Lavra – tai unikalus vienuolynų tipas, daugiausia siejamas su Rytų krikščionybe, ypač stačiatikybe, simbolizuojantis dvasinį atsiskyrimą ir bendruomeninį gyvenimą. Žodis lavra kilęs iš graikų kalbos laura (Λαύρα), iš pradžių reiškusio „siaurą gatvę“ ar „alėją“ mieste, vėliau pritaikyto apibūdinti atsiskyrėlių ląstelių ar urvų sankaupą aplink centrinę bažnyčią. Rytų krikščionybėje lavra yra vienuolynas, kuriame derinamas atsiskyrėliškas (eremitinis) … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje Dievas, vadinamas Alachu (Allah), turi daug vardų, atskleidžiančių Jo savybes, galią ir begalinį tobulumą. Alachas arabų kalboje reiškia vienintelį Dievą, tą patį, kuris garbinamas ir judaizme bei krikščionybėje, nors islamas Jį supranta savaip, pagal savo Apreiškimą. Šie Alacho vardai žinomi kaip Asma’ul Husna – 99 gražiausi vardai. Jie kyla iš Korano ir hadiso … [Skaityti toliau…]
Religinėse tradicijose veikėjai vadinami įvairiais vardais ir titulais, atspindinčiais jų roles, savybes ar dieviškąją reikšmę. Vienas vardas gali pabrėžti gailestingumą, kitas – karališkumą, trečias – išganymo misiją ar kovą prieš blogį. Šis sąrašas pristato pagrindinius vardus ir jų alternatyvius pavadinimus, paaiškindamas jų kilmę, prasmę, vartojimo kontekstą ir religinę svarbą. Vardai apima tiek šventuosius asmenis, kaip … [Skaityti toliau…]
Septynios pragaro vartų sargybos dvasios yra paslaptinga koncepcija, randama žydų misticizmo ir apokrifinėje literatūroje, ypač susijusi su požemio pasaulio ir paskutiniojo teismo vaizdiniais. Šios dvasios, kartais vadinamos demonais ar angelais, simbolizuoja sunaikinimo, teismo ir dvasinių išbandymų jėgas, saugančias įėjimus į pragaro sritis. Terminas „septynios pragaro vartų sargybos dvasios“ kyla iš žydų misticizmo tradicijų, ypač Kabalos … [Skaityti toliau…]
Mefistofelis (vok. Mephistopheles, kartais rašomas Mephistophilis ar Mefisto) yra vienas žymiausių literatūrinių velnio įvaizdžių, geriausiai žinomas iš Johanno Wolfgango von Goethe’s tragedijos Faustas. Kaip gundytojas, skeptikas ir žmogaus sielos siekėjas, Mefistofelis simbolizuoja blogio pagundą, moralinį nuopuolį ir žmogaus kovą su savo troškimais. Mefistofelio vardo etimologija nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad jis sudarytas iš graikų … [Skaityti toliau…]
Tarp šventų Dievo vardų, vartojamų žydų ir krikščionių tradicijose, Adonajus užima ypatingą vietą. Tai ne tiek Dievo asmeninis vardas, kiek pagarbus kreipinys, reiškiantis “Viešpatie” arba “Mano Valdove”. Žodis Adonajus (hebrajiškai Adonāy) kilęs iš žodžio “Adon”, kuris reiškia “šeimininką”, “valdovą” arba “viešpatį”. Hebrajų kalboje galūnė “-aj” rodo daugiskaitą, kuri dažnai naudojama kaip “didybės daugiskaita” (pluralis maiestatis), … [Skaityti toliau…]
Tarp šventų vardų, kuriais vadinamas Dievas, vardas Jahvė užima ypatingą vietą. Tai vienas seniausių ir paslaptingiausių Dievo vardų žydų, krikščionių ir islamo tradicijose, tiesiogiai susijęs su Dievo apsireiškimu žydų tautai. Jahvė (žydų rašmenimis – YHWH, vadinamasis tetragramatonas) pirmą kartą aiškiai paminėtas Senajame Testamente, kai Dievas pasirodė Mozei degančiame krūme (Išėjimo knyga 3, 14). Kai Mozė … [Skaityti toliau…]
Nekaltai Pradėtoji (lot. Immaculata Conceptio) yra vienas svarbiausių Mergelės Marijos titulų Romos katalikų Bažnyčioje, pabrėžiantis tikėjimą, kad Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės. Šis titulas, giliai įsišaknijęs krikščionių teologijoje, išreiškia Marijos šventumą ir jos, kaip Dievo Motinos, vaidmenį. Titulas Nekaltai Pradėtoji kyla iš 1854 m. popiežiaus Pijaus IX bulėje Ineffabilis Deus paskelbtos dogmos, teigiančios, kad … [Skaityti toliau…]
Stella Maris, lotyniškai reiškiantis „Jūros žvaigždė“, yra vienas iš daugelio Mergelės Marijos titulų Romos katalikų tradicijoje. Šis poetinis ir simbolinis vardas rodo Marijos, kaip dvasinės vedlės ir užtarėjos, vaidmenį, ypač siejamą su jūreiviais, keliautojais ir tais, kurie ieško orientyro gyvenimo audrose. Stella Maris kilo iš lotynų kalbos, kur stella reiškia „žvaigždė“, o maris – „jūra“. … [Skaityti toliau…]
Angliškas knygos pavadinimas The Discoverie of Witchcraft lietuvių kalboje verčiamas kaip „Raganavimo atskleidimas“ arba „Raganystės demaskavimas“. Šis vertimas rodo knygos esmę – autorius siekė demistifikuoti raganavimą ir parodyti, kad dauguma su juo susijusių įsitikinimų yra pagrįsti prietarais, o ne realybe. Lietuviškas pavadinimas pabrėžia knygos skeptišką požiūrį į raganų persekiojimą. Knygą The Discoverie of Witchcraft 1584 … [Skaityti toliau…]