Posakis „Bažnyčios sėkla“ (lotyniškai semen est sanguis Christianorum – „krikščionių kraujas yra Bažnyčios sėkla“) yra viena iš labiausiai įsišaknijusių ankstyvosios krikščionybės minčių. Ji išreiškia paradoksą: kuo labiau Bažnyčia buvo persekiojama, tuo stipresnė ji tapo. Frazė priskiriama Tertulianui, Šiaurės Afrikos rašytojui, gyvenusiam II–III amžiuje. Jis buvo vienas pirmųjų krikščionių apologetų – žmonių, kurie gindavo tikėjimą prieš … [Skaityti toliau…]
„Evangelium Vitae“ (liet. „Gyvenimo Evangelija“) – tai popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika, paskelbta 1995 m. kovo 25 d. Dokumentas skirtas žmogaus gyvybės šventumui ir apsaugai nuo įvairių grėsmių, su kuriomis susiduria šiuolaikinė visuomenė. Enciklika yra Bažnyčios mokymo apie gyvybės neliečiamumą ir jos apsaugą pagrindas, atskleidžiantis moralinius, dvasinius ir teologinius šio klausimo aspektus. Enciklika pabrėžia, kad … [Skaityti toliau…]
Enocho knyga (etip. Metsihafe Henok, taip pat vadinama Henocho knyga, Etiopiškoji Enocho knyga, angliškai Book of Enoch, 1 Enoch arba Ethiopic Book of Enoch) yra vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių senovės žydų apokrifinių raštų, priskiriamas septintajam patriarchui po Adomo – Enochui. Skirtingos vardo formos atsirado dėl hebrajiško originalo חֲנוֹךְ (Chanokh), kuris lietuviškai tradiciškai perteikiamas kaip Enochas, … [Skaityti toliau…]
Kai 1944 metais Londone, krečiamame Antrojo pasaulinio karo baisumų, pasirodė riboto tiražo leidinys „Toto knyga“ (The Book of Thoth), tai nebuvo tiesiog dar viena instrukcija kortų būrėjams. Tai buvo Aleisterio Crowley, tuo metu jau pagyvenusio ir „Meistro Teriono“ (Master Therion) vardu pasirašinėjusio mistiko, dvasinis testamentas. Po penkerius metus trukusio intensyvaus darbo su dailininke Lady Frieda … [Skaityti toliau…]
Zostrianas (kopt. ⲍⲟⲥⲧⲣⲓⲁⲛⲟⲥ, lot. Zostrianus) – vienas paslaptingiausių ir kosmiškiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų (NHC VIII,1). Tai ilgas gnostinis apreiškimas, parašytas I–II a. pabaigoje–III a. pradžioje graikų kalba ir išverstas į koptų apie IV a. Išliko tik viena kopija – labai sugadinta (trūksta pradžios ir galo), bet net 132 puslapiai išliko. Tekstas priskiriamas setianų gnosticizmui … [Skaityti toliau…]
„Magnifica humanitas“ („Didingoji žmonija“) – tai pirmoji popiežiaus Leono XIV enciklika. Ji buvo pasirašyta 2026 m. gegužės 15 d. ir skirta žmogaus orumo apsaugai dirbtinio intelekto bei skaitmeninių technologijų eroje. Dokumente Šventasis Tėvas kviečia žmoniją rinktis tarp dviejų kelių: statyti naują Babelio bokštą – technokratinę galią, kuri gali pavergti žmogų, arba kurti „meilės civilizaciją“, kurioje … [Skaityti toliau…]
„Vienos sielos istorija“ (Histoire d’une âme) yra autobiografinis Šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės (dar žinomos kaip Šventoji Teresė iš Lizjė) kūrinys. Ši knyga yra laikoma viena svarbiausių šiuolaikinės katalikų dvasinės literatūros tekstų, kuriame Teresė pasakoja apie savo gyvenimą, dvasinę kelionę ir vidinį ryšį su Dievu. Knyga parašyta paprasta, bet labai giliai mistine kalba, atskleidžiant Teresės vidinius … [Skaityti toliau…]
Egipto Mirusiųjų knyga (egipt. prt m hrw) – vadinama ir kitais pavadinimais, tokiais kaip „Išėjimo į dienos šviesą knyga“, „Egiptiečių Mirusiųjų knyga“, „Mirties knyga“, o tarptautiniuose šaltiniuose dažniausiai sutinkama kaip The Book of the Dead arba The Egyptian Book of the Dead – yra vienas svarbiausių Senovės Egipto religinių tekstų rinkinių, skirtų mirusiojo kelionei pomirtiniame … [Skaityti toliau…]
„Gaudium et Spes“ (lat. „Džiaugsmas ir viltis“) yra viena iš svarbiausių dokumentų, priimtų Vatikano II Susirinkimo metu (1962–1965). Pilnas dokumento pavadinimas yra „Gaudium et Spes: Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčios vaidmenį šiuolaikinėje pasaulyje“. Šis dokumentas buvo paskelbtas 1965 m. gruodžio 7 d. ir jis apima svarbias temas apie Bažnyčios santykį su šiuolaikiniu pasauliu, socialinį teisingumą, žmogaus … [Skaityti toliau…]
Barucho apokalipsė (dar vadinama II Barucho knyga, 2 Baruch, Syriac Apocalypse of Baruch, Apocalypsis Baruchi Syriaca) yra žydų apokrifinis apokaliptinis tekstas, parašytas po Jeruzalės sunaikinimo romėnų 70 m. po Kr., nors pasakojimas įrėmintas į Babilonijos laikų istoriją ir priskiriamas Baruchui – pranašo Jeremijo raštininkui. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra ta pati knyga kaip kanoninė Barucho … [Skaityti toliau…]
„Abraomo testamentas“ (gr. Διαθήκη Ἀβραάμ, lot. Testamentum Abrahae, angl. Testament of Abraham) – vienas žymiausių judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės apokrifų, priklausantis vadinamajam „testamentų“ žanrui. Tokiuose tekstuose paprastai pateikiami biblinio veikėjo paskutiniai žodžiai, pamokymai ir dvasinės įžvalgos prieš mirtį. Šiame kūrinyje daugiausia dėmesio skiriama mirties temai, dieviškajam teismui ir žmogaus gyvenimo pabaigos prasmei, tai yra humoro … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Jono darbai“ angliškai vadinami Acts of John, lotyniškai – Acta Ioannis yra vienas iš didžiųjų apokrifinių apaštalų ciklo kūrinių, parašytas II amžiaus pabaigoje, tikriausiai Mažojoje Azijoje. Tekstas išliko fragmentiškai: dalis graikiškai, dalis lotyniškai, o kai kurios dalys žinomos tik iš vėlesnių perpasakojimų. Šis kūrinys priklauso vadinamajai Leucijaus tradicijai, kuriai būdingas mistiškas Kristaus vaizdavimas, asketizmas … [Skaityti toliau…]