Paieškos rezultatai (483) pagal: 10 Dievo įsakymas

Krikščioniško tikėjimo pagrindai

„Krikščioniško tikėjimo pagrindai“ (Institutio Christianae Religionis) yra vienas reikšmingiausių protestantų reformacijos teologinių tekstų, kuriuos parašė Jonas Kalvinas. Pirmasis šio veikalo leidimas buvo paskelbtas 1536 metais, kai Kalvinas buvo vos 27 metų amžiaus. Ši knyga tapo pagrindiniu kalvinizmo doktrinos tekstu ir turėjo didelę įtaką protestantų teologijos plėtrai, formuojant daugelio reformuotų Bažnyčių mokymą. Jonas Kalvinas buvo vienas … [Skaityti toliau…]

Kas yra klifotai?

Klifotai (heb. קְלִיפּוֹת – Qliphoth, liet. „lukštai“, „kevalai“ arba „žievės“) – kabalistinės tradicijos terminas, reiškiantis dvasinės netvarkos, disharmonijos ir ontologinio nuopolio sferas. Tai nėra demonai populiariąja, personalizuoto blogio prasme, bet dvasinės struktūros, kurios atsiranda tada, kai dieviškoji energija iškreipiama arba nutrūksta nuo savo šaltinio. Kabaloje ši visuma vadinama Sitra Achra (heb. „Kita pusė“) arba Mirties … [Skaityti toliau…]

Atskleistoji Izidė

„Atskleistoji Izidė“ (Isis Unveiled), pasirodžiusi 1877 metais Niujorke, tapo tikru intelektualiniu ir dvasiniu sprogimu Viktorijos laikų visuomenėje. Tai buvo pirmasis monumentalus Helenos Petrovnos Blavatsky veikalas, kuriuo ji metė pirštinę dviem galingiausiems to meto autoritetams: dogmatiškai krikščionybei ir materialistiniam mokslui. Dvitomė, daugiau nei 1200 puslapių studija yra ne tiesiog knyga, o milžiniška ezoterinė sintezė. Blavatsky teigė, … [Skaityti toliau…]

Aukso legenda

Jei Viduramžiais būtų egzistavęs „bestselerių“ sąrašas, „Aukso legenda“ (Legenda Aurea arba Aurea Legenda) būtų tvirtai užėmusi pirmąją vietą ištisus šimtmečius. Tai knyga, kurią savo populiarumu lenkė tik Biblija. Parašyta apie 1260 metus, ji tapo pagrindiniu šaltiniu, iš kurio Vakarų Europos žmonės sėmėsi žinių apie šventuosius, jų gyvenimą, kankinystę ir neįtikėtinus stebuklus. Kūrinio autorius – dominikonų … [Skaityti toliau…]

Apolonijus

I amžiaus po Kristaus istorijoje nedaug figūrų sulaukė tiek dėmesio, ginčų ir mistifikacijų kaip Apolonijus Tianietis (Apollonius Tyaneus). Tai buvo graikų filosofas, neopitagorininkas, keliautojas ir, kaip teigė jo amžininkai, stebukladarys. Apolonijus gyveno tuo pačiu metu kaip ir Jėzus Kristus bei pirmieji apaštalai, todėl vėlesniais amžiais jis tapo pagrindine figūra intelektualinėse kovose tarp kylančios krikščionybės ir … [Skaityti toliau…]

Maldororo giesmės

1869 metais Paryžiaus literatūriniame pogrindyje pasirodė kūrinys, kuris turėjo tapti didžiausiu visų laikų „prakeiktosios literatūros“ paminklu. „Maldororo giesmės“ (pranc. Les Chants de Maldoror), pasirašytos paslaptingu Grafo de Lotreamono (Comte de Lautréamont) pseudonimu, buvo tokios žiaurios ir šventvagiškos, kad net jų leidėjas Albert’as Lacroix, išspausdinęs knygą, išsigando kalėjimo ir atsisakė ją platinti. Kūrinio autorius, tikruoju vardu … [Skaityti toliau…]

Vienintelis ir jo nuosavybė

1844 m. spalį Leipcige, Vokietijoje, pasirodė kūrinys, kuris savo radikalumu privertė krūptelėti net didžiausius to meto revoliucionierius. Maksas Štirneris (tikrasis vardas Johann Caspar Schmidt), tylus ir mažai pastebimas mokytojas, išleido manifestą „Vienintelis ir jo nuosavybė“ (Der Einzige und sein Eigentum, angl. The Ego and Its Own). Tai buvo intelektualinė bomba, nutaikyta ne tik į religiją, … [Skaityti toliau…]

