Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį 1595 m. iškeitė į mūrinį. Kauno maršalka (vėliau tapęs Minsko vaivada) Aleksandras Masalskis nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras 1624 m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo. 1625–1634 m. išmūryta bažnyčia ir vienuolynas (fundavo A. Masalskis). Į … [Skaityti toliau…]
Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai 1664 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji minima 1669 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje 1782–1852 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai). 1817 m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais 1830 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji 1849 m. drauge … [Skaityti toliau…]
Kunigo J. Kurčevskio teigimu, bažnyčia Alovėje jau buvo 1697 m., tačiau XVIII a. vizitacijų aktuose neminima. 1797 m. Alovėje buvo statoma koplyčia. 1802 m. dvarininko Jokūbo Kęstučio Gedimino lėšomis pastatyta medinė bažnyčia. 1818 m. vėtra nuplėšė bažnyčios stogą. 1866 m. klebonas Juozas Svetlavičius bažnyčią remontavo, įdėjo naujus langus. Tikintieji prašė caro valdžios leisti pasistatyti mūrinę. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1515 m. Karolis ir Marija Rastauskai 1647 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1645 m. dovanojo savo palivarką. Bažnyčią 1680 m. konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. Ji buvo Biržų parapijos filija, turėjo 5 altorius. Apie 1726–1729 m. Pabiržė tapo savarankiška parapija. 1737 m. bažnyčia buvo apleista, be grindų, bokštų, stogas begriūvantis. 1755 … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia pastatyta 1841–1844 m. pagal 1840 m. architekto Karolio Gregotovičiaus projektą. Jos fundatorius generolas Vincas Žilinskas, statytojas jo brolis Domininkas (gyveno Nedingės dvare). Bažnyčia konsekruota 1849 m., buvo Merkinės filija. 1862 m. įsteigta parapija. 1907 m. pastatyta prieglauda. Fundatoriai buvo lenkai, pamaldos laikytos lenkų kalba. Iki 1894 m. kas antrą sekmadienį per pamaldas buvo giedama … [Skaityti toliau…]
Troškūnų dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas 1696 m. atsikvietė bernardinus, pastatė vienaaukštį mūrinį vienuolyną, 1698 m. – medinę bažnyčią. Iš pradžių vienuolynui dovanojo 2 valakus žemės ir pinigų iš Raguvos dvaro ir Troškūnų dvaro. Vėliau skirta 30 valakų Surviliškio žemės be valstiečių. 1743 m. bažnyčia sudegė. 1747 m. atstatyta, 1770 m. vėl sudegė. Vienuolyno gvardijono kunigo … [Skaityti toliau…]
Rūdninkuose 1511 m. įkurta parapija, pastatyta bažnyčia. Jai 1614 m. paskirtas palivarkas su valstiečiais ir smuklė. Per karą 1655 m. bažnyčia sudeginta. 1713 m. minima be stogo, išdaužytais 4 langais bažnyčia. Klebonija be krosnių, langų ir stogo. Rūdninkuose nelikę nė vieno valstiečio namo. Bažnyčią 1775 m. sugriovė audra. Pamaldos laikytos bernardinų palivarko koplyčioje. 1790 m. … [Skaityti toliau…]
Kunigo Gečo rūpesčiu 1671 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Žarėnų parapijos filija. 1769 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1881 m. pailginta. 1890 m. apmūrytas šventorius, 1891 m. pastatyta mūrinė varpinė (Ustino Golinevičiaus projektas). Klebono Kazimiero Malinausko rūpesčiu 1901–1902 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (Nikolajaus Andrejevo projektas). 1907 m. įsigyti nauji vargonai, 1913 m. įkurta parapija. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1504 m. Ji minima ir 1522 m. Manoma, kad bažnyčia sunyko per reformaciją (1669 m. neminima). Antrąją bažnyčią 1676 m. pastatė Leonardas Pacas. 1713 m. įsteigta Švč. Trejybės brolija. 1738 m. sudegė klebonija ir bažnyčios archyvas. 1744 m. parapijai priklausė Kietaviškių bažnytkaimis, dvaras, 4 palivarkai ir 12 kaimų. XVIII a. pabaigoje … [Skaityti toliau…]
Šv. Atanazo veikalas „Prieš arijonus“ (lot. Orationes contra Arianos) yra vienas svarbiausių teologinių raštų ankstyvojoje Bažnyčioje, kuriame Šv. Atanazas, Aleksandrijos vyskupas, ginčijosi su arijonizmo erezija. Šis darbas buvo parašytas IV amžiuje, reaguojant į Arijaus skleidžiamus mokymus, kurie neigė Jėzaus Kristaus dieviškumą. Pagrindinė „Prieš arijonus“ tema: Arijonizmas – tai teologinė doktrina, kurią skelbė Arijus, Aleksandrijos kunigas, … [Skaityti toliau…]
Arijonizmas yra ankstyvosios krikščionybės teologinė erezija, kurią IV amžiuje skelbė Aleksandrijos kunigas Arijus. Pagrindinis arijonizmo mokymas teigia, kad Jėzus Kristus yra sukurtas Dievo tvarinys, turintis dievišką statusą, tačiau jis nėra vienos prigimties su Dievu Tėvu. Kitaip tariant, Arijus manė, kad Kristus nėra amžinas ir nekintantis kaip Dievas Tėvas, todėl negali būti laikomas tikru Dievu ta … [Skaityti toliau…]
Šventasis Aurelijus Augustinas (lot. Aurelius Augustinus, 354–430 m.), krikščioniškoje tradicijoje dažnai vadinamas tiesiog Šventuoju Augustinu, taip pat žinomas kaip Hipono Augustinas (arba Augustinas Hiponietis), o pagal gimtinę – Augustinas iš Tagastės, buvo vienas įtakingiausių krikščionių teologų, filosofų ir Bažnyčios Tėvų bei Mokytojų. Vakarų Bažnyčioje jam suteiktas Maldonės daktaro (Doctor Gratiae) titulas, pabrėžiantis jo mokymą apie … [Skaityti toliau…]