorija. Ji yra ne tik tamsios ir bauginančios požemio karalystės valdovė, bet ir … [Skaityti toliau…]
Sukubai – tai moteriškos giminės demonai iš Vakarų mitologijos. Nors ši būtybė visada vaizduojama kaip moteris, lietuvių kalboje priimta vartoti vyriškąją formą: sukubas (vienaskaita) ir sukubai (daugiskaita). Galima sakyti ir „sukubė“, tačiau demonologijos tekstuose dažniau sutinkamas bendrinis vyriškas variantas. Tarptautinėje tradicijoje vartojami pavadinimai angl. succubus, succubi, lot. succuba, pranc. succube, vok. Sukkubus, isp. súcubo, it. … [Skaityti toliau…]
Jei Visata yra Dievo mintis, tai siela – jos žodis. Bet kas ją ištarė pirmą kartą? Ar siela buvo sukurta, ar ji visada egzistavo kartu su viskuo, kas yra? Daugelis religijų sako, kad siela kyla iš Dievo kvėpavimo – gyvybės kibirkšties, įpūstos į materiją. Biblijoje rašoma, kad Dievas sukūrė žmogų iš dulkių ir įkvėpė į … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Mato darbai“ (Acts of Matthew, Acta Matthaei) yra vienas iš ankstyvųjų apaštalų apokrifų, pasakojantis apie evangelisto Mato misiją egzotiškame, pagoniškame krašte, kuriame viešpatauja tironija, stabmeldystė ir demonų valdžia. Šis kūrinys atsirado III–IV amžiuje ir priklauso vadinamajai Leucijaus apokrifų tradicijai, kuriai būdingas stebuklų, vizijų ir dramatiškų konfliktų su pagonių valdovais gausumas. Pasakojimas nėra istorinis dokumentas, … [Skaityti toliau…]
Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium – tai vienas pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dokumentų, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d.. Tekstą patvirtino popiežius Paulius VI, o parengė jį Susirinkimo tėvai – vyskupai ir teologai iš viso pasaulio. Tai buvo atsakas į Bažnyčios poreikį atsinaujinti ir aiškiau išreikšti savo prigimtį, misiją ir santykį su šiuolaikiniu pasauliu. … [Skaityti toliau…]
Bhagavadgita, Bagavadgita, Bhagavadgyta, Bagavadgyta (sanskrito kalba: Bhagavad Gītā, pažodžiui „Dievo daina“) yra vienas svarbiausių hinduizmo šventųjų tekstų, laikomas dvasinės ir filosofinės išminties šedevru. Tai 700 posmų epinis dialogas, įtrauktas į didįjį indų epą Mahabharata (Bhishma Parva, 23–40 skyriai), datuojamas maždaug V–II a. pr. Kr. Bhagavadgita yra pokalbis tarp princo Ardžunos ir Viešpaties Krišnos, kuris veikia … [Skaityti toliau…]
Dao de jing“ (道德經), verčiama kaip „Kelio ir dorybės knyga“, yra viena seniausių ir įtakingiausių kinų filosofinių knygų. Manoma, kad ją parašė Laozi (老子) – mįslinga figūra, gyvenusi apie VI–V a. prieš Kristų. Pats Laozi vardas reiškia „Senasis Mokytojas“. Dauguma šaltinių sako, kad jis buvo archyvaras Zhou dinastijos rūmuose ir pasitraukė į laukinę vakarinę Kinijos … [Skaityti toliau…]
Kojiki (japonų kalba: 古事記, liet. „Senovės dalykų užrašai“ arba „Senovės reikalų kronika“, „Senųjų įvykių užrašai”, kartais vadinama Furukotofumi) yra seniausia išlikusi Japonijos literatūros kronika, užrašyta 712 m. po Kr. Sudaryta dvariškio Ō no Yasumaro imperatorės Genmei (707–715 m.) įsakymu, Kojiki yra mitų, legendų, giesmių, genealogijų, žodinių tradicijų ir pusiau istorinių pasakojimų rinkinys, apimantis laikotarpį nuo … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga (lot. Liber Jubilaeorum, gr. Leptogenēsis, taip pat vadinama Mažoji Pradžios knyga, angl. Book of Jubilees, Little Genesis, hebraj. ספר היובלים Sefer ha‑Yovelim) yra vienas reikšmingiausių tarpšventinio laikotarpio žydų apokrifų, parašytas II a. pr. Kr. antroje pusėje. Nors šis kūrinys nebuvo įtrauktas į oficialų žydų Tanachą ar krikščionių Biblijos kanoną (išskyrus Etiopijos Ortodoksų Bažnyčią), … [Skaityti toliau…]
Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]