Āl ʿImrān

Sūra „Āl ʿImrān“ yra trečioji Korano dalis, priklausanti mediniam laikotarpiui, kai musulmonų bendruomenė jau buvo įsitvirtinusi Medinoje ir susidūrė su naujais iššūkiais – karo grėsme, diskusijomis su žydais ir krikščionimis bei bendruomenės vidaus stiprinimu. Pavadinimas „Āl ʿImrān“ reiškia „Imrano šeima“ ir siejasi su biblinių veikėjų istorija: Marijos (Jėzaus motinos), jos tėvo Imrano, taip pat kitų iš tos giminės kilusių asmenų. Šiame pavadinime slypi sąsaja su didžiule religine tema – Dievo išrinktos šeimos pavyzdžiu, kurio tikėjimas ir ištikimybė tampa pamoka visiems tikintiesiems.

Apimtimi ši sūra yra viena iš ilgesnių – ji sudaryta iš 200 ajatų. Ji prasideda mistinėmis raidėmis Alif-Lam-Mim, kurios Korane dažnai turi simbolinę reikšmę. Šiame tekste gausu tiek teologinių, tiek istorinių motyvų, todėl ji laikoma viena iš sudėtingesnių ir gilesnių. Turinio atžvilgiu ją galima suskirstyti į kelias dalis. Pirmoje iš jų daug kalbama apie Dievo vienybę, apie Knygos žmones (žydus ir krikščionis) bei diskusijas su jais dėl tikėjimo grynumo. Čia pabrėžiama, kad Jėzus yra Dievo pranašas, o ne Dievo sūnus, ir kad tikrasis tikėjimas yra pasidavimas Dievui, t. y. islamas. Antroji dalis išryškina istorinius įvykius – ypač Uhudo mūšį, kurio metu musulmonai patyrė didelę netektį, nes dalis jų nepakluso pranašo nurodymams. Šis įvykis tapo pamoka bendruomenei apie drausmės, vienybės ir pasitikėjimo Dievu būtinybę.

Svarbus „Āl ʿImrān“ aspektas yra kreipimasis į žydus ir krikščionis. Sūra pabrėžia bendrą jų kilmę – juk jie taip pat yra „Knygos žmonės“, tačiau kartu kviečia juos grįžti prie tikrojo monoteizmo. Čia randame garsų kvietimą: „Sakyk: ateikite prie bendro žodžio tarp mūsų ir jūsų – kad mes negarbinsime nieko, tik Dievą, nepriskirsime Jam partnerių ir nepadarysime vieni kitų sau viešpačiais be Dievo.“ Tai išlieka vienas iš pagrindinių islamo kreipinių į kitas religijas, akcentuojantis bendrumą ir kartu kviečiantis atsisakyti nukrypimų.

Religinės sąsajos itin plačios. Ši sūra atskleidžia ne tik teologines tiesas, bet ir praktinį tikėjimo gyvenimą. Ji parodo, kad tikėjimas reikalauja ištikimybės, drausmės, pasiruošimo aukai. Uhudo mūšio pasakojimas tampa ne tik istoriniu faktu, bet ir dvasine pamoka – pralaimėjimas ištinka tada, kai tikintieji atsisako laikytis pranašo nurodymų ir leidžia juos užvaldyti troškimui. Ši sūra moko, kad tikrasis pergalingumas priklauso ne nuo materialių jėgų, bet nuo tikėjimo ir vienybės.

„Āl ʿImrān“ taip pat stipriai susijusi su moterų istorijomis Korane. Joje pasakojama apie Mariją, kurios pamaldumas, tyrumas ir nuolankumas tapo musulmonams pavyzdžiu. Nors islamas nepripažįsta Jėzaus dievystės, šioje sūroje pabrėžiama jo ypatinga vieta – jis yra vienas iš didžiųjų pranašų, gimęs stebuklingai. Tokiu būdu Marija tampa tikėjimo ir ištikimybės simboliu, o Imrano šeimos istorija parodo Dievo pasirinkimo ir malonės galią.

Naudojimo kontekstas musulmonų praktikoje taip pat svarbus. Ši sūra dažnai recituojama maldose, ypač jos pirmieji ajatai, kurie pabrėžia Dievo vienybę ir tiesą. Hadisuose minėta, kad pranašas Mahometas dažnai kartu skaitydavo „Al-Baqarah“ ir „Āl ʿImrān“ kaip dvi didžiąsias sūras, kuriose telpa pagrindiniai tikėjimo principai. Kai kurie ajatų fragmentai naudojami ir kaip maldos per krizes, nes jie primena apie kantrybę, pasitikėjimą Dievu ir pergales po išbandymų.

Reikšmė platesniame kontekste yra dviguba. Viena vertus, ši sūra yra aiškus teologinis pamatas musulmonams, parodantis, kaip jie turi suprasti Dievą, pranašus, ankstesnes religijas ir bendruomenės gyvenimą. Kita vertus, ji yra istorinis dokumentas, įtvirtinantis ankstyvosios islamo bendruomenės patirtis ir jų išmoktas pamokas. Dėl savo išsamumo „Āl ʿImrān“ yra ne tik religinė, bet ir pedagoginė sūra, nes ji ugdo tikinčiųjų pasaulėžiūrą, atveria sąsajas su kitomis religijomis ir primena apie Dievo malonę bei teisingumą.

Nors ši sūra ilga, jos esmė galima sutraukti į tris žodžius: tikėjimas, vienybė, kantrybė. Ji moko, kad tikintieji turi remtis Dievu, gyventi kaip viena šeima ir išlikti ištikimi net tada, kai aplinkybės atrodo nepalankios. Ši žinia tebėra gyva ir aktuali šiandien, todėl „Āl ʿImrān“ išlieka vienu iš pamatinių islamo tekstų, kurį studijuoja ir cituoja musulmonai visame pasaulyje.

Alif. Lām. Mīm.
Allahas – nėra kito dievo, tik Jis, Gyvasis, Visų palaikytojas.
