„Aš garbinu Tave, amžinasis Tėve, ir dėkoju Tau už tą begalinę meilę, su kuria Tu dėl mano atpirkimo teikeisi atsiųsti Tavo vienatinį Sūnų kaip mano sielos maistą. Skiriu Tau visus garbinimo ir padėkos aktus, kuriuos Tau skiria angelai bei šventieji danguje ir teisieji šioje žemėje. Šlovinu Tave, myliu Tave ir dėkoju Tau visais tais pašlovinimais, visa meile ir padėka, kurią Tau skiria Tavo Sūnus. Meldžiu Tave, suteik, kad visi žmonės jį pažintų, mylėtų ir garbintų šiame Švenčiausiajame Sakramente, kad jam dėkotų ir jį tinkamai priimtų.
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“.
Aš garbinu Tave, amžinasis Sūnau, ir dėkoju Tau už tą begalinę meilę, dėl kurios Tu įsikūnijai dėl manęs, gimei tvarte, užaugai dailidės dirbtuvėse ir teikeisi kęsti alkį, troškulį, šaltį, nuovargį, sunkumus, panieką, persekiojimą, plakimą, erškėčius, vinis ir mirtį ant kieto kryžiaus medžio. Dėkoju Tau, kartu su visa Tavo Bažnyčia, kovojančia ir triumfuojančia, už tą begalinę meilę, dėl kurios Tu įsteigei Švenčiausiąjį Sakramentą kaip maistą mano sielai. Garbinu Tave visose konsekruotose Ostijose visame pasaulyje. Dėkoju Tau ir už tuos, kurie Tavęs nepažįsta ar Tau nepadėkoja. Aš norėčiau paaukoti savo gyvybę, kad visi žmonės Tave pažintų, mylėtų ir gerbtų tame meilės Sakramente, kad pasibaigtų visokia nepagarba ir šventvagystės, daromos prieš Tave. Myliu Tave, Jėzau, ir trokštu Tave mylėti ir priimti su visa ta meile, tyrumu bei atsidavimu, kurį jautė Tavo Švenčiausioji Motina, ir su tobula Tavo paties Švenčiausiosios Širdies meile. O mylimasis mano sielos Sužadėtini, ateik į mane Tavuoju Sakramentu, užaugink manyje visus vaisius, dėl kurių atėjai pas mus ir leisk man greičiau numirti, nei priimti Tave nevertai.
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“.
Aš garbinu Tave, amžinoji Dvasia, ir dėkoju Tau už tą begalinę meilę, dėl kurios Tu atlikai tą nenusakomą Įsikūnijimo paslaptį, taip pat už beribę meilę, su kuria Tu iš tyrojo Švenčiausiosios Mergelės Marijos kraujo sukūrei šventąjį Jėzaus Kūną. Šis Kūnas Švenčiausiame Sakramente yra mano sielos maistas. Meldžiu Tave, apšviesk mano protą bei apvalyk mano širdį ir visų žmonių širdis, kad visi pažintų šią didžiąją Tavo meilės dovaną ir su gilia pagarba priimtų šį Švenčiausiąjį Sakramentą.
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“. ”
Be to, šis garbinimo aktas yra ne tik reakcija į praeities įvykius (Įsikūnijimą ir Kančią), bet ir eschatologinis įsipareigojimas. Kiekvienas padėkos žodis čia yra tarsi mažas „amen“ ateinančiai Karalystei, kurioje visa kūrinija galutinai išsilaisvins iš nuosmukio ir visiškoje harmonijoje šlovins Dievą. Tai yra asmeninio susitikimo su sakramentu perkėlimas į kasdienį gyvenimą, paverčiant jį nuolatiniu šventumo siekiu. Šis veiksmas jungia mistinį patyrimą su etiniu įpareigojimu.