1. Stovi Motina skausminga,į Sūnaus kančias siaubingasžvelgia verkiančiom akim. 2. Aimaną nuo kryžiaus girdi,baisus skausmas varsto širdįkalavijo ašmenim. 3. Kiek tai kenčia išrinktojiJėzaus Motina mieloji,jam kovojant su mirtim. 4. Siaubas, širdgėla ir baimėatėmė Marijai laimę,Sūnų jai atimdami. 5. Koks žmogus nesudrebėtų,koks akmuo nesuminkštėtųnuo šios Motinos skausmų?! 6. Kas galėtų neliūdėtiir į ją ramiai žiūrėti,kai ji … [Skaityti toliau…]
1. Kur augai tu, šventasis kryžiaus medi?Ar supos paukščiai tavo šakose?..Kokius vaisius žiedai tavieji vedė?Kas tave pavertė našta baisia?.. 2. Saldus ir šventas amžiais tu kalbėsi,pražydęs Jėzaus dievišku krauju,pavargusi širdis čia ras pavėsį,čia pasisems kovoms jėgų naujų. 3. Imu ir aš su Jėzum savo kryžių,kurį man davė Viešpaties ranka, –kasdien jį kantriai nešti pasiryšiu,ant jo … [Skaityti toliau…]
1. Kryžiau šventas, visų medžiųtu tik vienas pažiba,neišželdins girios brandžioskito tokio niekada!Saldus medis, vinys saldžios,keliama saldi našta. 2. Jėzaus pergalę šlovingą,giesmę Kryžiui įstabiamir išganymą džiaugsmingąžemėje visiems laikamsšitas himnas iškilmingasskelbia nuodėmės vaikams. 3. Dar tuomet, kai rojaus dangųnutvieskė žaibai pirmi,kai rūsti šalna pakandolaimės pumpurą anksti,gint nuo piktojo žabangųDievas skyrė medį šį. 4. Ir žiedų žiedais pražydoKryžiaus … [Skaityti toliau…]
Kai 1051 metais popiežiaus Leonas IX rankose gulėjo Petro Damiano „Gomoros knyga“, jis suprato, kad tyla nebegalima. Petras Damianas ką tik buvo detaliai aprašęs dvasininkijos moralinį supuvimą ir reikalavo visiško apvalymo – be jokių išimčių. Tačiau popiežius, sėdintis ant šv. Petro sosto, matė vaizdą, kurio vienuolis asketas matyti nenorėjo: jei Bažnyčia vienu ypu pašalins visus … [Skaityti toliau…]
Vienuoliktajame amžiuje, kai krikščioniškoji Europa bandė nusikratyti feodalinio chaoso, Italijos kalnų vienuolynuose brendo tekstas, kuris amžiams liko vienu nepatogiausių dokumentų Bažnyčios archyvuose. Apie 1049–1051 metus Fonte Avelanos prioras Petras Damianas (Petrus Damianus), vėliau pripažintas šventuoju, parašė veikalą „Gomoros knyga“ (Liber Gomorrhianus). Tai nebuvo sausas teologinis pamąstymas, o tiesioginis, įniršio pilnas puolimas prieš dvasininkijos seksualinį nuosmukį, … [Skaityti toliau…]
Elefantina (sen. egipt. Abu, gr. Elephantine) – sala Nilo upėje ties Asuanu, žinoma kaip ribinė Egipto ir Nubijos teritorija. Jos padėtis lėmė nuolatinį religinių praktikų, administracinių funkcijų ir kasdienio gyvenimo susikirtimą. Sala buvo suvokiama kaip vieta, kur prasideda pirmasis kataraktas, todėl ji turėjo reikšmę tiek politiniu, tiek teologiniu požiūriu. Elefantina: religinių tradicijų ir bendruomenių sala … [Skaityti toliau…]
Muzika žmoniją lydi nuo pačių seniausių laikų, tačiau jos kelias nuo Jėzaus laikų iki šių dienų yra toks platus ir įvairus, kad kartais atrodo, jog kalbama ne apie vieną meną, o apie kelias skirtingas civilizacijas. Per du tūkstančius metų keitėsi ne tik instrumentai ir melodijos, bet ir pati muzikos paskirtis, jos vieta žmogaus gyvenime, jos … [Skaityti toliau…]
Mein Kampf (Mano kova) – tai knyga, kurią parašė Adolfas Hitleris, dar būdamas kalėjime po nesėkmingo 1923 m. Miuncheno pučo. Lietuviškai knygos pavadinimas verčiamas kaip Mano kova. Šis pavadinimas, paprastas ir tiesmukas, slepia tekstą, kuris iš asmeninių autoriaus vizijų virto ideologiniu pagrindu veiksmams, nulėmusiems milijonų žmonių likimus. Nuo kalėjimo kameros iki masinių tiražų, knyga peržengė … [Skaityti toliau…]
„Teologinis‑politinis traktatas“ („Tractatus Theologico‑Politicus“) – vienas drąsiausių ir įtakingiausių XVII a. filosofinių veikalų, išleistas anonimiškai 1670 m. Olandijoje. Baruchas Spinoza jį parašė kaip atsaką į religinių autoritetų pretenzijas valdyti visuomenę ir riboti mąstymo laisvę. Nors knyga buvo išleista be autoriaus pavardės, jos tonas ir idėjos greitai išdavė Spinozos autorystę, o pats traktatas tapo vienu labiausiai … [Skaityti toliau…]
„Trumpasis traktatas apie Dievą, žmogų ir jo gerovę“ / „Short Treatise on God, Man, and His Well‑Being“, originalus pavadinimas „Korte Verhandeling van God, de Mensch en deszelvs Welstand“ – ankstyvasis Barucho Spinozos filosofinis traktatas, parašytas maždaug 1660–1662 m., tačiau neišleistas autoriaus gyvenimo metu. Kūrinys išliko tik olandiškame rankraštyje, nors dauguma tyrinėtojų mano, kad pirminė versija … [Skaityti toliau…]
Barucho Spinozos (Baruch Spinoza) veikalas „Etika, pademonstruota geometrine tvarka“ (Ethica, ordine geometrico demonstrata, angl. Ethics) yra vienas iš kertinių moderniosios filosofijos tekstų, išleistas jau po autoriaus mirties. Tai ne tik filosofinis traktatas, bet ir bandymas sukurti visą metafizinę sistemą, parašytą griežtu geometriniu metodu: teiginiai, aksiomos, įrodymai, lemų seka. Spinoza sąmoningai renkasi Euklido stilių, norėdamas parodyti, … [Skaityti toliau…]
Dievas, arba Gamta (Deus, sive Natura) yra vienas iš labiausiai atpažįstamų ir kartu labiausiai klaidingai suprantamų filosofinių posakių Vakarų mąstymo istorijoje. Ši formulė, kilusi iš Barucho Spinozos XVII amžiaus filosofijos, išreiškia radikaliai kitokį Dievo supratimą nei tas, kuris vyravo tiek scholastikoje, tiek krikščioniškoje teologijoje. Spinoza teigė, kad Dievas nėra asmuo, stovintis virš pasaulio ar šalia … [Skaityti toliau…]