Jonas Damaskietis (Joannes Damascenus) savo garsiajame veikale „Apie erezijas“ (De haeresibus) mini mažai žinomą, bet istoriškai itin įdomią grupę – gortenus (Gortheni). Ši bendruomenė priskiriama samaritų (Samaritae) atšakoms, kurios egzistavo šalia pagrindinės žydų srovės. Nors jie gyveno tuose pačiuose kraštuose kaip ir kiti izraelitai, jų dvasinis kelias pasuko į smulkmeniškų apeigų ir kalendoriaus derinimo vingius. … [Skaityti toliau…]
Kai kalbame apie filosofiją, kuri padėjo krikščionybei suformuluoti savo požiūrį į sielą ir anapusinį gyvenimą, pirmoji vieta tenka platonikams (Platonikoi). Šis judėjimas kilo iš garsiausio antikos mąstytojo Platono (Platon) mokymo, kuris Atėnuose įkūrė Akademiją (Akademia). Platonikai nebuvo tiesiog sausi teoretikai – jie ieškojo atsakymų į klausimus, kurie rūpi kiekvienam žmogui: kas mes esame, iš kur … [Skaityti toliau…]
Religinės motyvacijos muzika – tai tiek liturginiai giesmės, tiek modernūs žanrų mišiniai, kuriuose atsispindi tikėjimo paieškos, dvasiniai klausimai ar tiesioginis garbinimas. Štai esminiai kūriniai, kurie palietė širdis ir liko kultūros pavelde: 1. „Messiah“ (1741) Autorius: Georg Friedrich HändelOratorija, kurioje garsiausias fragmentas – „Hallelujah Chorus“, tapęs simboliu dėkingumui Dievui. Händelio kūrinys perteikia Kristaus gyvenimą nuo gimimo … [Skaityti toliau…]
613 įsakymų (hebr. תרי״ג מצוות – taryag micvot) yra tradicinis judaizmo mokymas, teigiantis, kad Tora apima 613 dieviškų nurodymų, skirtų Izraelio tautos gyvenimui reguliuoti. Šis skaičius nėra pačioje Toroje įvardytas tiesiogiai; jis atsirado rabinų interpretacinėje tradicijoje, ypač II–VIII a. laikotarpiu, kai buvo sisteminamas įsakymų turinys ir jų teologinė reikšmė. Skaičius 613 tapo kanoniniu daugiausia dėl … [Skaityti toliau…]
„Apie erezijas“ (gr. Περὶ αἱρέσεων, lot. De Haeresibus, angl. On Heresies) yra antroji Jono Damaskiečio didžiojo veikalo „Žinių šaltinis“ (gr. Πηγή Γνώσεως, lot. Fons Scientiae, angl. The Fount of Knowledge) dalis. Ši knyga susideda iš trijų dalių: Dialectica, De Haeresibus ir De Fide Orthodoxa. „Apie erezijas“ eina būtent viduryje — po filosofinių apibrėžimų ir prieš … [Skaityti toliau…]
VII a. viduryje, arabų užkariavimams pasiekus Siriją ir Mesopotamiją, krikščionių bendruomenės susidūrė su nauja politine ir religine realybe. Vienas ankstyviausių šio susidūrimo liudijimų yra tekstas, originalo sirų kalba vadinamas Egarta d‑Mar Yuhannon d‑Sedreh (arba Egarta d‑Yuhannon Patriarqa, taip pat Mamlālā d‑Yoḥannan d‑Sedre). Lotyniškoje mokslinėje tradicijoje jis žinomas kaip Homilia Ioannis Sedrensis, Epistula Ioannis Sedrensis, Disputatio … [Skaityti toliau…]
„Aleksandro romanas“ (Pseudo‑Callisthenes Alexander Romance) – tai vienas keisčiausių ir įtakingiausių senovės kūrinių, nors jis niekada nebuvo nei istorinis šaltinis, nei religinis kanonas. Tai fantastinis pasakojimas apie Aleksandrą Didįjį, parašytas graikų kalba (Ἀλεξάνδρου τοῦ Μακεδόνος πράξεις καὶ βίος) maždaug II–III amžiuje po Kristaus. Autorius nežinomas, todėl tradiciškai vadinamas Pseudo‑Kalistenas – tarsi netikras Aleksandro istorikas. Šis … [Skaityti toliau…]
„Pseudo‑Metodijaus Apokalipsė“ (lot. Apocalypsis Pseudo‑Methodii, gr. Ἀποκάλυψις Ψευδομεθοδίου, angl. Apocalypse of Pseudo‑Methodius) – vienas įtakingiausių viduramžių politinės eschatologijos paminklų, akademinėje aplinkoje dažnai vadinamas ir „Sirų apokalipse“. Nors tekstas ilgą laiką buvo priskiriamas kankiniui šv. Metodijui iš Olimpų (mirė apie 311 m.), šiandien tvirtai sutariama, kad tai VII a. pabaigos pseudoniminis kūrinys. Jo autorius – anoniminis … [Skaityti toliau…]
Rastafari judėjimas – tai XX a. pradžioje Jamaikoje gimusi religija ir kultūrinė filosofija, išaugusi iš juodaodžių bendruomenių kovos dėl tapatybės, dvasinės laisvės ir istorinės atminties. Judėjimas susiformavo kaip atsakas į kolonializmo, vergovės ir rasinės nelygybės palikimą, o jo šerdis – tikėjimas, kad Afrikos žmonės turi sugrįžti prie savo šaknų, atgauti orumą ir suvokti save kaip … [Skaityti toliau…]
Unaso tekstai (angl. Unas Texts) yra fundamentalus Senovės Egipto religinės minties paminklas, žymintis lūžio tašką visoje civilizacijos istorijoje. Tai seniausias žinomas sakralinių ir magiškųjų tekstų rinkinys, iškaltas tiesiai ant faraono piramidės sienų. Iki šio momento egiptiečių piramidės (įskaitant ir didžiąsias Gizos piramides) savo viduje neturėjo jokių įrašų – magiškos formulės ir ritualai buvo perduodami tik … [Skaityti toliau…]
Hinduizmo dievų sistema – viena iš seniausių ir labiausiai kompleksinių religinių tradicijų pasaulyje, kurios šaknys siekia Indų slėnio civilizaciją (apie 2500 m. pr. Kr.). Skirtingai nuo daugelio kitų religijų, čia nėra vieno, griežtai apibrėžto panteono – dievų pasaulis yra kaip gyvas audeklas, kur vienas dievas gali būti daugelio aspektų išraiška, o pati Aukščiausioji Tikrovė (Brahmanas) … [Skaityti toliau…]
Žmonija nuo seniausių laikų jautė ypatingą ryšį su augalais. Jie maitino, gydė kūną, tapo tiltu į dvasinį pasaulį. Įvairiose kultūrose augalai buvo laikomi dievų dovanomis, jų šaknys, lapai ar vaisiai simbolizavo gyvybę, išmintį, atsinaujinimą ir apsaugą. Kiekvienas šventas augalas turi savo istoriją: kur jis augo, kaip buvo naudojamas, kokius ritualus lydėjo ir kokią dvasinę prasmę … [Skaityti toliau…]