Khirbet Qeiyafa ostrakonas (liet. Khirbet Keijafos įrašyta keramikos šukė, angl. Khirbet Qeiyafa ostracon) — tai maždaug 15 × 16,5 cm dydžio keramikos fragmentas su penkiomis eilutėmis įrašo, rastas 2008 m. kasinėjant Khirbet Qeiyafa tvirtovę Elos slėnyje, netoli Beit Šemešo. Pats žodis ostrakonas reiškia ant keramikos šukės užrašytą tekstą — tai buvo įprasta rašymo medžiaga senovėje, … [Skaityti toliau…]
Masoretai — tai žydų raštininkų ir tekstų saugotojų bendruomenė, veikusi maždaug nuo VI iki X amžiaus po Kristaus Palestinoje ir Babilone. Jų pagrindinis tikslas buvo išsaugoti, standartizuoti ir tiksliai perduoti hebrajų Biblijos (Tanacho) tekstą. Ši tradicija vadinama masora, o pats žodis kilęs iš hebrajų šaknies מסר (masar) — „perduoti“, „pavesti“, „patikėti saugojimui“. Taigi masoretai pažodžiui … [Skaityti toliau…]
En-Gedi ritinys (angl. En-Gedi Scroll, taip pat En-Gedi Leviticus Scroll) — tai apdegęs senovinis hebrajiškas pergamentas, rastas 1970 m. Ein Gedžio (En-Gedi) sinagogos kasinėjimuose Izraelyje. Jis buvo aptiktas sinagogos Šventojoje Skrynioje, tarp kelių visiškai sudegusių pergamento gumulų, susiformavusių po maždaug VI a. įvykusio gaisro. Ritinys buvo toks trapus ir anglies pavidalo, kad jo nebuvo įmanoma … [Skaityti toliau…]
Ketef Hinnom amuletai (angl. Ketef Hinnom amulets, hebrajų k. כתף הינום) — tai du sidabriniai ritinėliai, rasti 1979 m. Jeruzalėje, Ketef Hinnom kapinyno komplekse, netoli Senojo miesto sienų. Angliškai jie vadinami Ketef Hinnom amulets, o hebrajiškai — כתף הינום. Šie ritinėliai yra vieni seniausių žinomų biblinių tekstų fragmentų, datuojami VII–VI a. pr. Kr., t. y. … [Skaityti toliau…]
Tel Dano užrašas (Tel Dan inscription, taip pat vadinamas Tel Dan stele) — tai IX a. pr. Kr. datuojama aramėjiška stela, rasta 1993 m. šiaurės Izraelyje, Tel Dano archeologinėje vietovėje. Ji iškalta ant bazalto ir parašyta sena aramėjų kalba, naudojant finikietišką rašto sistemą. Užrašas išliko tik fragmentais: vienas didelis fragmentas ir du mažesni, kuriuose matyti … [Skaityti toliau…]
Siloamo užrašas — vienas svarbiausių senovės hebrajų epigrafinių radinių, rastas 1880 m. Jeruzalėje, Siloamo tunelyje. Tai „hebrajiškas užrašas, rastas Siloamo tunelyje, datuojamas VIII a. pr. Kr. pagal rašto stilių“. Jis žinomas keliais pavadinimais: The Siloam inscription, Silwan inscription, Shiloah inscription, o hebrajiškai — כתובת השילוח. Lietuviškai jis vadinamas Siloamo užrašu. Šis užrašas religijai ir Biblijos … [Skaityti toliau…]
Žodis „eunuchas” kyla iš senosios graikų kalbos – „eunouchos”, kur „eu” reiškia „gerai” arba „saugiai”, o „nechein” – „laikyti” ar „saugoti”. Kartu tai skamba kaip „lovos saugotojas”, atskleisdamas pradinę eunuchų paskirtį: jie budėdavo prie valdovų miegamųjų, kad niekas nepažeistų haremo ramybės. Graikai perėmė terminą iš persų, kur eunuchai jau seniai tarnavo karaliams, o iš ten … [Skaityti toliau…]
Neturtėlių seserų ordinas, šiandien vadinamas Klarisės, yra vienas radikaliausių ir asketiškiausių moterų vienuolinių ordinų krikščionybės istorijoje. Jis gimė XIII amžiaus pradžioje Asyžiuje, kai jauna kilminga mergina Chiara Offreduccio — vėliau žinoma kaip Šv. Klara — pasirinko visišką neturtą, maldą ir atsiskyrimą nuo pasaulio, sekdama Šventojo Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu. Šis ordinas tapo moteriškuoju pranciškonų atitikmeniu, tačiau … [Skaityti toliau…]
Klarisės (lot. Ordo Sanctae Clarae, liet. Šventosios Klaros ordinas) yra moterų vienuolynų bendruomenė, įkurta XIII a. pradžioje Šv. Klaros iš Asyžiaus ir įkvėpta Šv. Pranciškaus Asyžiečio evangelinio neturto idealo. Tai vienas radikaliausių ir asketiškiausių moterų ordinų visoje krikščionybės istorijoje, kuriame neturtas nėra tik dorybė, bet pati gyvenimo esmė. Ordinas gimė 1212 m., kai jauna kilminga … [Skaityti toliau…]
Apreiškimas Jonui (originalo kalba gr. Ἀποκάλυψις Ἰωάννου – Apokalypsis Iōannou, lotyniškai Apocalypsis Ioannis), dar dažnai vadinamas Jono apokalipse arba tiesiog Apreiškimo knyga, yra paskutinė Šventojo Rašto knyga, vainikuojanti visą Naująjį Testamentą. Biblijos kanone ji žymima santrumpa Apr. Šis kūrinys priklauso apokaliptinei literatūrai, kuriai būdinga gausi simbolika, vizijos ir pranašystės apie pasaulio pabaigą, Dievo teismą bei … [Skaityti toliau…]
1804 m. priimtas Napoleono kodeksas, oficialiai vadinamas Code civil des Français (liet. Prancūzų civilinis kodeksas) ir vėliau žinomas ir kaip Code Napoléon, tapo vienu didžiausių lūžių Europos teisės istorijoje. Tai buvo pirmasis modernus civilinis kodeksas, kuriuo Prancūzija galutinai atsisakė feodalinės, regioninės ir bažnytinės teisės mišinio, šimtmečius valdžiusio žmonių gyvenimus. Kodeksas įtvirtino aiškią, vieningą, racionalią ir … [Skaityti toliau…]
Žodis poligamija kilęs iš dviejų graikų kalbos šaknų: polys – „daug“ ir gamos – „santuoka“. Pažodžiui tai reiškia „daugiasantuokystę“. Šiuo terminu apibūdinama socialinė ir teisinė sistema, kurioje vienas asmuo turi daugiau nei vieną sutuoktinį tuo pačiu metu. Nors šiandien poligamija dažniausiai siejama su vyro turimomis keliomis žmonomis (poliginija), platesnė sąvoka apima ir poliandriją – moters … [Skaityti toliau…]