Bažnyčia Vepriuose minima 1553 m. Šemetos 1616 m. kapinėse pastatė mūrinę koplyčią. Apie 1683 m. Milašiūnų palivarkas dovanotas Vilniaus dominikonams (panaikinti 1844 m.), administravusiems Veprių bažnyčią. Jie vienuolyno Vepriuose nepastatė ir bažnyčia mažai rūpinosi. 1810 m. prie mūrinės koplyčios pristatyta medinė dalis (1895 m. buvo du mediniai priestatai). 1845 m. į Veprius perkeltas Upninkų parapijos … [Skaityti toliau…]
Viržuvėnai (taip iki XVIII a. antrosios pusės buvo vadinama Janapolė) 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. Iki 1748 m. pastatyta bažnyčia. Jonas Domininkas Lopacinskis, 1762 m. tapęs Žemaičių vyskupu, Viržuvėnuose pasistatė rūmus ir čia gyveno. 1763 m. pastatyta nauja bažnyčia, po 1774 m. įkurta parapija. 1776 m. bažnyčiai paskirtas valakas žemės. 1887 m. leista perstatyti bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Kunigas Antanas Gelžinis gyvenamajame name įrengė altorių ir 1913 m. laikė pamaldas. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Grūžius atvyko kunigas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis. Jo rūpesčiu paremontuotas buvusio Kalneliškių (Didžiųjų Grūžių) dvaro svirnas ir jame laikytos pamaldos. Kunigo Juozapo Mazūro iniciatyva 1921–1924 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (J. Skripkaus projektas). 1928–1932 m. įrengti altoriai. Parapijos administratoriaus kunigo … [Skaityti toliau…]
Mykolas Sapiega 1634 m. bažnyčiai dovanojo jurisdiką miestelyje ir Gudeliškės palivarką su Abakų, Budrių ir Šmilkščių kaimais (70 valakų), 1639 m. fundavo parapinę mokyklą. 1764 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji 1873 m. gegužės 23 d. sudegė. Prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią, tačiau 1874 m. leista statyti tik medinę. 1881 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Aleksandras … [Skaityti toliau…]
Iki 1842 m. Papilė priklausė Žemaičių vyskupams. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1493 m., nauja – 1791 m. Jai 1806 m. priklausė šie kaimai: Auksūdys, Barystės ir Kalniškiai. 1804–1862 m. veikė parapinė mokykla. Papilės klebonas Vincentas Ulinskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Sibirą. Vidaus reikalų ministerija, surinkus pusę sąmatoje numatytų pinigų, 1879 m. leido statyti naują … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia įkurta 1995 m. buvusiuose, nebaigtose statyti "Nuklono" kultūros namuose. Šiaulių vyskupija šį pastatą gavo veltui, iš miesto valdžios, bankrutavus "Nuklono" gamyklai. Miesto valdžia, nežinodama, ką daryti su nebaigtu statyti "Nuklono" pastatu, nusprendė bent laikinai juos perduoti bažnyčiai. Tas "laikinumas" užtruko daugiau nei dešimtmetį. Pirmoji bažnyčia – "Nuklono" kultūros namuose 2003 Vienuolika metų, nuo 1995 … [Skaityti toliau…]
Išlikę daug pasakojimų, kodėl būtent šioje vietoje pastatyta Katedra. Legenda sako, kad kartą į Šiaulius atėjo didžiulis jautis ir atsigulęs pailsėti užmigo amžinu miegu. Laikui bėgant, vėjas apnešė jį žemėmis ir taip susidarė aukštumėlė, ant kurios dabar stovi Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Pirmąją medinę bažnyčią Šiauliuose 1445 m. pastatė Žemaičių seniūnas M. Kęsgaila. … [Skaityti toliau…]
Breslaujos žemės teismo raštininkas Jonas Samsonas savo Smalvų pastatytai bažnyčiai 1598 m. paskyrė Jurgiškių sklypą, Bagdoniškės ir Pieviškės kaimus. 1600 m. įsteigtas reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Jiems atiduota ir bažnyčia. Breslaujos žemės teisėjas Kazimieras Podbereskis 1674 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Ją konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. 1750 m. įkurta parapija. 1766 m. bažnyčia perstatyta. 1804 … [Skaityti toliau…]
Manoma, jog pirmoji medinė bažnyčia pastatyta apie 1484 m. Maišiagalos klebono Jurgio Paulavičiaus rūpesčiu. 1503 m. įsteigta parapija. Žygimantas Senasis 1507 m. leido Paberžėje įsteigti smuklę ir jos pajamas skirti bažnyčios išlaikymui. 1650–1700 m. Paberžėje gyveno vienuoliai – reguliarieji atgailos kanauninkai. Prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. Iki 1676 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1759 m. atstatyta … [Skaityti toliau…]
Verkių dvaras 1387 m. paskirtas Vilniaus vyskupui. Vilniaus išvadavimui iš Rusijos okupacijos (1655–1661) atminti vyskupas Jurgis Bialozoras iš Verkių dvaro 1662 m. paskyrė 7 valakus žemės bažnyčiai ir Kryžiaus kelio stotims. 1669 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas, tarp Baltupių, Jeruzalės ir Trinapolio – medinės koplyčios. Įkurdinti dominikonai. 1701 m. įkurta Verkių parapija. Dvarininkų Mykolo Petrausko … [Skaityti toliau…]