„De catechizandis rudibus“ („Apie pradedančiųjų katechizavimą“) yra vienas svarbiausių Augustino pastoracinių traktatų, parašytas apie 400 m. diakono Deogratijo prašymu. Šis kūrinys skirtas praktinei problemai: kaip mokyti tikėjimo žmones, kurie dar visai nepažįsta krikščionybės, ir kaip tai daryti taip, kad mokytojas neišsektų, o klausytojas suprastų ir priimtų tikėjimo esmę. Traktato pradžioje Augustinas atsako į Deogratijo skundą, … [Skaityti toliau…]
Augustino pamokslai (SANCTI AUGUSTINI SERMONES) yra vienas didžiausių ir įvairiausių jo kūrybos blokų, susiformavęs iš gyvų liturginių kalbų, katechezinių pamokymų ir pastoracinių pasisakymų. Tai nėra sisteminiai traktatai, o spontaniškesni tekstai, kuriuose atsiskleidžia Augustino kaip vyskupo veikla, jo santykis su bendruomene ir gebėjimas aiškiai perteikti sudėtingas teologines temas. Pamokslai buvo sakomi įvairiomis progomis, todėl jų turinys … [Skaityti toliau…]
Augustino traktatas Apie Trejybę („De Trinitate“) yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių Vakarų krikščionybės teologinių veikalų. Jis rašytas ilgiau nei dvidešimt metų, pradedant IV amžiaus pabaiga ir baigiant V amžiaus pradžia. Šis kūrinys sudarytas net iš penkiolikos knygų, kuriose Augustinas nuosekliai aiškina Trejybės slėpinį, remdamasis Šventuoju Raštu, filosofija ir žmogaus vidinės patirties analize. Tai nėra greitas … [Skaityti toliau…]
Hilarijaus iš Puatjė veikalas Apie Trejybę (lot. De Trinitate) yra vienas svarbiausių IV amžiaus lotyniškosios teologijos tekstų, skirtas Trejybės doktrinos gynimui ir sisteminiam išdėstymui. Kūrinys parašytas apie 356–360 metus, kai Hilarijus buvo ištremtas į Frygiją dėl atsisakymo pritarti arijonizmui. Šis traktatas laikomas pirmuoju dideliu Vakarų krikščionybės bandymu nuosekliai ir argumentuotai apibrėžti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios … [Skaityti toliau…]
„Maldavimas už krikščionis“ (Πρεσβεία περὶ Χριστιανῶν / Legatio pro Christianis; taip pat žinomas kaip „Maldavimas užtariant krikščionis“, „Užtarimas už krikščionis“, rečiau – „Apologija už krikščionis“) – vienas intelektualiai stipriausių II a. krikščioniškos apologetikos kūrinių, parašytas apie 176–177 m. Atenagoro Atėniečio ir adresuotas Romos imperatoriams Markui Aurelijui ir Komodui. Graikiškas pavadinimas Πρεσβεία περὶ Χριστιανῶν reiškia oficialų … [Skaityti toliau…]
„Apie tikrą atgailą“ (Of True Repentance, vok. Von der wahren Buße) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, parašytas XVII a. pradžioje. Tai vienas iš trijų jo praktinių dvasinių tekstų, skirtų žmogaus vidinei būklei, valios pasikeitimui ir dvasiniam atgimimui. Traktatas parašytas nuoseklia pamokoma forma ir skirtas tiems, kurie nori pradėti tikrą atgailą ir suprasti, kas … [Skaityti toliau…]
Šventosios Jėzaus Teresės, Karmelio kalno Dievo Motinos ordino sesers, gyvenimas (isp. Libro de la vida de la Madre Teresa de Jesús, angl. The Life of St. Teresa of Jesus, of the Order of Our Lady of Carmel) yra Vakarų krikščioniškos mistikos tekstas. Šį kūrinį XVI amžiuje parašė pati Teresė Avilietė, karmelitų vienuolė ir vėliau Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
„Septynių žmonių dialogas“ (lot. Colloquium heptaplomeres de rerum sublimium arcanis abditis) yra ankstyvosios moderniosios Europos filosofinių tekstas, išlikęs tik rankraščiais. Tiksli, žodžiu žodinė pavadinimo versija būtų „Septynių dalių pokalbiai apie paslėptas kilnių dalykų paslaptis“, o leidybinis variantas – „Septyni dialogai apie kilniųjų dalykų slėpinius“. Kūrinys priskiriamas prancūzų politiniam filosofui Jean Bodinui.. Tai slaptas, po autoriaus … [Skaityti toliau…]
Galilėjaus teismo dokumentai (lot. Processus Sancti Officii contra Galilaeum Galilaei), saugomi Vatikano apaštališkajame archyve (Archivio Apostolico Vaticano) fondo Sant’Uffizio byloje Miscellanea, Armadio X, 204 (dabartinė signatūra: Stanza Storica 67), yra fundamentinis XVII amžiaus mokslo istorijos šaltinis. Šis rankraštis saugo autentiškus 1611–1633 metų Romos inkvizicijos proceso liudijimus. Jame užfiksuoti Galilėjaus tardymai, teologinės ekspertizės, oficialūs nutarimai, mokslininko … [Skaityti toliau…]
Jeu knygos, angl. Books of Jeu, sudarytos iš dviejų tekstų – The First Book of Jeu (Pirmoji Jeu knyga) ir The Second Book of Jeu (Antroji Jeu knyga). Abu kūriniai išliko tik viename rankraštyje, vadinamame Bruce Codex, ir priklauso gnostinei literatūrai, susiformavusiai III–IV a. Egipte. Tai vieninteliai žinomi šių tekstų šaltiniai, todėl jų pavadinimai yra … [Skaityti toliau…]
Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]
„Apokritikas“ (Apocriticus, pilnai Apokritikos pros Hellēnas – „Atsakymas pagonims“) yra vienas įdomiausių ir rečiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs iš IV–V a. sandūros. Jo autorius – Makarios Magnesas, krikščionių rašytojas ir apologetas, apie kurį žinome nedaug, tačiau jo kūrinys tapo unikaliu liudijimu apie intelektines kovas tarp krikščionių ir helenistinių filosofų. Tai nėra sausas teologinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]