Veikalas „Dievas, nematomas karalius“ (orig. God, the Invisible King) žymi ryškų posūkį garsiojo fantastikos pionieriaus H. G. Wellso kūryboje. Išleista 1917 m. Londone (Cassell & Co leidykla), ši knyga nėra grožinis kūrinys, o teologinis-filosofinis traktatas, kuriame autorius deklaruoja savo asmeninį „modernų religingumą“. Knyga buvo parašyta per patį Pirmojo pasaulinio karo įkarštį. Milžiniškos žūtys ir senojo … [Skaityti toliau…]
Concordia discordantium canonum (nesutariančių kanonų derinimas arba nesuderinamų kanonų harmonija), plačiau žinomas kaip Decretum Gratiani (Gratijano dekretas) – tai apie 1140 m. Bolonijoje (Italija) sudarytas fundamentalus kanonų teisės rinkinys, padėjęs pagrindus visai Vakarų teisės tradicijai. Jo autorius, vienuolis ir dėstytojas Gratijanas (Gratianus), pritaikė naują dialektinį metodą: surinko tūkstančius prieštaringų bažnyčios įstatymų, Šventojo Rašto ištraukų bei … [Skaityti toliau…]
1964 m. lapkričio 21 d. popiežius Paulius VI paskelbė vieną svarbiausių Vatikano II Susirinkimo tekstų – dekretą Unitatis Redintegratio (lot. „Vienybės atkūrimas“). Tai pirmasis visoje Katalikų Bažnyčios istorijoje oficialus dokumentas, skirtas ekumenizmui – krikščionių vienybės siekiui. Po šimtmečių priešiškumo ir atsiskyrimo (ypač po 1054 m. Didžiosios schizmos ir XVI a. Reformacijos) Katalikų Bažnyčia iki XX … [Skaityti toliau…]
„Sources Chrétiennes“ (lietuviškai vadinama „Krikščionių šaltiniai“) – tai viena garsiausių ir ilgiausiai gyvuojančių mokslinių serijų pasaulyje, skirta ankstyvosios krikščionybės tekstams. Seriją 1942 m. įkūrė jėzuitai Henri de Lubacas, Jeanas Daniélou ir Claude‘as Mondésertas Liono katalikiškame universitete (Prancūzija). Leidėjas – Éditions du Cerf (Paris), o nuo pat pradžių tikslas buvo pateikti originalius graikiškus, lotyniškus, sirų, armėnų … [Skaityti toliau…]
„Sic et Non“ (Taip ir Ne) – tai garsiausias Pjero Abeliaro (Pierre Abélard, lot. Petrus Abaelardus) filosofinis veikalas, parašytas apie 1120 metus. Ši knyga tapo vienu iš scholastikos metodologinių pamatų, nes joje autorius parodė, kaip kritiškai nagrinėti autoritetų teiginius. „Sic et Non“ nėra tradicinis traktatas su nuoseklia doktrina. Abeliaras surinko daugiau nei 150 klausimų iš … [Skaityti toliau…]
Patrologia Orientalis (lot. „Rytietiškoji patrologija“) – tai didžiulė mokslinė serija, skirta Rytų krikščionių Bažnyčios Tėvų ir rašytojų tekstams. Pradėta leisti 1903 metais Paryžiuje, ji tebėra vienas svarbiausių šaltinių tyrinėjant ankstyvąją krikščionybę Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Armėnijoje, Egipte ir Etiopijoje. Serija apima originalius tekstus (sirų, koptų, armėnų, gruzinų, arabų, etiopų kalbomis) su prancūziškais vertimais, įvadais ir komentarais. … [Skaityti toliau…]
Čia kalbama apie šv. Ignaco Lojolos autobiografiją, dar vadinamą „Piligrimo pasakojimas“ arba „Piligrimo užrašai“. Tai XVI amžiaus tekstas, kurį užrašė Ignaco bičiulis Luisas Gonçalvesas da Câmara, o pats šventasis jį diktavo pasakojimo forma. Knygoje Ignacas ne klajoja po Rusiją su „Philokalia“, o keliauja po Europą ir Šventąją Žemę, apmąstydamas savo atsivertimą, dvasines kovas ir Jėzaus … [Skaityti toliau…]
Arianų ginčai buvo vienas lemtingiausių įvykių ankstyvosios krikščionybės istorijoje. Jie kilo IV amžiaus pradžioje ir keletą šimtmečių ardė Bažnyčios vienybę, o kartu formavo jos teologinę kalbą. Šių konfliktų centre stovėjo paprastas, bet viską keičiantis klausimas: kas yra Kristus? Arius, Aleksandrijos kunigas, mokė, kad Sūnus nėra amžinas kaip Tėvas, bet yra pirmasis Dievo kūrinys – „laikas … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Latina“ – tai milžiniškas lotyniškos krikščioniškosios literatūros rinkinys, vienas svarbiausių šaltinių visai Vakarų teologijos, filosofijos ir kultūros istorijai. Lietuviškai šis veikalas vadinamas „Lotynų Bažnyčios Tėvų raštais“, „Lotynų tėvų raštija“ arba „Lotyniškųjų Bažnyčios Tėvų raštų rinkiniu“. Tai nėra pavienė knyga, o visa biblioteka – 217 tomų, išleistų XIX amžiaus viduryje Paryžiuje. Rinkinio sudarytojas – Jacques-Paul … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Graeca“ – tai milžiniškas teologinis, kultūrinis ir istoriškai neįkainojamas rinkinys, apimantis beveik visą graikiškosios krikščionybės rašytinį paveldą nuo pirmųjų amžių iki Bizantijos epochos pabaigos. Šį monumentinį darbą XIX a. viduryje sudarė prancūzų leidėjas, kunigas Jacques-Paul Migne. Kolekcija išleista 1857–1866 metais, ir iš viso ją sudaro 161 tomas, kuriuose pateikti šimtmečiais kaupti tekstai graikų kalba … [Skaityti toliau…]
Lotynų Bažnyčios rašytojų rinkinys (Corpus Scriptorum Ecclesiasticorum Latinorum) – tai vienas svarbiausių mokslinių leidinių, skirtų seniausiai Vakarų krikščionybės literatūrai. Ši serija pradėta leisti 1864 metais Vienos universitete ir iki šiol tęsiama kaip tarptautinis akademinis projektas, siekiantis išsaugoti, patikslinti ir publikuoti visus svarbiausius lotynų kalba rašiusius Bažnyčios autorius. Pavadinimas pažodžiui reiškia „Lotynų Bažnyčios rašytojų korpusas“. Žodis … [Skaityti toliau…]
Apaštalų tikėjimo simbolis, vadinamas tiesiog „Kredu“, yra vienas seniausių krikščionių tikėjimo išpažinimų, siekiamas II–IV a. Nors legenda teigia, kad jį sudarė patys dvylika apaštalų, kiekvienas pridėdamas po teiginį, mokslininkai mano, kad simbolis išsivystė Romos krikščionių bendruomenėje kaip krikšto apeigų dalis. Jo trumpumas ir aiškumas padarė jį idealiu įrankiu naujai pakrikštytiems katechumenams, mokantiems pagrindinių tikėjimo tiesų. … [Skaityti toliau…]