Jis tau, Muhammad, nuleido Knygą su tiesa, patvirtinančią tai, kas buvo prieš ją. Jis nuleido Tauratą ir Indžilą.
Anksčiau – kaip vedimą žmonėms. Ir nuleido kriterijų tarp tiesos ir klaidos. Tie, kurie netiki Dievo ženklais, patirs sunkią bausmę. Dievas yra galingas ir baudžiantis.
Iš tiesų, niekas nėra paslėpta Dievui – nei žemėje, nei danguje.
Jis yra tas, kuris jus formuoja įsčiose, kaip panorėjęs. Nėra kito dievo, tik Jis, Visagalis, Išmintingas.
Jis tau nuleido Knygą. Joje yra aiškūs ajatai – pagrindas Knygos, ir yra kiti, ne visiškai aiškūs. Tie, kurių širdyse nukrypimas, seka tuo, kas neaišku, ieškodami sumaišties ir slaptos prasmės. Bet tik Dievas žino jų prasmę. Tvirtai žinojimuose įsišakniję sako: „Mes tikime ja, visa yra iš mūsų Viešpaties.“ Tik supratingieji priima pamoką.
Jie sako: „Mūsų Viešpatie, neleisk mūsų širdims nukrypti po to, kai Tu mus nukreipei, ir duok mums iš Savęs gailestingumo. Tu esi Dovanotojas.“
„Mūsų Viešpatie, tikrai Tu surinksi žmones Į Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Dievas nesulaužo pažado.“
Tie, kurie netiki – jų turtai ir vaikai jiems prieš Dievą nepadės. Jie bus pragaro kuras.
Kaip buvo su faraono žmonėmis ir tais prieš juos: jie neigė Mūsų ženklus, todėl Dievas juos už nuodėmes sunaikino. Dievo bausmė yra sunki.
Sakyk netikintiesiems: „Jūs būsite nugalėti ir surinkti į pragarą. O koks blogas tai guolis.“
Jums buvo ženklas dviejose kariuomenėse, kurios susitiko: viena kovėsi dėl Dievo, kita buvo netikinti. Pastarieji tikintiesiems atrodė dvigubai didesni nei buvo. Dievas suteikia pergalę, kam nori. Tikrai, tai pamoka suprantantiesiems.
Žmonėms padaryta graži meilė geidžiamų dalykų: moterų, vaikų, aukso ir sidabro, gražių arklių, gyvulių ir dirbamos žemės. Tai tik šio pasaulio gyvenimo malonumas. O pas Dievą yra geriausias atlygis.
Sakyk: „Ar pranešti jums, kas geriau? Tiems, kurie bijo Dievo, yra sodai pas jų Viešpatį, po kuriais teka upės, amžina buveinė, tyrieji porininkai ir Dievo palankumas. Dievas mato tarnus.“
Tie, kurie sako: „Mūsų Viešpatie, mes patikėjome, todėl atleisk mums nuodėmes ir apsaugok nuo pragaro ugnies.“
Kantrieji, tiesieji, klusnieji, aukojantys, prašantys atleidimo nakties pabaigoje.
Dievas liudija, kad nėra kito dievo, tik Jis, taip pat angelai ir žinojantieji, palaikantis teisingumą. Nėra kito dievo, tik Jis, Visagalis, Išmintingas.
Tikroji religija pas Dievą yra islamas. Tie, kuriems buvo duota Raštas, išsiskyrė tik tada, kai jiems atėjo žinojimas, iš tarpusavio pavydo. Kas netiki Dievo ženklais, žinokite, kad Dievas greitai atsiskaito.
Jei jie ginčijasi su tavimi, sakyk: „Aš atsiduodu Dievui, ir tie, kurie mane seka.“ Sakyk Rašto turėtojams ir beraščiams: „Ar atsiduodate?“ Jei atsiduoda, jie vedami, jei nusigręžia – tavo pareiga tik perduoti. Dievas mato tarnus.
Tie, kurie netiki Dievo ženklais, neteisėtai žudo pranašus ir žudo teisingumo skelbėjus – skelbk jiems skausmingą bausmę.
Jų darbai bus bevaisiai šiame ir būsimajame gyvenime, ir jiems nebus pagalbininkų.
Ar nematei tų, kuriems duota dalis Rašto? Jie kviečiami į Dievo Knygą, kad ji juos teistų, bet dalis jų nusigręžia ir nenori.
Tai todėl, kad jie sako: „Ugnis mus palies tik keletą dienų.“ Jie buvo apgauti savo melagingų religinių išgalvojimų.
Kaip bus, kai juos surinksime į Dieną, dėl kurios nėra abejonės? Tada kiekvienam bus pilnai atlyginta už tai, ką jis uždirbo, ir jiems nebus padaryta neteisybės.
Sakyk: „O Dieve, Karalystės Valdove, Tu duodi karalystę, kam nori, ir atimi, iš ko nori, išaukštini, ką nori, ir pažemini, ką nori. Tavo rankoje gėris, Tu viską gali.“
Tu įvedi naktį į dieną ir dieną į naktį, išvedi gyvą iš negyvo ir negyvą iš gyvo, aprūpini, ką nori, be saiko.
Tegu tikintieji nelaiko netikinčiųjų draugais vietoj tikinčiųjų. Kas taip daro, tam nebus pagalbos iš Dievo, nebent bijotų pavojaus. Dievas jus perspėja dėl Savęs, o prie Dievo yra grįžimas.
Sakyk: „Ar slepiate, kas jūsų širdyse, ar atskleidžiate, Dievas tai žino. Jis žino, kas danguje ir kas žemėje, ir Jis viską gali.“
Tą Dieną kiekvienas suras prieš save tai, ką yra padaręs gera, ir tai, ką padarė bloga, ir jis norės, kad tarp jo ir blogio būtų didžiulis atstumas. Dievas jus perspėja dėl Savęs, bet Dievas maloningas tarnams.
