Gorgijas iš Leontinų (apie 485–380 m. pr. Kr.) buvo vienas įtakingiausių senovės Graikijos sofistų, kurio pasirodymas Atėnuose 427 m. pr. Kr. sukėlė tikrą intelektualinę revoliuciją. Jis nebuvo tiesiog mokytojas; jis buvo žmogus, parodęs, kad sumaniai valdoma kalba gali sukurti savą realybę, nepriklausomą nuo objektyvios tiesos. Skirtingai nei Protagoras, kuris tiesą laikė susitarimo reikalu, Gorgijas žengė … [Skaityti toliau…]
V a. pr. Kr. vidurys Atėnuose buvo vadinamas „apšvietos amžiumi“, tačiau net ir šioje laisvamanystės lopšyje egzistavo ribos, kurių peržengti nebuvo valia. Protagoras iš Abderos (apie 490–420 m. pr. Kr.), artimas Periklio draugas ir įtakingiausias sofistas, tapo pirmuoju mąstytoju, kuris moksliškai ir metodiškai apibrėžė žmogaus pažinimo ribas religijos atžvilgiu. Jo traktatas „Apie dievus“ (Περὶ θεῶν, … [Skaityti toliau…]
Visuddhimagga (pali kalba: „Apsivalymo kelias“) yra V a. budistų vienuolio ir mokslininko Bhadantācariya Buddhaghosa parašytas veikalas. Tai nėra tiesiog religinis pamokslas; tai monumentali Theravados budizmo enciklopedija, kurioje autorius susistemino visą Budos mokymą į vieną nuoseklią dvasinio tobulėjimo sistemą. Knygos pavadinimas nurodo į pagrindinį tikslą – „apsivalymą“ (visuddhi), kuris suprantamas kaip laisvė nuo kančios ir klaidingo … [Skaityti toliau…]
Temura (hebr. „sukeitimas“ arba „pasikeitimas“) – tai trečiasis fundamentalus hebrajų hermeneutikos ir Kabalos metodas, skirtas paslėptų prasmių paieškai per sistemingą raidžių sukeitimą. Jei Gematrija dirba su skaičiais, o Notarikonas – su santrumpomis, tai Temura operuoja pačia teksto struktūra, keisdama raides pagal griežtas kriptografines taisykles arba kuriant anagramas. Žodis kilęs iš hebrajų šaknies m-u-r (keisti, mainyti). … [Skaityti toliau…]
Notarikonas – tai vienas iš trijų pagrindinių hebrajų hermeneutikos ir Kabalos metodų (kartu su Gematrija ir Temura), naudojamas šventųjų tekstų interpretacijai. Šis metodas remiasi principu, kad žodžio raidės gali būti traktuojamos kaip santrumpos, sudarančios naujas frazes, arba, priešingai, ištisų sakinių pirmosios raidės gali suformuoti vieną prasminį žodį. Sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio notarius (greitojo … [Skaityti toliau…]
Gematrija – tai egzegezės ir hermeneutikos metodas, pagrįstas skaitmeninių verčių priskyrimu abėcėlės raidėms. Tai tikėjimas, kad kalba nėra tik bendravimo įrankis, bet ir matematinė visatos struktūra, kurioje žodžiai, turintys vienodą skaitmeninę sumą, atskleidžia paslėptus dvasinius ryšius. Nors pati praktiką naudoti raides kaip skaičius galima aptikti dar senovės Asirijoje ar Graikijoje (izopsefija), terminas גמטריא (gematriya) į … [Skaityti toliau…]
1928-ųjų Londonas buvo intelektualinių kontrastų katilas. Kol miestas modernėjo, leidykla Rider & Co (garsėjusi okultine literatūra) išleido C. W. Ollivier veikalą „Magijos ir raganavimo analizė“ (An Analysis of Magic and Witchcraft). Ši knyga pasirodė tuo metu, kai vakarų visuomenė bandė suderinti Viktorijos laikų okultizmą su naujai gimstančia psichologija ir mokslo progresu. Ollivier savo darbe nesiekia … [Skaityti toliau…]
„Apie paslėptas daiktų priežastis“ (De abditis rerum causis) – vienas svarbiausių XVI amžiaus medicinos ir natūralios filosofijos traktatų, parašytas karaliaus Henriko II gydytojo Jeano Fernelio. Šis mokslininkas, įvedęs į mokslą terminą fiziologija, mėgino suprasti reiškinius, kurių tradicinė Galeno medicina nebegalėjo paaiškinti. Kodėl žmonės suserga ir miršta nuo ligų, kurių priežastys nematomos nei kūne, nei aplinkoje? … [Skaityti toliau…]
Religijoje „liustracija“ dažniausiai siejama su dvasinio apsivalymo ir moralinio atgailavimo sąvokomis. Ji gali būti suprantama kaip procesas, kurio metu žmogus siekia išsivaduoti iš nuodėmių naštos, pasiekti dvasinį tyrumą ir artumą Dievui. Ši idėja glaudžiai siejasi su įvairiais religiniais ritualais ir praktika, kurie simbolizuoja apsivalymą ir atgailą. Senojo Testamento laikais liustracijos idėja buvo atspindėta daugybėje ritualų, … [Skaityti toliau…]
Alvai skandinavų mitologijoje – paslaptingos būtybės, turinčios žmogaus išvaizdą, bet likdamos nematomos žmonėms. Tai dvasinės esybės, kurios egzistuoja greta mūsų pasaulio, bet dažniausiai nepastebimos. Skandinavų mitologijoje jos yra tarsi ribos tarp fizinės ir dvasinės realybės simbolis, primenantis apie pasaulio paslaptingumą ir neregimąją tikrovės pusę. Alvų aprašymai dažnai sutelkiami į jų subtilumą ir gebėjimą pasirodyti tik … [Skaityti toliau…]
Azanas – tai musulmonų kvietimas melstis, kuris išreiškia kvietimą susijungti su Dievu penkis kartus per dieną. Šis kvietimas yra esminė islamo praktikos dalis ir svarbi musulmonų religinio gyvenimo dalis. Azanas atliekamas garsiai skelbiant žodžius iš mečetės minareto arba kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis, kad jį girdėtų bendruomenė. Azano tekstas yra maldingas liudijimas, kuris kviečia tikinčiuosius atmesti žemiškus … [Skaityti toliau…]
Agapė – tai unikalus meilės išreiškimas, kurį pirmieji krikščionys praktikavo kaip bendruomeninę šventę, siekdami suartinti žmones su Dievu ir vienus su kitais. Ši sąvoka kyla iš graikų kalbos, kurioje žodis agapē reiškia meilę, tačiau tai nėra paprastas emocinis jausmas. Tai labiau meilės būdas, kuriame dominuoja atsidavimas, rūpestis ir dieviškumo dvasia. Agapė neapsiriboja tik individualiu santykiu, … [Skaityti toliau…]