Visagalis Dieve, mūsų prieglobsti ir stiprybe, Tu esi dangaus ir žemės kūrėjas. Maloningai pažvelk į savo žmones, kenčiančius nuo sausros, ir atsiųsk mums lietaus, kad žemė duotų vaisių, o mes, Tavo tarnai, šlovintume Tavo gailestingumą. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen. Gailestingasis Dieve, dangaus ir žemės Kūrėjau,Tu … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios tradicijoje šventieji dažnai pasirinko asketišką gyvenimo būdą, atsisakydami pasaulietinių malonumų, kad priartėtų prie Dievo. Vienas iš tokių atsisakymų buvo vyno ir alkoholio vengimas – ne todėl, kad šie dalykai patys savaime yra blogi, bet kaip atgailos, nuolankumo ar dvasinio pašaukimo išraiška. Šventieji, tokie kaip šv. Benediktas Nursietis, šv. Franciskas Asyžietis ir kiti, savo … [Skaityti toliau…]
Ar pragare egzistuoja sekmadieniai kaip poilsio diena? Ar ten, kur, pasak tradicijos, viešpatauja kančia, yra vietos atokvėpiui? Nors tema gali atrodyti neįprasta, ji leidžia mums susimąstyti apie poilsio, šventumo ir amžinybės prasmę. Katalikų Bažnyčios Katekizmas (KBK 1035) aprašo pragarą kaip būseną, kurioje sielos, sąmoningai atmetusios Dievo meilę, patiria amžiną atsiskyrimą nuo Jo. Tai vieta ar … [Skaityti toliau…]
Traukinio dilema – tai klasikinis moralės galvosūkis, suformuluotas 1967 m. filosofės Philippos Foot. Situacija paprasta, bet kelianti gilius klausimus: traukinys važiuoja bėgiais ir netrukus pervažiuos penkis pririštus žmones. Prie svirties stovintis asmuo gali perjungti traukinį į kitą kelią, kur pririštas vienas žmogus. Ką daryti? Leisti žūti penkiems ar aktyviai nukreipti traukinį į vieną auką? Ši … [Skaityti toliau…]
Vaikų ir tėvų santykiai nuo seniausių laikų kėlė klausimų apie pareigas, pagarbą ir atsakomybę. Ši tema atsispindi ne tik religiniuose mokymuose, bet ir liaudies išmintyje, pavyzdžiui, senovės pasakojime apie varną. Šiame pasakojime varna, skraidindama savo vaikus per ežerą, klausia: „Ar neši mane, kai pasensiu?“ Tie, kurie atsako „taip“, įmetami į vandenį, o tie, kurie sako … [Skaityti toliau…]
Gottfriedas Leibnizas, vienas subtiliausių XVII amžiaus mąstytojų, suformulavo klausimą, kuris iki šiol kelia sumišimą tiek filosofams, tiek teologams, tiek mokslininkams: “Kodėl iš viso yra kažkas, o ne niekas?” Šis klausimas nėra apie tai, kodėl egzistuoja konkretus daiktas ar net visata – jis prasiskverbia giliau, iki pat buvimo šaknų. Kodėl apskritai kas nors egzistuoja? Įprasta manyti, … [Skaityti toliau…]
Pleroma – tai terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio πλήρωμα (plērōma), reiškiančio „pilnatvę“, „užbaigtumą“ ar „visumą“. Gnostinėje tradicijoje pleroma žymi tikrąją, dieviškąją būties sritį, esančią už materiališko, netobulo pasaulio. Tai tobula Dievo pilnatvė – šviesos, sąmonės ir grynosios realybės pasaulis, kuriame nėra nei trūkumo, nei kančios. Pagrindinės idėjos: Gnosticizme:• Pleroma yra Dievo pilnatvė, iš kurios … [Skaityti toliau…]
Bootstrap, arba kilpos, paradoksas – tai viena iš keisčiausių laiko kelionių teorijų, kurioje objektas, idėja ar net asmuo egzistuoja be aiškios pradžios. Viskas sukasi tarsi uždaroje kilpoje: ateitis tampa praeitimi, o praeitis – ateitimi. Pavyzdžiui, žmogus nukeliauja į praeitį ir perduoda knygos idėją, kurią tas pats žmogus vėliau parašo, nes jau buvo ją žinojęs iš … [Skaityti toliau…]
Apokrifonas – tai tekstas, susijęs su šventaisiais raštais, bet nepripažįstamas oficialiu Bažnyčios kanonu. Žodis kilęs iš graikų kalbos apokryphos, reiškiančio „paslėptas“, „slaptas“ arba „neatviras“. Ankstyvųjų krikščionių laikais apokrifonais vadinti raštai, kurie buvo laikomi dvasiškai svarbiais ar įdomiais, tačiau dėl įvairių priežasčių – doktrinos neatitikimų, kilmės neaiškumo ar teologinių ginčų – nebuvo įtraukti į Naujojo Testamento … [Skaityti toliau…]
Apokrifonas apie Joną – II a. gnostikų tekstas, kuriame apaštalas Jonas, laikomas Jėzaus mokiniu, gauna mistinį apreiškimą apie kosmosą, demiurgo klaidą ir dieviškąją Tikrovę (Pleromą). Jonas šioje apokrifinėje vizijoje yra ne tik istorinė figūra, bet ir gnostikų žinojimo (gnosis) simbolis, vedantis sielas iš materialaus kalėjimo į transcendentinę šviesą. Jonas Gnostikų Apokrifone apie Joną siejamas su … [Skaityti toliau…]