Sakyk: „Jei jūs iš tiesų mylite Dievą, sekite manimi – tuomet Dievas jus pamils ir atleis jums jūsų nuodėmes. Dievas – Atlaidusis, Gailestingasis.“
Sakyk: „Pakluskite Dievui ir Pasiuntiniui.“ O jei jie nusigręš – žinokite, kad Dievas nemyli netikinčiųjų.
Dievas išsirinko Adomą, Nojų, Abraomo šeimą ir Imrano šeimą virš visų pasaulių.
Vieni iš jų kilo iš kitų, o Dievas – Girdintysis, Žinantysis.
Atsimink, kai Imrano žmona tarė: „Viešpatie, aš pažadėjau Tau, kad vaisius mano įsčiose bus pašvęstas Tau. Priimk jį iš manęs, juk Tu esi Girdintysis, Žinantysis.“
Kai ji pagimdė dukterį, ji tarė: „Viešpatie, aš pagimdžiau mergaitę.“ – Dievas geriau žinojo, ką ji pagimdė. – „O berniukas nėra kaip mergaitė. Aš daviau jai vardą Marija ir prašau Tavęs globos jai ir jos palikuonims nuo Šėtono, atstumtojo.“
Jos Viešpats ją priėmė su palankumu, leido jai augti dorybingai ir paskyrė ją Zacharijai globoti. Kiekvieną kartą, kai Zacharijas užsukdavo pas ją į šventovę, jis rasdavo prie jos maisto. Jis klausė: „Marija, iš kur tau tai?“ Ji atsakė: „Tai iš Dievo. Juk Dievas aprūpina, ką nori, be saiko.“
Tuomet Zacharijas sušuko savo Viešpačiui: „Viešpatie, suteik man iš Savęs gerą palikuonį, juk Tu esi Maldų Išklausytojas.“
Jam stovint maldoje šventovėje angelai pranešė: „Dievas skelbia tau žinią apie Joną, kuris patvirtins Dievo Žodį, bus kilnus, susilaikantis, pranašas iš dorųjų.“
Jis tarė: „Viešpatie, kaip galėsiu turėti sūnų, kai esu senas, o mano žmona nevaisinga?“ Dievas atsakė: „Taip – Dievas daro, ką nori.“
Jis tarė: „Viešpatie, duok man ženklą.“ Dievas tarė: „Tavo ženklas bus tas, kad tu nekalbėsi su žmonėmis tris dienas, tik ženklais. Tad daug minėk savo Viešpatį ir šlovink Jį ryte ir vakare.“
Ir kai angelai pasakė: „Marija, iš tiesų Dievas tave išsirinko, apvalė ir pasirinko virš visų pasaulio moterų.“
„Marija, būk nuolanki savo Viešpačiui, nusilenk ir pulk kniūbsčiomis kartu su klusniaisiais.“
Tai žinios iš paslėptojo, kurias Mes apreikšdami tau pranešame. Tu nebuvai su jais, kai jie metė burtus savo plunksnomis, kas iš jų rūpinsis Marija. Tu nebuvai su jais, kai jie ginčijosi.
Atsimink, kai angelai pasakė: „Marija, Dievas tau skelbia žinią apie Žodį iš Jo – jo vardas Mesijas Jėzus, Marijos sūnus, gerbiamas šiame ir Anapusiniame pasaulyje, vienas iš artimųjų Dievui.“
„Jis kalbės žmonėms lopšyje ir būdamas suaugęs, ir jis bus iš teisiųjų.“
Ji tarė: „Viešpatie, kaip galėsiu turėti sūnų, kai nė vienas vyras manęs nelietė?“ Jis atsakė: „Taip, Dievas sukuria, ką nori. Kai Jis nusprendžia, Jis tik sako: ‘Būk!’ – ir tai įvyksta.“
Ir Jis išmokys jį Knygos, Išminties, Taurato ir Evangelijos.
Ir padarys jį pasiuntiniu Izraelio vaikams: „Aš atėjau su ženklu iš jūsų Viešpaties: padarysiu jums iš molio paukščio pavidalą, įpūsiu į jį, ir jis taps paukščiu – su Dievo leidimu. Išgydysiu aklą nuo gimimo ir raupsuotą, prikelsiu mirusiuosius – su Dievo leidimu. Pasakysiu jums, ką valgote ir ką laikote savo namuose. Tikrai, tai yra ženklas jums, jei tikite.“
„Aš atėjau patvirtinti to, kas buvo prieš mane Taurate, ir kad padaryčiau leistina dalį to, kas jums buvo uždrausta. Atėjau su įrodymu iš jūsų Viešpaties. Tad bijokite Dievo ir klausykite manęs.“
„Iš tiesų, Dievas yra mano Viešpats ir jūsų Viešpats. Tad garbinkite Jį. Tai tiesusis kelias.“
Kai Jėzus pajuto jų netikėjimą, jis tarė: „Kas bus mano pagalbininkai dėl Dievo?“ Pasiuntiniai (apaštalai) atsakė: „Mes – Dievo pagalbininkai. Mes tikime Dievu ir liudijame, kad esame musulmonai.“
„Viešpatie, mes tikime tuo, ką Tu nuleidai, ir sekame pasiuntinį. Užrašyk mus tarp liudytojų.“
Jie (netikintieji) rengė sąmokslą, bet Dievas taip pat planavo. O Dievas yra geriausias iš planuotojų.
Atsimink, kai Dievas tarė: „Jėzau, Aš tave paimsiu ir pakelsiu pas Save, apvalysiu nuo netikinčiųjų šmeižto, padarysiu tavo sekėjus viršesnius už netikinčiuosius iki Prisikėlimo dienos. Paskui visi sugrįšite pas Mane, ir Aš jus teisiu dėl to, dėl ko ginčijotės.“
„O netikinčiuosius nubausiu skaudžia bausme šiame ir būsimajame pasaulyje. Ir jie neturės pagalbininkų.“
„O tikintiesiems, kurie daro gera, Dievas pilnai atlygins. Dievas nemyli neteisingųjų.“
Tai yra eilutės, kurias tau skaitome, ir išmintingas priminimas.
