„Kas myli, tas kenčia“ – tai mintis, kuri atskleidžia meilės ir kentėjimo neatsiejamą ryšį. Šis ryšys ypač akivaizdus krikščioniškoje tradicijoje, kurioje meilė yra ne tik jausmas ar asmeninė patirtis, bet ir pasiaukojimo bei atsidavimo veiksmas. Meilė, kaip didžiausia Dievo dovana, reikalauja iš žmogaus ne tik džiaugsmo ir pasitenkinimo, bet ir pasirengimo priimti sunkumus, skausmą ar … [Skaityti toliau…]
„Kas dirba, uždirba“ – tai posakis, kuris rodo ne tik praktinį gyvenimo principą, bet ir gilesnę teologinę mintį apie darbo prasmę ir jo vietą žmogaus gyvenime. Šventasis Raštas daugelyje vietų pabrėžia darbo svarbą, jo reikšmę žmogaus dvasiniam ir materialiniam gyvenimui bei atsakomybę, kurią žmogus prisiima kaip Dievo kūrinys. Jau Pradžios knygoje sakoma, kad Dievas žmogų … [Skaityti toliau…]
„Kas ieško, tas randa“ – tai posakis, kuris turi gilias dvasines ir teologines šaknis, ypač susijusias su žmogaus troškimu atrasti Dievą, Jo tiesą ir savo gyvenimo prasmę. Evangelijoje pagal Matą rašoma: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta.“ Šis raginimas atskleidžia Dievo norą, kad žmogus aktyviai dalyvautų savo dvasinėje … [Skaityti toliau…]
„Yra metas verkti ir metas juoktis, metas raudoti ir metas šokti“ – tai žodžiai iš Ekleziasto knygos, kurioje kalbama apie gyvenimo cikliškumą ir žmogaus buvimo pasaulyje prasmę. Jie išreiškia mintį, kad kiekvienas dalykas turi savo laiką, o žmogus, gyvenantis pagal šią įžvalgą, geba priimti tiek džiaugsmą, tiek kančią kaip neatsiejamą gyvenimo dalį. Ekleziasto knyga išryškina, … [Skaityti toliau…]
„Viešpats davė, Viešpats atėmė, tebūna palaimintas Viešpaties vardas“ – tai žodžiai, išsakyti Jobo knygoje, kurioje pasakojama apie žmogaus gyvenimo išbandymus ir jo ištikimybę Dievui. Jobas, nors patyrė neapsakomus išbandymus, neteko turto, šeimos ir sveikatos, neprarado tikėjimo ir pripažino, kad viskas, ką žmogus turi, ateina iš Viešpaties. Šie žodžiai yra gili ir reikšminga teologinė išraiška, atspindinti … [Skaityti toliau…]
Mirtis – geriausia išeitis? NE! Gyvenime kiekvienas žmogus susiduria su sunkumais, kurie kartais atrodo nepakeliami. Skausmas, neviltis ir beprasmybės jausmas gali užvaldyti širdį, vedant į mintis apie mirtį kaip galimą išsilaisvinimą. Tačiau ar mirtis tikrai yra išeitis? Ar pasitraukimas iš gyvenimo išsprendžia problemas, ar tiesiog palieka neišspręstų klausimų dar didesnį šešėlį? Savęs sunaikinimas nėra sprendimas. … [Skaityti toliau…]
Mirtis yra viena iš nedaugelio tikrumų gyvenime, kurią kiekvienas žmogus patiria. Šis neišvengiamumas dažnai kelia baimę, nes atrodo kaip visiškas pabaigos taškas. Tačiau ar mirtis iš tiesų yra visko pabaiga? Ar tai tik slenkstis į kitokią egzistencijos formą? Žvelgiant iš filosofinės ir dvasinės perspektyvos, mirtis yra ne galutinis sunaikinimas, o perėjimas. Tai, ką suvokiame kaip … [Skaityti toliau…]
Taip, kūnas neišvengiamai mirs, tačiau siela – tai, kas sudaro amžiną žmogaus esmę – yra nemirtinga. Mirties baimė yra natūralus žmogaus jausmas, nes gyvenimas kūne mums atrodo tikrovės pagrindas. Vis dėlto Biblija kviečia į mirtį žvelgti ne kaip į pabaigą, bet kaip į perėjimą į naują egzistencijos būvį, kuriame laukia amžinasis gyvenimas su Dievu. Pasak … [Skaityti toliau…]
Nemirtingumas, kaip amžinoji sielos egzistencija, yra vienas iš svarbiausių žmogaus dvasinių siekių ir krikščioniškojo tikėjimo pažadų. Nors žmogaus kūnas yra laikinas ir neišvengiamai miršta, siela – tai, kas sudaro esminę žmogaus prigimtį – yra pašaukta gyventi amžinai. Ši amžinybė nėra tik būties tąsa, bet ir vienybė su Dievu, kurio pilnatvė atsiskleidžia dangaus karalystėje. Biblija moko, … [Skaityti toliau…]
Susitaikymas su mirtimi prasideda nuo gyvenimo laikinumo priėmimo ir suvokimo, kad mirtis yra ne pabaiga, o perėjimas į amžinąją egzistenciją. Reikia ugdyti pasitikėjimą Dievo gailestingumu, nes tikėjimas teikia viltį, kad mirtis veda į naują gyvenimą su Juo. Svarbu reguliariai apmąstyti gyvenimo tikslą ir savo veiksmus, atpažįstant juose Dievo valią, bei gyventi taip, kad kasdienybė būtų … [Skaityti toliau…]