Kas yra klarisės?

Klarisės (lot. Ordo Sanctae Clarae, liet. Šventosios Klaros ordinas) yra moterų vienuolynų bendruomenė, įkurta XIII a. pradžioje Šv. Klaros iš Asyžiaus ir įkvėpta Šv. Pranciškaus Asyžiečio evangelinio neturto idealo. Tai vienas radikaliausių ir asketiškiausių moterų ordinų visoje krikščionybės istorijoje, kuriame neturtas nėra tik dorybė, bet pati gyvenimo esmė.

Ordinas gimė 1212 m., kai jauna kilminga mergina Chiara Offreduccio pabėgo iš tėvų namų ir prisijungė prie Šv. Pranciškaus. Netrukus prie jos prisijungė seserys, giminaitės ir kitos moterys, ieškančios tokio pat radikalaus gyvenimo būdo. Pranciškus joms suteikė pradinę gyvenimo taisyklę, tačiau Klara ilgainiui pati parašė savo ordino regulą — pirmąją istorijoje moters sukurtą vienuolinę konstituciją, kurią popiežius patvirtino dar jai gyvai esant.

Klarisių gyvenimo pagrindas yra absoliutus neturtas. Jos atsisako ne tik asmeninio, bet ir bendruomeninio turto: vienuolynai negali turėti žemių, pajamų ar nuosavybės, o seserys gyvena iš darbo ir aukų. Šis principas buvo toks radikalus, kad popiežiai bandė jį švelninti, tačiau Klara atkakliai gynė teisę gyventi taip, kaip gyveno Pranciškus — be jokio materialinio saugumo.

Klarisių dvasingumas remiasi trimis ašimis: maldos kontempliacija, tyla ir atsiskyrimas nuo pasaulio. Dauguma klarisių vienuolynų yra uždarosios bendruomenės, kuriose seserys gyvena griežtoje klauzūroje. Jų diena suskirstyta pagal liturgines valandas, o darbas — siuvimas, rankdarbiai, liturginių rūbų gamyba — yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir maldos forma.

Nors ordinas yra griežtas, jis niekada nebuvo represyvus. Klarisės visada pabrėžė džiaugsmą, paprastumą ir brolišką seserystę. Jų bendruomenės garsėjo švelnumu, ramybe ir gebėjimu priimti žmones, ieškančius paguodos ar maldos. Viduramžiais klarisių vienuolynai buvo dvasiniai centrai, kuriuose moterys galėjo įgyti išsilavinimą, rašyti, kurti ir vadovauti — tai buvo reta privilegija patriarchalinėje visuomenėje.

Per šimtmečius ordinas išsiplėtė po visą Europą, o vėliau ir po pasaulį. Šiandien klarisių yra šimtuose vienuolynų, ir nors jų gyvenimo būdas išliko beveik nepakitęs, jos tebėra gyvas liudijimas, kad radikalus Evangelijos neturtas gali būti praktikuojamas ir XXI amžiuje.

Žymiausios klarisės

1. Šv. Klara iš Asyžiaus (Chiara d’Assisi)

Klarisių ordino įkūrėja, gimusi 1194 m. Asyžiuje. Ji buvo pirmoji moteris, parašiusi savo ordino regulą, ir atkakliai gynė absoliutaus neturto principą, net kai popiežiai bandė jį švelninti. Klara vadovavo ordinui daugiau nei keturiasdešimt metų ir tapo vienu ryškiausių viduramžių moterų dvasinio autoriteto pavyzdžių.

2. Šventoji Agnesė iš Asyžiaus (Agnese d’Assisi)

Klaros jaunesnioji sesuo, kilusi iš tos pačios Offreduccio giminės. Ji prisijungė prie Klaros vos po kelių dienų nuo ordino įkūrimo, nepaisydama šeimos pasipriešinimo. Agnesė įkūrė kelis klarisių vienuolynus ir buvo viena artimiausių Klaros bendražygių, padėjusių formuoti ordino dvasingumą ir kasdienę discipliną.

3. Šventoji Agnesė iš Prahos (Anežka Česká)

Čekijos karaliaus dukra, atsisakiusi politinės santuokos ir pasirinkusi klarisių gyvenimą. Ji įkūrė Prahos klarisių vienuolyną ir palaikė intensyvų dvasinį susirašinėjimą su Šv. Klara. Agnesė tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip karališkoji moteris gali atsisakyti valdžios ir turto dėl evangelinio neturto.

4. Šventoji Koleta iš Korbio (Colette de Corbie)

XV a. klarisė reformatorė, atgaivinusi griežtą Klaros neturto idealą tuo metu, kai daugelis vienuolynų buvo sušvelninę taisykles. Koleta įkūrė vadinamąsias „koletines klarises“ — griežtesnę ordino šaką, kuri pabrėžė asketizmą, tylą ir absoliutų neturtą. Ji laikoma viena didžiausių klarisių istorijos reformatorių.

5. Šventoji Veronika Giuliani (Veronica Giuliani)

Mistike ir klarisė, gyvenusi XVII–XVIII a. Ji garsėjo giliomis mistinėmis patirtimis, stigmomis ir išsamiu dvasiniu dienoraščiu, kuris laikomas vienu svarbiausių moterų mistikos tekstų. Veronika buvo vienuolyno abatė ir dvasinė vadovė, įkvėpusi daugybę klarisių bendruomenių.

6. Šventoji Katarina iš Bolonijos (Caterina da Bologna)

XV a. klarisė, menininkė, rašytoja ir mistikė. Ji parašė vieną pirmųjų moterų dvasinių traktatų Italijoje ir garsėjo savo ikonografija bei miniatiūromis. Katarina buvo ir abatė, ir dvasinė mokytoja, o jos kūnas iki šiol išlikęs nesuiręs — tai laikoma šventumo ženklu.

7. Palaimintoji Inesė iš Florencijos (Beata Inez de Florencia)

Viduramžių klarisė, žinoma dėl savo asketiško gyvenimo ir stebuklų, priskiriamų jos užtarimui. Ji buvo viena iš tų moterų, kurios padėjo skleisti klarisių dvasingumą Italijoje ir prisidėjo prie ordino plėtros.

8. Šventoji Eufrazija Eluvathingal (Euphrasia of the Sacred Heart)

Indijos klarisė iš XX a., priklausiusi Šv. Klaros kongregacijai. Ji garsėjo giliu kontempliatyviu gyvenimu, nuolankumu ir dvasinėmis įžvalgomis. Jos gyvenimas rodo, kad klarisių dvasingumas išliko gyvas ir už Europos ribų.