Iš tiesų, Jėzaus pavyzdys Dievo akyse yra kaip Adomo. Jis sukūrė jį iš dulkių, ir tarė: „Būk!“ – ir jis tapo.
Tai tiesa iš tavo Viešpaties, tad nebūk tarp abejojančiųjų.
O kas ginčysis su tavimi dėl Jėzaus po žinių, kurios tau atėjo, sakyk: „Ateikime, pašaukime savo sūnus ir jūsų sūnus, savo moteris ir jūsų moteris, save ir jus, o paskui nuoširdžiai melskime, kad Dievo prakeiksmas tektų meluojantiems.“
Tikrai, tai yra tikroji žinia: nėra kito dievo, tik Allahas – Vienintelis, kuris neturi nei žmonos, nei sūnaus. Allahas yra Galingasis, Išmintingasis.
O jei jie nusigręš, tai žinok – Allahas gerai žino, kas daro pikta.
Sakyk: „O Rašto žmonės! Ateikite prie bendro žodžio tarp mūsų ir jūsų: kad negarbinsime nieko, tik Allahą, nepriskirsime Jam partnerių ir nelaikysime vieni kitų viešpačiais vietoj Allah. O jei jie nusigręš – sakykite: mes liudijame, kad esame musulmonai.“
O Rašto žmonės! Kodėl ginčijatės dėl Abraomo, nors Taurata ir Indžilas buvo apreikšti tik po jo? Argi neturite proto?
Jūs ginčijatės dėl to, ką žinote. Tad kam ginčijatės dėl to, ko nežinote? Allahas žino, o jūs nežinote.
Abraomas nebuvo nei žydas, nei krikščionis. Jis buvo tiesioginis musulmonas, pasidavęs Dievui, ir nebuvo tarp daugiadievių.
Artimiausi Abraomui yra tie, kurie juo sekė, šis Pranašas ir tie, kurie tiki. Allahas yra tikinčiųjų Globėjas.
Kai kurie Rašto žmonės trokšta jus suklaidinti. Bet jie suklaidins tik save, to nesuvokdami.
O Rašto žmonės! Kodėl netikite Dievo ženklais, nors patys liudijate jų teisingumą?
O Rašto žmonės! Kodėl maišote tiesą su netiesa ir slepiate tiesą, nors patys ją žinote?
Kai kurie iš Rašto žmonių sako: „Tikėkite tuo, kas apreikšta tikintiesiems ryte, bet vakare atmeskite, kad jie suabejotų.“
Ir netikėkite niekuo, išskyrus tą, kuris seka jūsų religija. Sakyk: „Tikrasis vedimas yra tik Allah iš Jo.“ Nesitikėkite, kad kas nors gautų tokį apreiškimą kaip jūs, nebent sektų jūsų tikėjimu. Sakyk: „Malonė yra Allah rankoje. Jis suteikia ją, kam nori. Allahas yra pakankamas, visažinis.“
Jis pasirenka savo gailestingumui, ką nori. Allahas turi didžią malonę.
Tarp Rašto žmonių yra toks, kuriam patikėsi didelį turtą – ir jis jį grąžins. Bet yra ir toks, kuriam patikėsi vos monetą – ir jis negrąžins, nebent nuolat primintum. Jie sako: „Mums nebus priekaišto, jei apgausime beraščius.“ Tačiau jie meluoja apie Allahą, nors tai žino.
Bet kas tesės savo pažadą ir bijos Allah – iš tiesų, Allahas myli dievobaiminguosius.
Tie, kurie maino Allah Sandorą ir savo priesaikas į menką naudą, neturės dalies Anapusybėje. Allahas nekalbės su jais, nepažvelgs į juos Prisikėlimo dieną ir jų neapvalys. Jų laukia skaudi bausmė.
Iš tiesų, yra tarp jų tokių, kurie savo liežuviais iškraipo Knygą, kad jūs manytumėte, jog tai iš Knygos, nors tai nėra iš jos. Jie sako: „Tai iš Allaho“, nors tai nėra iš Jo. Ir jie sąmoningai meluoja apie Allahą.
Jokiam žmogui, kuriam Allah davė Knygą, Išmintį ir Pranašystę, negalima sakyti: „Būkite mano garbintojai, o ne Allaho.“ Priešingai – jis sakytų: „Būkite mokytojai, nes mokote Knygos ir ją studijuojate.“
Jis nelieptų jums laikyti angelų ar pranašų savo viešpačiais. Argi lieptų jums netikėti po to, kai pasidavėte Allahui?
Atsiminkite, kai Allah paėmė pranašų sandorą: „Kai jums duosiu Knygą ir Išmintį, ir ateis pas jus Pasiuntinys, patvirtinantis tai, kas su jumis, jūs privalote juo tikėti ir jam padėti.“ Jis tarė: „Ar sutinkate ir prisiimate Mano sandorą?“ Jie atsakė: „Sutinkame.“ Jis tarė: „Tuomet liudykite, ir Aš būsiu su jumis tarp liudytojų.“
Kas po to nusigręš – jie yra nusikaltėliai, neklusnieji.
Argi jie nori kitos religijos, nei Allaho, kai Jam pasidavė visi, kas danguje ir žemėje, savanoriškai ar priverstinai, ir visi bus grąžinti pas Jį?
Sakyk: „Mes tikime Allahu ir tuo, kas mums apreikšta, ir kas apreikšta Abraomui, Izmaeliui, Izaokui, Jokūbui ir jo palikuonims, ir kas buvo duota Mozei, Jėzui ir pranašams iš jų Viešpaties. Mes neskiriame nė vieno tarp jų. Mes Jam pasiduodame.“
Kas ieško religijos kitos, nei islamas, iš jo ji nebus priimta, ir Anapusybėje jis bus pralaimėtojų tarpe.
