Siloamo užrašas — vienas svarbiausių senovės hebrajų epigrafinių radinių, rastas 1880 m. Jeruzalėje, Siloamo tunelyje. Tai „hebrajiškas užrašas, rastas Siloamo tunelyje, datuojamas VIII a. pr. Kr. pagal rašto stilių“. Jis žinomas keliais pavadinimais: The Siloam inscription, Silwan inscription, Shiloah inscription, o hebrajiškai — כתובת השילוח. Lietuviškai jis vadinamas Siloamo užrašu.
Šis užrašas religijai ir Biblijos studijoms yra išskirtinai svarbus, nes jis yra vienas iš nedaugelio tiesioginių archeologinių įrodymų, patvirtinančių konkrečią Biblijoje minimą istoriją. Antroji Karalių knyga ir Antroji Kronikų knyga pasakoja, kad karalius Ezekijas, ruošdamasis Asirijos apgulčiai, „užtvenkė viršutinį Gihono šaltinį ir nukreipė vandenį žemyn į miestą“ — būtent tai liudija Siloamo tunelis ir jo užrašas. Tai reiškia, kad čia turime retą atvejį, kai biblinis pasakojimas, politinė istorija ir fizinis archeologinis radinys sutampa. Be to, užrašas parašytas paleohebrajų raštu, kuris patvirtina hebrajų kalbos raidą VIII a. pr. Kr. ir rodo, kad Jeruzalėje tuo metu jau veikė raštininkų tradicija. Dėl šių priežasčių Siloamo užrašas laikomas vienu svarbiausių radinių, kurie jungia Biblijos tekstą su realia istorine infrastruktūra ir žmonių kasdieniu darbu.
Jis „buvo atrastas dviejų vaikų 1880 m., keli metrai nuo tunelio pietinio išėjimo“. 1880 m. berniukas, maudydamasis Siloamo tvenkinyje, aptiko užrašą keliais žingsniais nuo tunelio angos. Tai buvo visiškai atsitiktinis radinys, kuris netrukus tapo vienu reikšmingiausių archeologinių atradimų Palestinoje.
Siloamo tunelis, kuriame rastas užrašas, buvo iškastas valdant Judėjos karaliui Ezekijui. Paieškos rezultatai nurodo, kad tunelis buvo „apie 533 metrų ilgio“ ir skirtas nukreipti Gihono šaltinio vandenį į miestą apgulties metu. Užrašas aprašo dramatišką momentą, kai dvi kasėjų komandos, pradėjusios darbą iš priešingų pusių, galiausiai susitiko tunelio viduryje. Jis aprašo tunelio kasimo procesą ir darbininkų susitikimą.
Užrašas iškaltas paleohebrajų raštu ir susideda iš šešių eilučių – t.y. užrašytas 6 horozontaliomis eilutėmis. Jo tonas yra ne religinis, o beveik kasdieniškas — tai retas atvejis, kai iš VIII a. pr. Kr. išliko darbininkų balsas, pasakojantis apie jų triūsą, girdimus kirvių dūžius ir džiaugsmą, kai tunelis buvo baigtas. Tai šešių eilučių hebrajiškas užrašas.
Kadangi radimo metu Jeruzalė buvo Osmanų imperijos valdžioje, užrašas buvo išgabentas į Stambulą. Jis šiuo metu saugomas Stambulo archeologijos muziejuje.
Siloamo užrašas hebr. kalba
ומזהב הזעק
ועבדו את־המלאכה
אל־האדרא
ביד אלהים
ויהי החפירה
האחד אל־האחד
ויהי קול האנשים באזנינו
אחרים ביד אחרים
ויהי החפירה ביום
ארבעים וקצת
והמים
למחנה למלך
יום־ארבעה
Vertimas į lietuvių kalbą
[…] tai yra tunelio perkasimo pasakojimas.
Kai dar liko trys uolekčiai iki (prasikirtimo),
buvo išgirstas vieno žmogaus balsas, šaukiantis kitam,
nes uoloje buvo plyšys iš dešinės į kairę.
Perkasimo dieną kasėjai kirto vienas link kito,
kirtiklis prieš kirtiklį.
Vanduo tekėjo nuo šaltinio į baseiną
dvylikos šimtų uolekčių atstumu,
o uolos aukštis virš kasėjų galvų siekė
šimtą uolekčių.