Dykumos Biblijoje

Biblijoje dykumos yra ir geografinės vietovės ir teologiniai simboliai, rodantys išbandymus, Dievo artumą, apsivalymą ir dvasinį atsinaujinimą. Dykumos, kaip atšiaurios ir tuščios erdvės, buvo vietos, kur žmogus susidurdavo su savo ribotumu, priklausomybe nuo Dievo ir Jo ištikimybe. Jos simbolizuoja klajones, izoliaciją, bet kartu ir Dievo vedimą per sunkumus. Pavyzdžiui, izraelitai 40 metų klajojo dykumoje, mokydamiesi … [Skaityti toliau…]

Index Expurgatorius (priedas prie draudžiamų knygų sąrašo)

Index Expurgatorius reiškia „Išvalytinas sąrašas“ arba „Išbraukiamų (valytinų) vietų sąrašas“, bažnytinė cenzūra. Tai nebuvo bendras draudžiamų knygų sąrašas, bet nurodymų rinkinys, kurios konkrečios vietos leidžiamose knygose turi būti pašalintos arba cenzūruotos. Index Expurgatorius pirmą kartą oficialiai buvo parengtas 1571 m. pagal Tridento susirinkimo nurodymus. Jį sudarė Romos katalikų Bažnyčios Šventoji Oficija (dar vadinama Tikėjimo mokymo … [Skaityti toliau…]

Malda prie Velykų stalo

Uždegama žvakė ant stalo. Maldos vedantysis persižegnoja: Vardan Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.Visi atsako: Amen. Vedantysis: Kristus prisikėlė! Aleliuja!Visi: Iš tikrųjų prisikėlė! Aleliuja! Tuomet vienas iš dalyvių skaito ištrauką iš Šventojo Rašto – Evangelijos pagal Luką (Lk 24, 36-43): [Jiems besikalbant apie tai, kas įvyko,] pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: … [Skaityti toliau…]

Religijos istorija Lenkijoje

Lenkija yra viena iš Europos šalių, kurioje religija turėjo ypatingą reikšmę istorijoje ir visuomenės gyvenime. Tikėjimas čia suformavo ne tik kultūrinius, bet ir politinius procesus. Religinė tradicija rodo tūkstantmečio istoriją, per kurią keitėsi valstybių santvarkos, žmonių gyvenimo būdas ir dvasinės vertybės. Pirmosios religijos apraiškos Lenkijoje buvo pagoniškos. Iki krikščionybės įsitvirtinimo vietiniai gyventojai garbino gamtos jėgas, … [Skaityti toliau…]

Kas yra teogonija?

Teogonija (gr. Θεογονία, Theogonía) – tai mokymas arba pasakojimas apie dievų kilmę, jų gimimą, giminystės ryšius ir tarpusavio santykius. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (dievas) ir gonē (kilmė, gimimas). Teogonija dažniausiai siejama su senovės mitologijomis, ypač graikų, kuriose aprašoma, kaip atsirado dievai, kaip jie kovojo, kūrė pasaulį ir nustatė kosminę tvarką. Terminas įvairiose kalbose … [Skaityti toliau…]

Bitės ir skruzdėlės Senovės Graikijoje

Senovės Graikijoje vabzdžiai dažnai nebuvo tik gamtos stebėjimo objektai – jie įgavo kultūrinę ir net dvasinę prasmę. Tarp jų išsiskiria du ypatingi: bitė ir skruzdėlė. Nors nedideli, jie užėmė netikėtai svarbią vietą mituose, filosofijoje ir kasdienėje simbolikoje. Bitė Senovės Graikijoje buvo neatsiejama nuo moteriškos galios, intuicijos ir šventos globos. Žodis melissa graikiškai reiškia „bitė“, bet … [Skaityti toliau…]

Žuvis su moneta nasruose

Vienas keisčiausių ir kartu prasmingiausių Evangelijos epizodų – tai pasakojimas apie žuvį su moneta burnoje, kurį randame Evangelijoje pagal Matą 17, 24–27. Ši scena, atrodanti tarsi praeinantis nutikimas, iš tiesų apima daug gilių simbolių: apie laisvę, nuolankumą, Dievo karalystę ir Dievo pasirūpinimą net pačiose netikėčiausiose vietose. Viskas prasideda nuo to, kad Jėzus ir mokiniai atvyksta … [Skaityti toliau…]

Mordechajus

Mordechajus – tai vienas pagrindinių Purimo istorijos veikėjų ir Esteros knygos herojus. Jis buvo išminčius, žydų tautos atstovas, gyvenęs Persijos imperijoje, Šušan (Sūzų) mieste, ir dirbęs prie karaliaus rūmų vartų. Mordechajus – Esteros globėjas, dėdė arba pusbrolis, kuris ją užaugino tarsi savo dukrą. Mordechajaus vaidmuo Esteros knygoje: Ką simbolizuoja Mordechajus? Mordechajus judaizmo tradicijoje simbolizuoja: Per … [Skaityti toliau…]

Dievas davė dantis, duos ir duonos

Lietuvių tautos išmintis kupina posakių, kurie ne tik atskleidžia gilius gyvenimo principus, bet ir moko pasitikėti Dievo globa bei rūpesčiu. Vienas iš jų – „Dievas davė dantis, duos ir duonos“. Šis posakis labai gražiai ir taikliai atskleidžia tikėjimo esmę: jei Dievas suteikė gyvenimą, Jis suteiks ir priemones jam palaikyti. Šis priežodis remiasi paprastu tikėjimu Dievo … [Skaityti toliau…]

Lurdo apsireiškimai

Lurdo apsireiškimai, įvykę 1858 m. Prancūzijoje, yra vieni žymiausių Mergelės Marijos apsireiškimų katalikų tikėjime. Šie įvykiai, kai Marija pasirodė jaunai mergaitei Bernadetai Subiru, pavertė nedidelį Lurdo miestelį vienu didžiausių piligrimystės centrų pasaulyje. Apsireiškimai, susiję su stebuklingais išgijimais ir Marijos raginimu melstis bei atgailauti, turi gilią dvasinę reikšmę. 1858 m. vasario 11 d. keturiolikmetė Bernadeta Subiru, … [Skaityti toliau…]