Kaip Allah galėtų vesti žmones, kurie netikėjo po to, kai patikėjo, ir liudijo, kad Pasiuntinys yra tiesa, ir jiems atėjo aiškūs įrodymai? Allah neveda neteisingųjų.
Tokiems atlygis – Allaho prakeiksmas, angelų ir visų žmonių prakeiksmas.
Jie liks jame amžinai, jų kančia nebus palengvinta ir nebus atidėta.
Išskyrus tuos, kurie po to atgailauja ir daro gera – iš tiesų, Allahas yra Atlaidusis, Gailestingasis.
Tie, kurie netikėjo po savo tikėjimo ir dar labiau sustiprino netikėjimą, jų atgaila nebus priimta. Jie yra paklydėliai.
Iš tiesų, tie, kurie netikėjo ir mirė būdami netikintys – jei net visa žemė būtų aukso ir jie norėtų jį atiduoti kaip išpirką, tai nebūtų priimta iš jų. Jiems paruošta skaudi bausmė, ir jie neturės pagalbininkų.
Jūs nepasieksite dievobaimingumo, kol neaukosite to, ką mylite. O ką tik gero paaukosite, Dievas apie tai žino.
Visa žydams buvo leista valgyti, išskyrus tai, ką pats Izraelis buvo uždraudęs sau iki Taurato apreikšimo. Sakyk: „Atsineškite Tauratą ir skaitykite jį, jei esate teisingi.“
O kas po to prasimanys melą apie Allahą – tie bus neteisingieji.
Sakyk: „Dievas pasakė tiesą. Sekite Abraomo religija – tiesiąja, nes jis nebuvo iš daugiadievių.“
Iš tiesų, pirmasis namas, pastatytas žmonėms, buvo Bakoje (Mekoje), palaimintas ir skirtas visų pasaulių vedimui.
Jame yra aiškūs ženklai – Abraomo vieta. Kas įeina į jį, tas saugus. Piligrimystė prie to Namo yra kiekvieno žmogaus pareiga Allahui, jei jis gali ten nukeliauti. O kas netiki – tai Allahui nereikia pasaulių.
Sakyk: „O Rašto žmonės, kodėl neigiat Dievo ženklus, kai Dievas mato, ką darote?“
Sakyk: „O Rašto žmonės, kodėl trukdote tikintiesiems eiti Dievo keliu, siekdami jį iškreipti, nors patys esate liudininkai? Dievas neapleidžia to, ką jūs darote.“
O tikintieji! Jei klausysite kai kurių Rašto žmonių, jie pavers jus netikinčiais po to, kai patikėjote.
Kaip galite netikėti, kai jums skaitomos Dievo eilutės ir tarp jūsų yra Jo Pasiuntinys? Kas stipriai laikosi už Dievo, tas tikrai yra nukreiptas tiesiu keliu.
O tikintieji! Bijokite Dievo tikruoju Jo bijojimu ir nemirkite kitaip, kaip tik musulmonais.
Laikykitės visi drauge už Dievo virvės ir nesiskaldykite. Prisiminkite Dievo malonę jums: buvote priešai, bet Jis sujungė jūsų širdis, ir Jo malone tapote broliais. Jūs buvote ant ugnies bedugnės krašto, bet Jis jus išgelbėjo. Taip Dievas paaiškina jums savo ženklus, kad būtumėte vedami.
Tegul iš jūsų kyla bendruomenė, kviečianti į gera, liepianti tai, kas teisinga, ir draudžianti tai, kas bloga. Jie bus laimėtojai.
Nebūkite kaip tie, kurie susiskaldė ir ginčijosi po to, kai atėjo aiškūs įrodymai. Jiems paruošta sunki bausmė.
Tą Dieną kai kurie veidai pabals, o kai kurie pajuoduos. Tiems, kurių veidai pajuoduos, bus sakoma: „Ar jūs netikėjote po to, kai patikėjote? Ragausite bausmės už netikėjimą.“
O tie, kurių veidai pabals, bus Dievo gailestingume ir jame pasiliks amžinai.
Tai yra Dievo eilutės, kurias tau skaitome su tiesa. Dievas nenori neteisybės pasauliams.
Jam priklauso visa, kas danguose ir žemėje, ir visi reikalai grįžta pas Jį.
Jūs esate geriausia tauta, iškelta žmonėms: liepiate tai, kas gera, draudžiate tai, kas bloga, ir tikite Allahu. Jei Rašto žmonės būtų patikėję, jiems būtų buvę geriau. Tarp jų yra tikinčiųjų, bet dauguma jų – nusikaltėliai.
Jie jums nepakenks, tik menkai įskaudins; jei puls jus, jie atsuks nugaras ir nebus jiems pagalbos.
Jie pažeminti visur, kur tik bebūtų, nebent turėdami sutartį su Dievu ar žmonėmis. Jie užsitraukė Dievo rūstybę, ir jiems skirta pažeminimo našta. Tai todėl, kad jie netikėjo Dievo ženklais ir neteisėtai žudė pranašus. Tai todėl, kad jie nepakluso ir peržengė ribas.
Ne visi jie vienodi. Yra tarp Rašto žmonių tokia grupė, kuri stovi tiesoje: jie skaito Dievo eilutes naktį ir klaupiasi maldoje.
Jie tiki Dievu ir Paskutine diena, liepia tai, kas gera, draudžia tai, kas bloga, skuba daryti gerus darbus – jie yra iš teisiųjų.
Ir ką tik gero jie bedarytų, tai nebus atmesta. Dievas gerai pažįsta dievobaiminguosius.
Iš tiesų, tie, kurie neigia tikėjimą – jų turtai ir vaikai jiems nepadės prieš Dievą. Jie bus ugnies gyventojai, joje pasiliks.
Jų išlaidos šiame gyvenime panašios į šalčio vėją, kuris užklupo žmonių, nuskriaudusių save, lauką ir jį sunaikino. Allahas jiems neteisybės nepadarė – jie patys nuskriaudė save.
