Psalmynas arba Psalmių knyga (Liber Psalmorum, hebrajiškai תְּהִלִּים – Tehillim, graikiškai Ψαλμοί – Psalmoi) yra viena iškiliausių ir labiausiai mylimų Senojo Testamento knygų, sudaryta iš 150 poetinių tekstų, skirtų maldai, giedojimui ir meditacijai. Tai didžiausias biblinės poezijos rinkinys, jungiantis įvairius žanrus: himnus, maldas, raudas, padėkos giesmes, karališkąsias psalmes, išminties tekstus ir liturginius himnus. Psalmynas atskleidžia … [Skaityti toliau…]
Malleus Maleficarum (lot. „Raganų kūjis, Raganų plaktukas“), išleistas 1487 m., yra vienas kontroversiškiausių ir liūdnai pagarsėjusių teologinių veikalų Vakarų istorijoje. Ši knyga, iš pradžių skirta inkvizitoriams kaip raganų atpažinimo ir persekiojimo vadovas, tapo raganų medžioklės simboliu, prisidėjusi prie tūkstančių nekaltų žmonių, dažniausiai moterų, kankinimų ir egzekucijų. Parašyta dominikonų vienuolių Heinricho Kramerio (lot. Henricus Institoris) ir, … [Skaityti toliau…]
Petras Damianas (Petrus Damianus, 1007–1072) savo garsiausią moralinį traktatą Liber Gomorrhianus, ad Leonem IX Romanum Pontificem — lietuviškai „Gomoros knyga, skirta Romos popiežiui Leonui IX“ — parašė apie 1049–1054 m., vienu iš ankstyviausių Bažnyčios reformų laikotarpių. Tai nėra literatūrinė fantazija, o rūsčia tikrove pagrįstas liudijimas, kurį autorius parengė remdamasis savo, kaip aukšto rango dvasininko ir … [Skaityti toliau…]
Kalvarija (Golgota) – tai nedidelis Jeruzalės pakraščio kalnelis, tapęs centrine krikščionybės vieta, nes būtent čia buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Ši vieta turi du pavadinimus, kilusius iš skirtingų kalbų ir tradicijų. Hebrajiškas Golgotha reiškia „kaukolės vieta“, o lotyniškas Calvaria turi tą pačią prasmę. Todėl krikščioniškoje tradicijoje vartojami abu terminai: Golgota (hebrajiškas pavadinimas) ir Kalvarija (lotyniškas). Evangelijose … [Skaityti toliau…]
Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]
Sionas (hebr. צִיּוֹן, Tzijon, angl. Zion) – tai simbolis, giliai įaugęs į judaizmo, krikščionybės bei islamo tradicijas. Ši kalva, vadinama Siono kalnu, iš tiesų yra nedidelė kalvelė pietvakarinėje Jeruzalės dalyje, Izraelyje. Ji stovi už senamiesčio sienų, netoli nuo Dabartinės Jeruzalės senojo miesto pietvakarių krašto, ir siekia apie 765 metrus virš jūros lygio. Nors aukščiu nepasižymi … [Skaityti toliau…]
Sekminės, dar vadinamos Šventosios Dvasios atsiuntimo švente, yra viena svarbiausių krikščionių švenčių, švenčiama septintą sekmadienį arba penkiasdešimtą dieną po Velykų. Ši šventė simbolizuoja Šventosios Dvasios nusileidimą ant apaštalų ir Bažnyčios gimimą. Ji yra tiesioginis Kristaus pažado, kad po Jo prisikėlimo ir žengimo į dangų bus atsiųsta Dvasia, išsipildymas. Sekminių įvykis yra aprašytas Apaštalų darbų knygoje. … [Skaityti toliau…]
Kristaus Žengimas į dangų, dažniausiai vadinamas Šeštinėmis, yra krikščionių šventė, švenčiama keturiasdešimtą dieną po Velykų, ketvirtadienį, ir žyminti Jėzaus prisikėlimo laikotarpio pabaigą. Ši diena pažymi įvykį, kai Jėzus, po savo prisikėlimo pasirodęs savo mokiniams, buvo pakeltas į dangų ir sugrįžo pas Dievą Tėvą. Šeštinės yra viena iš svarbiausių krikščionių švenčių, nes ji simbolizuoja Jėzaus žemiškosios … [Skaityti toliau…]
Šv. Trejybės iškilmė yra švenčiama sekmadienį po Sekminių, ir ji skirta pagerbti vieną pagrindinių krikščionybės tikėjimo slėpinių – Šventąją Trejybę. Nors tiksli šventės data kasmet keičiasi, ji visada švenčiama po Sekminių, tad 2024 m. Šv. Trejybės šventė bus minima gegužės 26 d. Ši iškilmė ypatinga tuo, kad pabrėžia Dievo trejybinį pobūdį – Dievą Tėvą, Dievą … [Skaityti toliau…]
Išėjimo knyga (Exodus, hebrajiškai שְׁמוֹת – Šemot, „Vardai“) yra antroji Senojo Testamento ir Toros knyga, tęsianti pasakojimą, pradėtą Pradžios knygoje. Jos pavadinimas hebrajų tradicijoje kyla iš pirmųjų žodžių – „Šie yra vardai“, o graikiškas Exodus reiškia „išėjimą“ arba „išvadavimą“. Šis pavadinimas tiksliai nusako pagrindinę knygos temą: Dievo veikimą išlaisvinant Izraelio tautą iš Egipto vergijos ir … [Skaityti toliau…]
Kunigų knyga (Leviticus, hebrajiškai וַיִּקְרָא – Vajikra, „Ir pašaukė“) yra trečioji Senojo Testamento ir Toros knyga, tęsianti pasakojimą, prasidėjusį Išėjimo knygoje. Jos pavadinimas hebrajų tradicijoje kyla iš pirmųjų žodžių, nusakančių Dievo kreipimąsi į Mozę iš Susitikimo palapinės. Graikiškas pavadinimas Levitikon nurodo knygos ryšį su levitais – kunigų gimine, atsakinga už kulto tarnystę ir šventumo palaikymą … [Skaityti toliau…]
Skaičių knyga (Numbers, hebrajiškai בְּמִדְבַּר – Bemidbar, „Dykumoje“) yra ketvirtoji Senojo Testamento ir Toros knyga, tęsianti Izraelio tautos kelionės pasakojimą nuo Sinajaus kalno iki Kanaano žemės sienų. Hebrajiškas pavadinimas Bemidbar atspindi pagrindinę knygos erdvę – dykumą, kurioje formuojasi tautos tapatybė, o graikiškas Arithmoi („Skaičiai“) nurodo knygoje pateikiamus surašymus ir statistinius duomenis. Abu pavadinimai tiksliai nusako … [Skaityti toliau…]