Mišna (Mishnah) (hebrajų kalba: מִשְׁנָה, liet. „Pakartojimas“ arba „Mokymas“) yra pagrindinis žydų teisės (halacha) ir tradicijų tekstas, sudarantis Talmudo pagrindą. Parašyta hebrajų kalba, Mišna yra pirmasis sistemingas žodinės Toros (Torah she-be’al peh) rinkinys, užrašytas apie 200 m. po Kr. Judos HaNasi (Rabino Judo Princo) ir jo mokinių. Ji kodifikuoja žydų religines, teisines ir etines taisykles, … [Skaityti toliau…]
Mergelių pašventinimo formulė (Consecratio Virginum) – tai senovinis Bažnyčios liturginis ritualas, per kurį moterys, dažniausiai vienuolės, iškilmingai pašvenčiamos Dievui, tapdamos „Kristaus nuotakomis“ ir įsipareigodamos gyventi skaistybėje, maldai bei tarnystei. Ši formulė, užfiksuota Romos Pontifikale, yra rezervuota vienuolėms, gyvenančioms klauzūriniuose vienuolynuose, ypač tiems, kurie laikosi popiežiškojo uždarumo (clausura papalis). Ritualas atspindi gilų dvasinį įsipareigojimą ir Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Afrikos dievų pasaulis – tai ne vieningas panteonas, o gausybė gyvų, dinamiškų dvasių, kurios glaudžiai susijusios su gamta, protėviais ir žmonių kasdieniu gyvenimu. Skirtingai nuo Europos ar Azijos religijų, čia dievai dažnai veikia ne per mitus, o per ritualus, transą ir kasdienį bendravimą. Vudu dievai (Vodun) – gyvosios jėgos, kurios kalba per possessed Vudu (kilęs … [Skaityti toliau…]
Lietuva – kraštas, kuriame per amžius susipynė krikščioniškos ir senosios baltų tradicijų šventvietės, kviečiančios piligrimus, keliautojus ir dvasinius ieškotojus atrasti ramybės ir prasmės oazes. Šiame puslapyje pristatome Lietuvos šventas vietas – nuo stebuklais garsėjančių bažnyčių ir vienuolynų iki paslaptingų alkakalnių, šventų akmenų ir ąžuolynų, kurie mena mūsų protėvių tikėjimą. Kiekviena vieta pasakoja unikalią istoriją, atspindėdama … [Skaityti toliau…]
Kas jei žmonija yra ne Dievo mylimi vaikai, o Jo eksperimentas – kosminis bandymas, kurį Jis pradėjo, bet galbūt jau pamiršo, palikdamas mus vienatvėje? Ši idėja, jungianti kosmologinę vienatvę ir religiją kaip apleisto bandymo likutį, kelia klausimą: ar mūsų maldos, šventovės ir tikėjimai yra tik išblukę pėdsakai Dievo, kuris nebežiūri? Kosmologinės vienatvės teorija (angl. Cosmological … [Skaityti toliau…]
Šinto dvasininkų (kannushi) įžadai kyla iš seniausių Japonijos religinės praktikos tradicijų, kurios buvo užrašytos VIII amžiaus kronikose „Kojiki“ ir „Nihon Shoki“. Šinto neturi vieno įkūrėjo ar kanonizuoto šventraščio kaip kitų religijų, todėl įžadų formos susiklostė per šimtmečius, perduodamos iš kartos į kartą. Pagrindinis principas – tarnystė kami (dieviškoms būtybėms) ir asmeninė bei ritualinė švara (misogi, … [Skaityti toliau…]
XIX a. antroje pusėje Vokietijoje vyko vadinamasis Kultūrkampf – valstybinė kova prieš Katalikų Bažnyčią, ypač Otto von Bismarcko iniciatyva. Buvo ribojamos Bažnyčios teisės, ištremta daug vyskupų, uždarinėjamos religinės mokyklos, draudžiamos vienuolijos. Pažymėtina, kad enciklikos „Licet multa“ paskelbimo data įvairiuose šaltiniuose skiriasi: kai kur minima 1881 m. birželio 29 d., tačiau oficialiame Vatikano archyve nurodyta 1881 … [Skaityti toliau…]
Kai kalbame apie apsireiškimus, dažniausiai mintyse iškyla Marijos pasirodymas Lurde, Fatimoje ar Jėzaus vizijos mistikams. Tačiau krikščioniškoje tradicijoje netrūksta ir kitų – mažiau žinomų, bet ne mažiau stiprių – apsireiškimų, kai tikintiesiems pasirodydavo šventieji. Ir tai nėra tik pasenę viduramžių pasakojimai – tokie reiškiniai fiksuojami iki pat mūsų laikų. Šv. Pranciškus Asyžietis pasirodė ne vienam … [Skaityti toliau…]
Biblijoje gyvūnai yra simboliai, rodantys dvasines tiesas, žmogaus prigimtį, Dievo savybes ir Jo veikimą. Gyvūnai naudojami palyginimams, pranašystėms ar moraliniams mokymams, pabrėždami Dievo rūpestį visa kūrinija (Ps 104, 24–25). Kai kurie gyvūnai simbolizuoja Dievo tautą ar Jo savybes, pavyzdžiui, avys vaizduoja tikinčiuosius, o liūtas – Dievo teisumą ir galią. Kiti, tokie kaip vilkai ar šakalai, … [Skaityti toliau…]
Jarmuko mūšis, žinomas kaip Battle of Yarmouk anglų kalboje ir معركة اليرموك (Maʿrakat al-Yarmūk) arabų kalboje, įvyko 636 m. rugpjūčio 15–20 d. netoli Jarmuko upės, dabartinėje Sirijos ir Jordanijos pasienio zonoje. Ši kova tarp musulmonų Rašidunų kalifato, vadovaujamo Khalido ibn al-Walido, ir Bizantijos imperijos, vadovaujamos imperatoriaus Heraklijaus pajėgų, tapo lemiamu momentu, atvėrusiu kelią islamo užkariavimams … [Skaityti toliau…]