O tikintieji! Nelaikykite patikimais draugais tų, kurie nėra iš jūsų. Jie trokšta jums pakenkti. Jų neapykanta jau matoma jų žodžiuose, o tai, kas jų širdyse, dar blogiau. Mes jums paaiškinome ženklus, jei suprantate.
Štai jūs – jūs juos mylite, bet jie jūsų nemyli. Jūs tikite visa Knyga, o jie netiki jūsų Knyga. Kai sutinka jus, jie sako: „Mes tikime.“ O kai lieka vieni, iš pykčio graužia pirštus. Sakyk: „Sudeginkite savo pyktyje. Dievas tikrai žino, kas širdyse.“
Jei jus pasiekia gera, tai juos liūdina; jei jus užklumpa nelaimė, jie dėl to džiaugiasi. Bet jei būsite kantrūs ir dievobaimingi, jų kėslai jums nepakenks. Allahas apima viską, ką jie daro.
Atsimink, kai tu, Muchammedai, rytą palikai savo namus tam, kad paskirtum tikinčiuosius jų vietose mūšiui prie Uhudo. Allahas yra Girdintis ir Žinantis.
Kai dvi jūsų grupės buvo beprarandančios drąsą, bet Allahas buvo jų Globėjas. Tikintieji turi pasitikėti Allahu.
Allahas jau padarė jus nugalėtojais prie Badr, kai buvote maža ir silpna grupė. Tad bijokite Allaho, kad būtumėte dėkingi.
Atsimink, kai tu sakei tikintiesiems: „Argi neužtenka jums, kad jūsų Viešpats padės jums su trimis tūkstančiais angelų, nusiųstų iš dangaus?“
„Taip, jei būsite kantrūs ir dievobaimingi, ir priešas puls jus staiga, jūsų Viešpats jus sustiprins penkiais tūkstančiais angelų su ypatingais ženklais.“
Allahas tai padarė tik kaip gerą žinią jums ir kaip jūsų širdžių sustiprinimą. Nėra pergalės, tik iš Allaho, Visagalio, Išmintingojo.
Kad Jis sunaikintų dalį netikinčiųjų arba pažemintų juos, kad jie pasitrauktų nusivylę.
Ne tau, Muchammedai, spręsti – o tik Allahui – ar Jis jiems atleis, ar juos nubaus, nes jie yra neteisieji.
Allahui priklauso visa, kas yra danguje ir žemėje. Jis atleidžia, kam panorėjęs, ir baudžia, ką panorėjęs. Allahas yra Atleidžiantis, Gailestingas.
O tikintieji! Nevalgykite užmokesčio (palūkanų), daugintų ir padaugintų. Bijokite Allaho, kad pasisektų.
Bijokite Ugnies, paruoštos netikintiesiems.
Klausykite Allaho ir Pasiuntinio, kad sulauktumėte gailestingumo.
Skubėkite link atleidimo iš savo Viešpaties ir Rojaus, kurio plotis kaip dangus ir žemė, paruošto dievobaimingiesiems.
Tiems, kurie aukoja tiek gerovėje, tiek nepritekliuje, sulaiko pyktį ir atleidžia žmonėms – Allahas myli geradarius.
Ir tiems, kurie, padarę nuodėmę ar nuskriaudę save, prisimena Allahą ir prašo atleidimo už savo nuodėmes – ir niekas neatleidžia nuodėmių, tik Allahas – ir neužsispiria tame, ką padarė, žinodami.
Tokiems atlygis – jų Viešpaties atleidimas ir Sodai, po kuriais teka upės, kur jie gyvens amžinai. Koks nuostabus atlygis geradariams!
Jau praėjo daug tautų prieš jus, kurios patyrė panašius išbandymus. Tad keliaukite per žemę ir pažiūrėkite, kokia buvo netikinčiųjų pabaiga.
Tai – aiškus pareiškimas žmonėms, vedimas ir pamokymas dievobaimingiesiems.
Tad nenusiminkite ir nebūkite silpni – jūs būsite viršesni, jei esate tikintieji.
Jei jus palietė žaizda, tai ir priešus palietė tokia pati. Tokias dienas Mes kaitaliojame tarp žmonių, kad Allahas išbandytų tikinčiuosius ir paimtų kankinius iš jūsų. Allahas nemyli neteisiųjų.
Kad Allahas išbandytų tikinčiuosius ir sunaikintų netikinčiuosius.
Ar manote, kad įeisite į Rojų, kol Allahas neišbandė iš jūsų kovojusių ir kantriųjų?
Jūs troškote mirties dar prieš ją sutikdami, o dabar matėte ją savo akimis.
Muchammedas – tik pasiuntinys. Jau buvo mirę daug pasiuntinių prieš jį. Jei jis mirtų ar būtų nužudytas, ar atsitrauktumėte atgal? Kas atsitraukia, nepakenks Allahui. O dėkingiesiems Allahas duos atlygį.
Jokia siela negali mirti be Allaho leidimo, paskirtu metu. Kas trokšta atlygio šiame pasaulyje, tam duosime jo; kas trokšta pomirtinio atlygio, tam duosime jo. Mes atlyginsime dėkingiesiems.
Kiek pranašų kovojo, kartu su jais ir didelės grupės dievobaimingų vyrų. Jie nenusimindavo dėl to, kas juos ištiko Allahui tarnaujant, nesusilpnėdavo ir nenusižemindavo. Allahas myli kantriuosius.
Jie sakė tik: „Mūsų Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes ir peržengimus, sutvirtink mūsų žingsnius ir padėk mums prieš netikinčiųjų tautą.“
Allahas davė jiems šio pasaulio atlygį ir nuostabų pomirtinį atlygį. Allahas myli geradarius.
O tikintieji! Jei paklusite netikintiesiems, jie sugrąžins jus atgal ir prarasite tikėjimą.
Ne! Allahas yra jūsų Globėjas, ir Jis yra geriausias pagalbininkas.
Mes įliesime baimę į netikinčiųjų širdis, nes jie šalia Allaho priskyrė sau dievus, kuriems Jis neįsakė; jų buveinė bus Ugnis — koks baisus neteisuolių namas.
