Žodis promiskuitetas kilęs iš lotyniško promiscuus, reiškiančio „maišytas“, „bendras“, „neskiriamas“, „be atrankos“. Iš pradžių šis terminas buvo vartojamas apibūdinti bet kokį neatskirtą, nehierarchizuotą ar neorganizuotą reiškinį — pavyzdžiui, sumaišytą minią ar bendrą naudojimąsi daiktais. Tik vėliau, XIX amžiuje, jis įgijo šiandieninę socialinę ir antropologinę reikšmę, susijusią su seksualiniais santykiais.
Promiskuitetas reiškia seksualinį elgesį, kuriam būdingas partnerių pastovumo nebuvimas, atsitiktiniai ar dažnai besikeičiantys santykiai, neturint ilgalaikės porinės struktūros. Tai nėra konkreti santuokos forma, kaip poligamija ar poliandrija, bet veikiau socialinis modelis, kuriame seksualiniai ryšiai nėra reguliuojami poros, šeimos ar giminės taisyklių. Antropologijoje promiskuitetas dažnai vartojamas apibūdinti ankstyvųjų visuomenių seksualinę tvarką, tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tokio visiškai „laisvo“ modelio, kaip jį įsivaizdavo XIX a. evoliucionistai, realiai beveik nebuvo. Net tos bendruomenės, kurios neturėjo formalios santuokos, turėjo aiškias taisykles, tabu, draudimus ir socialinius mechanizmus, reguliuojančius seksualinius santykius.
Vis dėlto promiskuiteto sąvoka išliko kaip būdas apibūdinti santykių sistemą, kurioje nėra pastovios poros ar ilgalaikio įsipareigojimo. Ji dažnai vartojama kalbant apie visuomenes, kuriose seksualiniai ryšiai yra laisvesni, arba apie istorinius laikotarpius, kai porinė struktūra dar nebuvo įsitvirtinusi. Kai kurie antropologai promiskuitetą sieja su ankstyvosiomis matriarchato formomis, kuriose moters statusas buvo aukštas, o tėvystė nebuvo pagrindinis socialinis ryšys. Tokiose sistemose svarbiausias buvo motinos ir vaikų ryšys, o vyrai atliko labiau bendruomeninius, o ne šeiminius vaidmenis.
Šiuolaikinėje kultūroje promiskuitetas turi moralinį atspalvį, tačiau akademiniu požiūriu tai yra neutralus terminas, apibūdinantis tam tikrą seksualinių santykių organizavimo būdą. Jis nereiškia nei moralinio nuopuolio, nei prigimtinės laisvės — tai tiesiog socialinis modelis, kuriame seksualiniai ryšiai nėra susieti su ilgalaike pora ar šeimos struktūra. Promiskuitetas taip pat gali būti suprantamas kaip priešingybė monogamijai, tačiau tai nėra simetriškas priešpriešos modelis: monogamija yra aiškiai apibrėžta porinė sistema, o promiskuitetas — santykių laisvės spektras, kuriame gali egzistuoti įvairios formos, nuo atsitiktinių ryšių iki laisvų bendruomeninių santykių.
Net laisviausiose sistemose egzistuoja taisyklės, draudimai, tabu ir socialinės sankcijos. Tai rodo, kad žmonių seksualinis elgesys visada buvo kultūriškai reguliuojamas, net jei taisyklės skyrėsi nuo šiandieninių.