Purgatorius, arba skaistykla, yra krikščioniškoje teologijoje tarpinė būsena po mirties, kur sielos, kurios mirė Dievo malonėje, bet dar nėra visiškai šventos, yra valomos prieš patekdamos į dangų. Ši idėja, išsivysčiusi Viduramžiais, tapo vienu iš pagrindinių ginčų tarp katalikų ir protestantų Reformacijos metu (XVI a.), o jos šaknys siekia ankstyvąją Bažnyčią. Purgatoriaus idėja neturi aiškaus pagrindo … [Skaityti toliau…]
Klausimas, ar Šventoji Dvasia kyla tik iš Tėvo, ar ir iš Sūnaus, yra vienas iš centrinių teologinių ginčų krikščionybės istorijoje, kuris galiausiai prisidėjo prie Rytų ir Vakarų Bažnyčių schizmos 1054 m. Šis ginčas, vadinamas Filioque (lot. „ir iš Sūnaus“) problema, kyla iš Nicos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimo (381 m.) formuluočių skirtumų ir skirtingų teologinių perspektyvų Rytų (ortodoksų) … [Skaityti toliau…]
Teonas iš Marmarikos yra vienas iš ankstyvosios krikščionybės figūrų, kurios pavardė iškyla kalbant apie didžiuosius Bažnyčios persekiojimus IV amžiaus pradžioje. Marmarika – tai sritis Šiaurės Afrikoje, maždaug dabartinės rytinės Libijos teritorijoje, kur krikščionybė jau tuo metu buvo giliai įsišaknijusi tarp vietos gyventojų. Teonas tapo žinomas dėl savo ištikimybės Kristui per imperatoriaus Diokletiano vykdytus persekiojimus (apie … [Skaityti toliau…]
Pafnutijus iš Egipto (IV a. pr.) buvo vienas iš ryškiausių ankstyvosios Bažnyčios askezės ir ištvermės simbolių. Jis priklausė Egipto dykumų atsiskyrėlių kartai, gyvenusiai itin griežtą gyvenimą, kupiną maldos, pasninko ir vienatvės. Sakoma, kad jis buvo mokinys garsiojo dykumos tėvo šv. Antano Didžiojo. Pafnutijaus vardas graikiškai reiškia „tas, kuris priklauso Dievui“ (παφνουτιος). Dar būdamas jaunas, Pafnutijus … [Skaityti toliau…]
Kiekvienas, kas bent kartą bandė skaityti Bažnyčios Tėvų raštus ar ortodoksų teologijos tekstus, susidūrė su žodžiais kaip hypostasis, ousia, theosis, kenosis. Iš pirmo žvilgsnio – tarsi svetima kalba. Ir ne be priežasties. Tai iš tiesų yra svetima kalba: ankstyvoji krikščioniškoji teologija iš esmės buvo rašoma graikiškai. Visi didieji IV a. teologiniai mūšiai vyko per graikų … [Skaityti toliau…]
Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje žinoma kaip Žolinė. Katalikų Bažnyčioje šią dieną švenčiamas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimas į dangų – tikėjimas, kad Marija, pasibaigus žemiškajam gyvenimui, buvo su kūnu ir siela paimta į amžinybę. Tai viena iš keturių didžiųjų Marijos švenčių liturginiame kalendoriuje. Bet kodėl lietuviškai ji vadinama „Žoline“? Pavadinimas „Žolinė“ kilo ne iš dogmos, bet iš … [Skaityti toliau…]
Konstantinopolio II susirinkimas, įvykęs 553 m., yra reikšmingas, tačiau dažnai mažiau aptariamas ankstyvosios krikščionybės įvykis, pažymėjęs Bažnyčios pastangas spręsti kristologinius ginčus ir stiprinti doktrininę vienybę. Susirinkimas vyko 553 m., nuo gegužės 5 iki birželio 2 d., Konstantinopolyje, tuometinėje Rytų Romos (Bizantijos) imperijos sostinėje. Posėdžiai greičiausiai vyko Šventosios Sofijos bazilikos patalpose arba šalia esančiuose rūmuose, nes … [Skaityti toliau…]
Konstantinopolio I susirinkimas, įvykęs 381 m., yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės įvykių, padėjusių įtvirtinti pagrindines doktrinas ir formuoti Bažnyčios tapatybę. Susirinkimas vyko 381 m. Konstantinopolyje, tuometinėje Romos imperijos sostinėje, kurią imperatorius Konstantinas Didysis buvo pavertęs krikščionybės centru. Tikslus laikas nėra užfiksuotas, tačiau istorikai mano, kad jis truko kelis mėnesius, greičiausiai nuo gegužės iki liepos. Konstantinopolis, … [Skaityti toliau…]
Liturginis Šventųjų minėjimo kalendorius – tai išsamus metinis vadovas, padedantis susigaudyti, kada Bažnyčia ir tikintieji mini konkrečius šventuosius, palaimintuosius ar svarbius įvykius liturginiame gyvenime. Čia pateikiamos dienos, kai prisimenami šventieji iš viso pasaulio – nuo žinomų katalikiškų figūrų kaip šv. Pranciškus Asyžietis ar šv. Teresė Avilietė iki rečiau minimų, bet dvasiniu svoriu nenusileidžiančių šventųjų iš … [Skaityti toliau…]
Šventoji Apolonija (m. apie 249 m.) yra krikščionių kankinė, gyvenusi Aleksandrijoje, Egipte, III a. Ji laikoma dantų ligų ir odontologų globėja dėl savo kankinystės pobūdžio – persekiojimų metu jai buvo išmušti dantys, prieš sudeginant ant laužo. Apolonija yra gerbiama tiek Romos katalikų, tiek Rytų ortodoksų bažnyčiose kaip tikėjimo ir ištvermės pavyzdys, pasirinkusi mirtį, o ne … [Skaityti toliau…]