Allahas išpildė pažadą, kai jūs, su Jo leidimu, juos mušėte; kol jūs praradote drąsą, pradėjote ginčytis dėl nurodymo ir nusidėjote po to, kai Jis parodė jums tai, ką mylite. Kai kurie tarp jūsų trokšta šio pasaulio, kiti trokšta pomirtinio. Jis privertė jus bėgti nuo jų, kad išbandytų jus. Tačiau Jis jus atleido; Allahas yra Gailestingas tikinčiesiems.
Atsimink, kai bėgote nekreipdami net žvilgsnio, o Pasiuntinys buvo už nugaros ir kvietė jus grįžti. Ten Allahas davė jums vieną kančią po kitos kaip pamoką, kad negailėtumėte dėl to, ką praradote ar kas jus ištiko. Allahas gerai žino jūsų darbus.
Po kančios Jis nuleido jums saugumą. Dalį jūsų užgulė mieguistumas, o kita dalis galvojo tik apie save ir suklydo galvodami apie Allahą — tai buvo neišmintinga. Jie klausė: „Ar turime mes dalį šio reikalų?“ Sakyk: „Visa byla priklauso Allahui.“ Jie slėpė manydami: „Jei būtume dalyvavę, niekas iš mūsų nebūtų žuvęs.“ Sakyk: „Net jei būtumėte likę savo namuose, tie, kuriems skirta mirtis, būtų ėję į savo mirties vietą.“ Taip Allahas išbando, kas jūsų širdyse; Jis geriausiai žino, kas ten slepiama.
Tie iš jūsų, kurie atsisuko prie dviejų būrių susidūrimo dienos, tą padarė, nes Šėtonas užvedė juos dėl jų nusidėjimų. Allahas jiems atleido; Jis Atlaidus ir Kantrus.
O tikintieji! Nebūkite kaip tie, kurie meluoja savo broliams, kai keliauja ar eina kovoti: „Jei jie būtų su mumis, jie nebūtų mirę.“ Taip Allahas norėjo priminti jiems liūdesį širdyse. Allahas duoda gyvybę ir atima ją; Jis mato jūsų darbus.
Jei žuvote ar mirėte Allahui kelyje, atleidimas ir Allaho gailestingumas yra geriau už viską, ką jie kaupė.
Mirę ar nužudyti — visi jūs būsite surinkti pas Allahą.
Allaho malone elgeisi su jais švelniai. Jei būtum griežtas, jie būtų išsiskyrę nuo tavęs; todėl užmerk klaidas, prašyk Allaho atleidimo jiems ir tartis su jais reikalais. Priėmęs sprendimą, pasitikėk Allahu; Jis myli pasitikinčiuosius.
Jei Allahas jums padeda, niekas jūsų nenugalės; jei Jis jus palieka, kas po Jo gali padėti? Tik Jam tegu pasitiki tikintieji.
Pranašui negalima nelietuviškai pasisavinti grobio. Kas apgauna bendrininkus dėl grobio, privalės Atgimimo dieną atnešti tai, ką paėmė. Kiekvienas gaus už savo darbus, neteisybės nebus.
Ar tas, kuris siekia Allaho malonės blaiviai, kaip neimdamas grobio neteisingai, tas pats, kas tas, kuris užsitraukia Allaho rūstybę? Jų buveinė — Pragaras — baisiausia vieta.
Jų laipsniai pas Allahą skiriasi; Jis mato jų darbus.
Allahas suteikė didelę dovaną tikintiesiems, siųsdamas jiems Pasiuntinį iš jų pačių, kuris jiems skaito Jo eilutes, švarina ir moko Knygos bei Išminties; anksčiau jie buvo akivaizdžioje klaidoje.
Kai infekcija ar nelaimė užklumpa jus, nors jūs anksčiau mušėt dvigubai didesnes pajėgas, klausiate: „Iš kur tai atėjo?“ Sakykite: „Iš jūsų pačių dėl jūsų blogų darbų.“ Allahas galingas viskam.
Tas, ką patyrėte susidūrimo dieną, buvo su Allaho leidimu, kad Jis išbandytų tikinčiuosius.
Jis išbandė užsispyrėlius; jiems buvo liepta kovoti arba gintis, bet jie sakė: „Jei būtume žinoję, būtume pas jus ėję.“ Tą dieną jie buvo arčiau netikėjimo nei tikėjimo, ir jų žodžiai neatitiko širdies. Allahas žino, ką jie slėpė.
Tie, kurie apie savo žuvusius brolius sako, o patys sėdi: „Jei jie būtų mūsų klausę, nebūtų žuvę.“ Sakyk: „Jei kalbate tiesą, užstebkite mirtį nuo savęs.“
Neklaikykite žuvusių Allahui keliu mirusiųjų mirusiais; jie gyvi pas savo Viešpatį ir turi savo pragyvenimą.
Jie džiaugiasi Allaho dovana ir džiaugiasi dėl tų, kurie dar neprisijungė, kad ant jų nebūtų baimės ir liūdesio.
Jie džiaugiasi dovana ir Allaho gailestingumu; Allahas neatmeta tikinčiųjų darbo.
Tie, kurie atsiliepė į Allaho ir Pasiuntinio kvietimą po sužeidimo, tiems, kurie darė gėrį ir bijojo Allaho, lauks didelis atlygis.
Kai žmonės sakė tikintiesiems: „Priešo būrys susirinko prieš jus, bijokite jų,“ tai dar labiau sustiprino jų tikėjimą; jie tarė: „Allahas mums pakanka; Jis geriausias užtarėjas.“
Jie sugrįžo su Allaho malone ir dovana; jų niekas nepalietė, ir jie siekė Dievo palankumo. Allahas didysis Dovydo Suteikėjas.
Tik Šėtonas sėja jums baimę dėl savo sąjungininkų; nebūkite jų baisūs, bijokite manęs, jei esate tikri tikinčiai.