Anarchizmas ir kitos esė

Kai 1910 metais Niujorke, leidykloje „Mother Earth Publishing Association“, pasirodė nedidelė knyga pavadinimu „Anarchism and Other Essays“ (liet. „Anarchizmas ir kitos esė“), jos autorė jau buvo žinoma kaip „pavojingiausia moteris Amerikoje“. Ema Goldman (Emma Goldman) – Rusijos žydų emigrantė, maištautoja ir oratorė – šiame rinkinyje susistemino savo gyvenimo kovą. Tai nėra teorinis politikos vadovėlis; tai … [Skaityti toliau…]

Dievas ir valstybė

Nors Michailas Bakuninas garsėjo kaip žmogus, kuris labiau mėgo kelti barikadas nei sėdėti prie rašomojo stalo, jo nebaigtas rankraštis „Dievas ir valstybė“ (pranc. Dieu et l’État, angl. God and the State) tapo viena įtakingiausių anarchizmo Biblijų. Tai nėra sausas politinis traktatas; tai aistringas, vietomis rūstus ir bekompromisis puolimas prieš dvi galingiausias žmonijos istorijoje sukurtas autoriteto … [Skaityti toliau…]

Agpėja (Agpeya)

Koptų stačiatikių bažnyčia, viena seniausių krikščioniškų bendruomenių pasaulyje, savo dvasinį gyvenimą grindžia nenuilstamu maldos ciklu, kurio širdis yra Agpėja (Agpeya, kopt. Ti Agpia, lot. Liber Horarum – „Valandų knyga“). Pavadinimas kilęs iš koptų kalbos žodžio agp, reiškiančio „valandą“. Tai nėra tiesiog knyga – tai tūkstantmetė tradicija, dvasinis kompasas, kuris kiekvieną koptų tikinčiojo paros akimirką susieja … [Skaityti toliau…]

Bohemijos kronika (Chronica Boemorum)

Kosmas Prahiškis (apie 1045–1125 m.) buvo pirmasis čekų istorikas ir aukšto rango dvasininkas – Prahos Šv. Vito katedros kapitulos dekanas. Jo parašyta „Bohemijos kronika“ (Chronica Boemorum) yra laikoma čekų tautos „istorine biblija“. Nors kūrinys apima laikotarpį nuo Babelio bokšto statybos iki autoriaus mirties 1125 m., religinė gija čia yra pati svarbiausia: Kosmas per istoriją siekė … [Skaityti toliau…]

Žydų senovė (Antiquitates Iudaicae)

Juozapo Flavijaus (Titus Flavius Josephus) veikalas „Žydų senovė“ (lot. Antiquitates Iudaicae, gr. Ioudaikē archaiologia) yra vienas ambicingiausių antikinės istoriografijos paminklų, parašytas graikų kalba maždaug 93–94 m. po Kr. Šis monumentalus, iš dvidešimties knygų sudarytas darbas gimė ne Judėjoje, o pačioje Romos imperijos širdyje, valdant imperatoriui Domicianui. Autoriaus asmenybė ir likimas yra tokie pat sudėtingi kaip … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: 10 Dievo įsakymas?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Dešimtasis Dievo įsakymas biblinėje tradicijoje skelbia draudimą geisti svetimo turto. Šis priesakas Šventajame Rašte randamas Išėjimo (Exodus) ir Pakartoto Įstatymo (Deuteronomium) knygose. Skirtingai nuo kitų įsakymų, kurie reguliuoja išorinius žmogaus veiksmus, šis nukreiptas į pačią širdį bei slapčiausias mintis. Juo siekiama apsaugoti žmogų nuo vidinio nepasitenkinimo, pavydo ir godumo griaunančios ugnies. Senovės Izraelio visuomenėje šis draudimas padėjo išlaikyti socialinę taiką bei bendruomenės vienybę. Šiais laikais šis įsakymas skatina mus vertinti tai, ką turime patys, ir džiaugtis kitų sėkme. Krikščioniškoje moralėje geidulys laikomas nuodėmės šaknimi, iš kurios vėliau kyla kiti nusižengimai. Suvokdami šią tiesą, tikintieji mokosi ugdyti dėkingumą bei rasti ramybę paprastame kasdieniame gyvenime be nuolatinio troškimo lygiuotis į aplinkinius.