Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji bažnyčia Tryškiuose pastatyta XVI a. pradžioje. Nėra tikslių duomenų, kaip ji atrodė, tačiau žinant to meto bažnyčių statymo Žemaitijoje tradicijas, galima įtarti, jog tokioje gyvenvietėje kaip Tryškiai, galėjo būti pastatyta rąstinė, nedidelė, labiau koplyčią primenanti bažnyčia. Yra aiškių duomenų, jog užėjus protestantizmo bangai, XVI a. pabaigoje tryškiu valdę didikai Šemetos tapo protestantais, išvarė katalikų … [Skaityti toliau…]

Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia

Dvarininkas Jurgis Gedgaudas Mackevičius 1626 m. pastatė mūrinę bažnyčią, klebonui išlaikyti dovanojo 20 dešimtinių žemės. 1625 m. bažnyčiai dovanotas Šedvydžių kaimas (dabar Kelmės rajone. 1805 m. Čekiškės klebonas dėl šio kaimo ribų bylinėjosi su Kelmės dvaro savininkais Gruževskiais). 1799 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje klebono iniciatyva 1821 m. išmūryta ir pailginta dabartinė bažnyčia, pristatytas bokštas. … [Skaityti toliau…]

Riečių Švč. Trejybės bažnyčia

Riečių dvare 1744 m. buvo koplyčia. Ji 1791–1804 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau ją lankydavo Daukšių kunigas 3 kartus per metus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą koplyčia buvo begriūvanti. Daukšių klebono rūpesčiu 1919 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1924 m. įkurta parapija.

Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčia

Apie 1684 m. kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1752 m. įsteigta parapija. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje. 1792 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. Joniškėlio dvaro dvarininko Ignoto Karpio rūpesčiu 1790–1792 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Prie buvusios senosios bažnyčios pastatyta klebonija. Vikaras Stanislovas Parkovskis 1803 m. pastatė 5 registrų vargonus. Jie 1828 m. klebono Kibaro … [Skaityti toliau…]

Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia

Šėtos savininkas Bagdonas Petkevičius su Steponu Kuncevičiumi 1499 m. pastatė bažnyčią, dovanojo jai beneficiją. XVI a. pabaigoje bažnyčia perduota evangelikams reformatams. Šėtos klebonas, Vilniaus kanauninkas Motiejus Ancuta 1680 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčiai sudegus, 1772–1782 m. pastatyta nauja mūrinė. Ji 1805 m. gegužės 17 d. per miestelio gaisrą … [Skaityti toliau…]

Rimšės Švč. Trejybės bažnyčia

Iki 1669 m. Feliksas Pacas Rimšėje pastatė koplyčią. 1747 m. pastatyta bažnyčia. Nuo 1749 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Senosios bažnyčios vietoje 1803 m. pastatyta nauja medinė. 1862–1863 m. veikė parapinė mokykla. 1896 m. leista pristatyti zakristiją ir priebažnytį su medinėmis kolonomis. 1925 m. įkurta parapija. Lenkijos okupacijos metais Rimšėje veikė „Ryto" draugijos, Šv. Kazimiero … [Skaityti toliau…]

Spirakių Švč. Trejybės bažnyčia

Spirakių dvaro savininkas Antanas Liutikas 1790 m. pastatė koplyčią. Kitas savininkas Antanas Rimkevičius 1840 m. pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Ją 1860 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. 1880 m. pastatyta nauja klebonija. 1926 m. bažnyčia gavo 8 ha žemės. Kunigo Petro Ulecko rūpesčiu 1936 m. išdažytas bažnyčios vidus.

Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia

Miroslavo parapija įkurta 1719 m. Jai skirti 8 kaimai. Metrikų knygos rašytos nuo 1746 m. Antanas ir Teresė Važinskai 1763 m. pastatė naują medinę bažnyčią, įkūrė marijonų vienuolyną. Vienuoliai įsteigė mokyklą. Į bažnyčią 1835 m. trenkė žaibas, ji sudegė. Pastatyta laikina, 1847 m. – nauja mūrinė bažnyčia (valdžia skyrė 75 000 rb pašalpą) ir vienuolyno … [Skaityti toliau…]

Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia

1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belozaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. 1727–1728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių. 1790 … [Skaityti toliau…]

Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1430 m. Ją globoti Žemaičių vyskupas įpareigojo Veliuonos kleboną. 1502 m. įsteigta parapija, bažnyčiai dovanotas Žindaičių kaimas. Karalienė Bona įpareigojo vietininką Joną Kuncevičių pastatyti naują bažnyčią. Ji 1555 m. dovanojo Straižių kaimą, turintį 6 valakus žemės, vikarui, bažnyčios tarnams ir mokyklai išlaikyti. Mokyklą 1557 m. įsteigė klebonas Martynas Hermanavičius. 1655 m. bažnyčia … [Skaityti toliau…]

Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia

Užpalių bažnyčiai 1522 m. paskirta dešimtinė iš dvaro. Ldk Steponas Batoras 1584 m. įsakė Užpalių savininkui laikyti kunigą ir nuo kiekvieno valako jam kasmet mokėti po grašį. Vėliau bažnyčiai dovanotas Germaniškio palivarkas. 1651 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1653 m. pašventinta. Apie 1750 m. klebonas Petras Stasevičius pasenusią bažnyčią nugriovė ir jos vietoje pastatė naują medinę … [Skaityti toliau…]

Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčia

1459 m. Pašvitinyje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1609 m. pradėta statyti nauja. Pašvitinys 1621–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. Vietoj medinės 1825 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, bet dėl blogų pamatų netrukus perskilo. Ji buvo nugriauta ir 1852 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Parapijai 1841 m. priklausė 6 valakai žemės. Prie bažnyčios … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: apie trejybe?