Nekankink tavęs Alsaniai, kurie greitai linksta prie netikėjimo; jie menko pavojaus Allahui nepadarys. Allahas neskiria jiems dalies Anapusybėje; jų laukia skaudi bausmė.
Tie, kurie maino tikėjimą į netikėjimą, Allahui nieko nepagadins; jiems — skausminga bausmė.
Netikėkite, kad mūsų atidėjimas jų bausmės jiems naudingas; mes atidedame, kad jie didintų savo nuodėmes. Jiems — pažeminanti kančia.
Allahas nepaliks tikinčiųjų, kol neišskirs blogųjų nuo gerųjų. Jis neišaiškins jums nežinomybės paslapčių, bet pasirenka pasiuntinius, kuriuos trokšta. Tikėkite Allaho ir Jo pasiuntiniais; jei tikėsite ir bijosite Allaho, laukia didelis atlygis.
Tie, kurie gailestingai sulaiko dalį, kurią Allahas davė, manydami, kad tai jiems naudinga (nesumoka zakato), klysta. Tai bus blogiau — tai bus uždėta ant jų kaklų kaip apykaklė Prisikėlimo dieną. Allahui priklauso dangaus ir žemės paveldas; Jis gerai pažįsta jūsų darbus.
Iš tiesų Allahas išgirdo tuos, kurie sakė: „Tikrai Allahas yra skurdus, o mes esame turtingi.“ Mes užrašysime, ką jie sakė ir kaip neteisėtai žudė pranašus, ir pasakysime jiems: „Ragaukite deginančios kančios.“
Tai dėl to, ką jūsų rankos patys anksčiau atliko. Allahas niekada nebus neteisingas savo tarnams.
Tie, kurie sakė: „Allahas mus įpareigojo netikėti jokiam pasiuntiniui, kol jis neatneš aukos, kurią ugnis suės.“ Sakykite: „Iš tiesų pasiuntinių prieš mane atėjo su aiškiais ženklais ir net su tuo, ką jūs minite; kodėl juos nužudėte, jei kalbate tiesą?“
Jei jie tave atmeta, tai ir prieš tave pasiuntiniai buvo atmetami, nors atėjo su aiškiais ženklais, Knyga ir Šviesos Raštu.
Kiekvienas paragauja mirties. Ir tik Prisikėlimo dieną jums bus visiškai atlyginta už darbus. Kas atitraukiamas nuo Ugnies ir įleidžiamas į Rojų — tas pasiekė pergalę. Šio pasaulio gyvenimas yra tik iliuzijų malonumas.
Jūs tikrai būsite išbandyti turtu, savim ir tuo, ką turite, ir išgirsit daug skaudinančių žodžių iš Rašto žmonių ir iš tų, kurie priskiria partnerių Allahui; bet jei kantriai ištversite ir būsite dievobaimingi, tai bus lemiamas dalykas visuose reikaluose — svarbu laikytis to.
Atsimink, kai Allahas paėmė sandorą iš Rašto žmonių, kad jie praneštų žmonėms tiesą ir neslėptų jos; jie numetė ją už nugarų ir pardavė menkai naudai. Tai, ką jie nusipirko, buvo blogiausia.
Nemanokite, jog tie, kurie džiaugiasi savo darbais ir mėgsta būti girti už tai, ko nedarė, bus išgelbėti nuo kančios; jų laukia skausminga kančia.
Allahui priklauso dangaus ir žemės valdžia; Jis galingas viskam.
Iš tiesų dangos ir žemės kūrime ir nakties bei dienos kaitoje yra ženklai supratingiesiems.
Tie, kurie nuolatos prisimena Allahą stovėdami, sėdėdami ir gulėdami ant šono, ir giliai pagalvoja apie dangos ir žemės kūrinį, sako: „Viešpatie, Tu neveltui sukūrei visa tai; šlovė Tau. Išgelbėk mus nuo Ugnies bausmės.“
„Viešpatie, kas patenka į Ugnį, Tu jį pažeminai, ir neteisieji niekada nebus turėję pagalbininkų.“
„Viešpatie, mes girdėjome kvietimą tikėti Viešpaty — mes patikėjome. Viešpatie, atleisk mums nuodėmes, panaikink mūsų blogus darbus ir leisk mums mirti teisumo būsenoje su tais, kurie yra teisieji.“
„Viešpatie, duok mums pažadėtą per Savo pasiuntinius ir nepaliok mūsų gėdos Prisikėlimo dieną; Tu niekada nepažeidi pažado.“
Tada jų Viešpats priėmė jų maldą: „Aš neleisiu veltui žengti nė vieno jūsų darbo, vyrų ar moterų. Jūs vieni kitų dalis; tie, kurie emigravo, buvo išvaryti iš namų, kentėjo dėl Manęs, kovojo ir žuvo Mano kelyje — Aš nuplaunu jų blogus darbus ir įleidžiu juos į sodus po kuriais teka upės; tai yra Allaho dovana, o pas Allą geriausias atlygis.“
Tegul jūsų nenuvilia netikėlių turtingas gyvenimas plačiai žemėje.
Tai trumpas malonumas; galiausiai jų buveinė — Pragaras; blogiausia vieta poilsio.
O tie, kurie bijo Viešpaties, turės sodus po kuriais teka upės; juose jie gyvens amžinai — dovanų iš Allaho; o tai, kas pas Allą, yra geriausia teisiųjų dalis.
Tarp Rašto žmonių yra tokių, kurie tiki Allaha ir tuo, kas jums apreikšta, ir tuo, kas jiems buvo apreikšta; jie nuolankiai nusilenkia prieš Allaha, neparduoda Jo eilučių už menką kainą — jiems laukia atlygis pas Viešpatį. Allahas greitas atsiskaityme.
O tikintieji! Kantrinkite, būkite kantrūs ir saugokite gynybines stotis, nusitverdami organizuotai tose vietose, iš kurių priešas gali pulti. Bijokite Allaho, kad būtumėte sėkmingi.

Āl ʿImrān

Gal būt jums bus įdomu: