✞ Maldos.lt

Plotkelė (arba ostija) yra plona, apvali, paprastai iš nesaldintos kvietinės tešlos iškepta duona, kuri naudojama Eucharistijos sakramento metu krikščionių liturgijoje. Šis terminas dažniausiai vartojamas katalikų ir kai kuriose kitose krikščioniškose tradicijose, apibūdinant duoną, kuri pašventinama Mišių metu ir tampa Kristaus kūno simboliu arba, kai kuriose teologinėse tradicijose, tikruoju Kristaus kūnu. Pagrindinės plotkelės savybės: Plotkelės reikšmė … [Skaityti toliau…]

Dievo kūnas krikščioniškoje teologijoje dažniausiai reiškia Jėzaus Kristaus kūną, kuris buvo paaukotas ant kryžiaus už žmonijos nuodėmes. Šis terminas taip pat naudojamas Eucharistijos sakramento kontekste, kur duona yra pašventinama ir tampa Kristaus kūno simboliu arba, pagal tam tikras tradicijas, tikruoju Kristaus kūnu. Pagrindinės sąvokos: Eucharistijos reikšmė: Skirtingos krikščionių tradicijos: Apibendrinimas: Dievo kūnas krikščioniškoje teologijoje reiškia … [Skaityti toliau…]

Dievo kraujas krikščioniškoje teologijoje dažniausiai reiškia Jėzaus Kristaus kraują, kuris buvo pralietas ant kryžiaus už žmonijos nuodėmes. Ši sąvoka yra svarbiausias krikščionių tikėjimo elementas, susijęs su atpirkimu, išganymu ir naujos sandoros tarp Dievo ir žmonijos įsteigimu. Pagrindinės sąvokos: Dievo kraujas įvairiose krikščioniškose tradicijose: Apibendrinimas: Dievo kraujas krikščionių teologijoje reiškia Jėzaus Kristaus kraują, pralietą ant kryžiaus … [Skaityti toliau…]

Šventas vynas krikščioniškoje tradicijoje yra vynas, kuris naudojamas Eucharistijos sakramento metu (dar žinomo kaip Šventosios Mišios ar Viešpaties Vakarienė). Eucharistijos metu vynas yra pašventinamas ir tampa Kristaus kraujo simboliu arba, kai kuriose tradicijose, tikruoju Kristaus krauju. Šis vynas yra esminė sakramento dalis kartu su duona, kuri simbolizuoja arba tampa Kristaus kūnu. Šventojo vyno naudojimas: Eucharistijos … [Skaityti toliau…]

Prikalimas prie kryžiaus yra egzekucijos būdas, kuris buvo plačiai naudojamas Senovės Romos imperijoje. Tai buvo viena iš žiauriausių ir labiausiai kankinančių mirties bausmių, kuria dažniausiai buvo baudžiami vergai, maištininkai, karo belaisviai ir nusikaltėliai. Krikščionybės kontekste prikalimas prie kryžiaus tapo itin svarbia sąvoka, nes tai yra būdas, kuriuo buvo nužudytas Jėzus Kristus, ir šis įvykis yra … [Skaityti toliau…]

Eucharistijos auka yra centrinė krikščionių liturgijos dalis, ypač katalikų ir stačiatikių Bažnyčiose, kurioje švenčiama Kristaus aukos atminimas ir jos sudabartinimas. Ši sąvoka remiasi tikėjimu, kad Eucharistijos metu Jėzaus Kristaus auka, atlikta ant kryžiaus, yra ne tik prisimenama, bet ir iš naujo, mistiškai sudabartinama tikinčiųjų bendruomenėje. Pagrindinės Eucharistijos aukos sampratos: Teologinė reikšmė: Eucharistijos aukos skirtumai tarp … [Skaityti toliau…]

Gehena (hebrajiškai גֵּיהִנּוֹם, Ge-Hinnom) yra terminas, kuris naudojamas Biblijoje ir judaizmo, krikščionybės bei islamo tradicijose. Jis turi keletą reikšmių, bet dažniausiai yra susijęs su vieta, kurioje vyksta bausmė arba prakeiksmas po mirties. Biblinė ir istorinė kilmė: Gehena judaizme: Gehena krikščionybėje: Gehena islame: Apibendrinimas: Gehena yra terminas, kilęs iš realios vietos – Hinnomo slėnio, kuris istorijos … [Skaityti toliau…]

Džahannamas (arab. جهنم) yra islamo tradicijoje naudojamas terminas, kuris reiškia pragarą arba vietą, kurioje po mirties patenka tie, kurie nusikalto Dievo įstatymams ir nepakluso Jo valiai. Džahannamas yra aprašomas Korane ir hadisų rinkiniuose kaip vieta, kur nusidėjėliai patiria amžinas arba laikinąsias kančias už savo nuodėmes. Džahannamo savybės: Džahannamo paminėjimas Korane: Džahannamo reikšmė islamo teologijoje: Džahannamas … [Skaityti toliau…]

Vedos yra senovės šventieji tekstai, kurie yra laikomi svarbiausiais ir švenčiausiais raštais induizme. Vedos yra sanskrito kalba parašyti tekstai, kurie sudaro pagrindą induistų religijai, filosofijai, ritualams ir kultūrai. „Veda“ sanskrito kalba reiškia „žinojimas“ arba „išmintis“. Vedų struktūra: Vedų korpusas susideda iš keturių pagrindinių tekstų, kurie kiekvienas turi savo dalis: Rigveda: Samaveda: Yajurveda: Atharvaveda: Vedų komponentai: … [Skaityti toliau…]

Apeigos religijoje yra ritualiniai veiksmai ar ceremonijos, atliekami tam tikra nustatyta tvarka, turintys sakralinę arba simbolinę reikšmę. Apeigos yra svarbi religinės praktikos dalis, padedanti išreikšti tikėjimą, garbinti dievybę, pažymėti svarbias gyvenimo akimirkas arba sustiprinti bendruomenės vienybę. Apeigų savybės: Pavyzdžiai iš įvairių religijų: Apeigų reikšmė: Apeigos yra svarbios, nes jos padeda išreikšti tikėjimą, sustiprinti asmeninį ir … [Skaityti toliau…]