Graikų mitologija – tai gausi dievų, didvyrių ir mitinių būtybių galerija, kuri tūkstantmečius formavo senovės pasaulėvaizdį. Šis sąrašas apima populiariausius graikų dievus, pusdievius ir legendines figūras – nuo galingiausių Olimpo valdovų iki užmarštyje užmirštų, bet ne mažiau įdomių personažų. Čia rasite ir žinomus vardus, kaip Dzeusą ar Afroditę, ir tuos, kurių istorijos šiek tiek pranyksta … [Skaityti toliau…]
Kapadokijos Tėvai – šventasis Bazilijus Didysis (329–379 m.), šventasis Grigalius Nazianzietis (329–390 m.) ir šventasis Grigalius Nysietis (335–394 m.) – yra vieni svarbiausių IV a. krikščionių teologų, padėjusių pagrindą Trejybės doktrinai ir kovojusių su to meto erezijomis, tokiomis kaip arijonizmas ir pneumatomachų mokymas. Jų raštai, parašyti graikų kalba, pasižymi giliu teologiniu įžvalgumu, filosofiniu tikslumu ir … [Skaityti toliau…]
Kai šiandien bažnyčiose sakome: „Tikiu į vieną Dievą, Tėvą Visagalį…“, dažnai pamirštame, kad šie žodžiai gimė ne šiaip iš maldingos kontempliacijos, bet iš rimtų ginčų, baimių, susipriešinimo ir tikėjimo drąsos. Nicos (325 m.) ir vėliau Konstantinopolio (381 m.) susirinkimuose buvo parašytas tikėjimo tekstas, kuris tapo visų krikščionių – katalikų, ortodoksų, kai kurių protestantų – tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Prisikėlimo kryžius (Resurrection Cross) yra krikščioniškas simbolis, naudojamas daugiausia Velykų laikotarpiu, pabrėžiantis Kristaus prisikėlimą. Skirtingai nuo tradicinio kryžiaus su Nukryžiuotojo atvaizdu (krucifikso), Prisikėlimo kryžius yra paprastas, be Kristaus kūno, simbolizuojantis tuščią kryžių po prisikėlimo – pergalę prieš mirtį ir naują gyvenimą. Jo dizainas dažnai būna minimalistinis, kartais puošiamas gėlėmis, audeklais ar kitais vilties ir šviesos … [Skaityti toliau…]
Gerojo Ganytojo kryžius yra krikščioniškosios dailės ir dvasinės simbolikos ženklas, vaizduojantis Kristų kaip Gerojo Ganytojo, kuris neša ant pečių pasiklydusį avinėlį. Šis kryžius šiandien ypač žinomas kaip popiežiaus Pranciškaus pasirinktas pastoralinis kryžius, tačiau jo kilmė ir reikšmė siekia giliausias Evangelijos šaknis. Gerasis Ganytojas yra vienas seniausių Kristaus įvaizdžių Bažnyčios istorijoje. Jau pirmųjų krikščionių katakombų freskose … [Skaityti toliau…]
Šventasis Gralis yra vienas garsiausių krikščioniškosios tradicijos ir Vakarų kultūros simbolių, apgaubtas legendomis, mitais ir paslaptimis. Jis dažniausiai apibūdinamas kaip taurė arba indas, iš kurio Jėzus Kristus gėrė per Paskutinę vakarienę arba į kurį Juozapas iš Arimatėjos surinko Kristaus kraują po nukryžiavimo. Šis indas tapo dvasinio ieškojimo ir amžinosios išminties simboliu, turinčiu gilią reikšmę tiek … [Skaityti toliau…]
Gausybės ragas, dažnai vadinamas kornukopija (cornu copiae – „gausybės ragas“ lotynų kalba), yra senovinis simbolis, siejamas su gerove, turtu ir gausa. Jo šaknys glūdi graikų mitologijoje, tačiau jis tapo universaliu turtingumo ir klestėjimo ženklu įvairiose kultūrose. Šis ragas paprastai vaizduojamas kaip didelis tuščiaviduris ragas, pripildytas vaisių, gėlių, grūdų ir kitų gamtos gėrybių, simbolizuojančių perteklinę gausą. … [Skaityti toliau…]
Menora yra septynšakis šviestuvas, vienas iš svarbiausių ir seniausių simbolių žydų religijoje bei kultūroje. Pavadinimas menora kilęs iš hebrajų kalbos žodžio מְנוֹרָה (Menorah), kuris reiškia „šviestuvas“ arba „žibintas“. Šis simbolis siejamas su Šventykla Jeruzalėje, kurioje menora buvo nuolat deganti ir tarnavo kaip šviesos bei Dievo buvimo tarp savo tautos ženklas. Menora turi gilią biblinę ir … [Skaityti toliau…]
Calūnas yra senas terminas, kilęs iš lenkų kalbos (całun), kuris apibūdina medžiaginį apdangalą, naudojamą laidotuvių metu. Lietuvių kalboje šis terminas reiškia uždangalą, kuris dažniausiai yra juodos spalvos ir turi gedulingą reikšmę. Jis gali būti naudojamas kaip karsto užtiesalas, lovos uždangalas ar kitas panašios paskirties audinys. Laidotuvių liturgijoje calūnas atlieka ne tik praktinę, bet ir simbolinę … [Skaityti toliau…]
Pentagrama yra viena seniausių ir plačiausiai žinomų geometrinių simbolių, kuri naudojama įvairiuose religiniuose, dvasiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tai penkiakampė žvaigždė, sudaryta iš penkių linijų, kurios sudaro vientisą, nepertraukiamą figūrą. Šio simbolio pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „πεντάγραμμον“ (pentagramon), kuris reiškia „penkios linijos“. Pentagrama dažnai naudojama kaip simbolis, atspindintis harmoniją, pusiausvyrą ir universalius dvasinius principus. … [Skaityti toliau…]