Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus. Dieve, dangaus Tėve, Pasigailėk mūsų. Dieve, Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Pasigailėk mūsų. Dieve, Šventoji Dvasia, Pasigailėk mūsų. Šventoji Trejybe, vienas Dieve, Pasigailėk mūsų. Šventasis Tomai Akvinieti, Melski už mus. Šventasis Tomai, didysis išminties mokytojau, Melski už mus. Šventasis Tomai, Šventojo Rašto … [Skaityti toliau…]
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus. Dieve, dangaus Tėve, Pasigailėk mūsų. Dieve, Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Pasigailėk mūsų. Dieve, Šventoji Dvasia, Pasigailėk mūsų. Šventoji Trejybe, vienas Dieve, Pasigailėk mūsų. Šventasis Jonai Krikštytojau, Melski už mus. Šventasis Jonai, pranašas nuo pat gimimo, Melski už mus. Šventasis Jonai, išskirtasis … [Skaityti toliau…]
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus. Dieve, dangaus Tėve, Pasigailėk mūsų. Dieve, Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Pasigailėk mūsų. Dieve, Šventoji Dvasia, Pasigailėk mūsų. Šventoji Trejybe, vienas Dieve, Pasigailėk mūsų. Šventasis Jonai, mylimiausias Jėzaus mokiny, Melski už mus. Šventasis Jonai, ištikimas Viešpaties apaštale, Melski už mus. Šventasis Jonai, … [Skaityti toliau…]
Krikščionių teologijoje ir filosofijoje geometrinės metaforos, tokios kaip begalinė linija ar apskritimas, dažnai naudojamos siekiant išreikšti Dievo begalybę, transcendenciją ir Jo santykį su kūrinija. Šios metaforos, ypač išplėtotos XV a. teologo ir filosofo Mikalojaus Kuziečio (Nicholas of Cusa), leidžia žmogaus protui bent iš dalies suvokti Dievą, kuris yra anapus ribotų formų, bet kartu jas visas … [Skaityti toliau…]
Biblija – viena įtakingiausių knygų žmonijos istorijoje, tačiau mažai kas žino, kad jos turinys per šimtmečius kito. Kanono formavimasis buvo sudėtingas ir ilgas procesas, kuriame dalyvavo teologai, imperatoriai ir sinodai. Kai kurie tekstai, kadaise laikyti autoritetingais ar plačiai naudojamais, galutiniame Biblijos kanone neatsidūrė. Senajame Testamente egzistavo daugybė tekstų, šiandien vadinamų deuterokanoniniais arba apokrifiniais. Tobito, Juditos, … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino veikalo „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) vertimas. Tai yra praktinis vadovas diakonui Deogracijui, kaip mokyti tikėjimo pagrindų žmones, norinčius tapti krikščionimis. Augustinas čia aptaria ne tik mokymo turinį, bet ir metodiką, psichologinius aspektus bei paties mokytojo nusiteikimo svarbą. Šv. Augustino veikalas „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) buvo parašytas apie 399–400 m., … [Skaityti toliau…]
Mūsų Dieve, meilės Trejybe,iš galingos tavo dieviškosios intymumo bendrystėsišliek tarp mūsų broliškos meilės upę.Suteik mums meilę, kuri atsispindėjo Jėzaus gestuose,jo Nazareto šeimoje ir pirmojoje krikščionių bendruomenėje. Leisk mums, krikščionims, gyventi Evangelijąir atpažinti Kristų kiekviename žmoguje,kad matytume Jį nukryžiuotą apleistųjų ir užmirštųjų šio pasaulio kančioseir prisikėlusį kiekviename brolyje, kuris atsistoja ant kojų. Ateik, Šventoji Dvasia! Parodyk … [Skaityti toliau…]
Ortodoksų krikšto išpažinimas kyla iš ankstyvųjų Bažnyčios laikų, kai pirmieji krikščionys prieš krikštą viešai liudydavo atsisakantys senojo gyvenimo, blogio ir šėtono, o kartu išpažindavo tikėjimą į Kristų. Ši praktika remiasi Naujojo Testamento raginimu „atsisakyti senojo žmogaus“ (Ef 4, 22) ir prisijungti prie Kristaus kūno, kuris yra Bažnyčia. Pirmą kartą tokio išpažinimo formos užfiksuotos III–IV amžiaus … [Skaityti toliau…]
Šv. Teresė Avilietė (1515–1582), viena žymiausių katalikų mistikių, karmelitų ordino reformatorė ir Bažnyčios Daktarė, XVI a. Ispanijoje patyrė gilius mistinius regėjimus, kurie paveikė ne tik jos asmeninį dvasingumą, bet ir visą krikščioniškąją teologiją. Jos regėjimai, dažnai apimantys Jėzaus Kristaus, angelų ar Dievo buvimo vizijas, yra laikomi vienais ryškiausių mistinės patirties pavyzdžių Vakarų krikščionybėje. Šie regėjimai, … [Skaityti toliau…]
Parakletas (iš graikiško termino παράκλητος, reiškiančio „paguodėjas“, „užtarėjas“ arba „patarėjas“) yra vienas iš fundamentalių teologinių apibrėžimų, kalbant apie Šventąją Dvasią krikščioniškojoje tradicijoje. Šis pavadinimas, sutinkamas Jono evangelijoje (plg. Jn 14, 16. 26; 15, 26; 16, 7), išreiškia įvairialypę Šventosios Dvasios funkciją: tai ne tik Globėjas, bet ir Tiesos Dvasia, kuri veda tikinčiuosius į Apreiškimo pilnatvę. … [Skaityti toliau…]
Seminarija – tai specifinė edukacinė ir dvasinė institucija, kurios pagrindinis tikslas yra rengti būsimus kunigus, pastoracinio darbo specialistus ar kitus krikščioniškojo tikėjimo skleidėjus. Šis terminas kilęs iš lotyniško žodžio „seminarium“, reiškiančio sėklų lysvę, o pats pavadinimas atliepia esminę seminarijos misiją: ugdyti „sėklą“ – pašaukimą, brandinti joje teologinį, moralinį bei bendruomeninį potencialą, kad vėliau jis taptų … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas krikščioniškoje teologijoje užima centrinę vietą kaip aukščiausiasis Kūrėjas, viską palaikantis dangaus ir žemės Viešpats, be kurio valios, pagal tradicinį mokymą, niekas nevyksta. Šis epitetas – Tėvas – pabrėžia glaudų asmeninį santykį su žmonija, tuo pat metu akcentuodamas nesuvokiamą didybę ir šventumą. „Viešpatie, Tu esi mūsų Tėvas, mes – molis, o Tu – mūsų … [Skaityti toliau…]