Džovanas Lorencas Berninis

Džovans Lorencas Berninis (ital. Gian Lorenzo Bernini, 1598–1680) – iškilus italų baroko epochos kūrėjas, pasižymėjęs išskirtiniu talentu skulptūroje, architektūroje bei tapyboje. Jo kūryba įkūnija dinamišką baroko estetiką, kur subtilus judesio įspūdis, aistringas ekspresyvumas ir dramatiška šviesos bei šešėlio kova atsiskleidžia skulptūros formoje it gyvame marmure. Berninio pasiekimai lėmė, kad jis šiuolaikiniuose meno istorijos kontekstuose dažnai … [Skaityti toliau…]

Šv. Petro aikštė

Šv. Petro aikštė Vatikane – monumentalus urbanistinis ansamblis, tapęs ne tik barokinės architektūros pavyzdžiu, bet ir plačiai žinoma dvasinės traukos vieta. Ji įsikūrusi priešais Šv. Petro baziliką, o jos ištakos siekia XVII amžių, kai popiežius Aleksandras VII patikėjo skulptoriui ir architektui Džovanui Lorencui Berniniui suprojektuoti didingą, tačiau svetingą erdvę, galinčią sutalpinti maldininkus iš viso pasaulio. … [Skaityti toliau…]

Apaštališkoji konstitucija „Universi Dominici Gregis“

Apaštališkoji konstitucija „Universi Dominici Gregis“ (liet. „Viešpaties visos kaimenės“) – tai popiežiaus Jono Pauliaus II dokumentas, paskelbtas 1996 m. vasario 22 d. Juo apibrėžiama tvarka, kaip rengiama konklava ir kaip elgiamasi laikotarpiu, kai popiežiaus sostas lieka tuščias (lot. Sede Vacante). Dokumentas pakeitė ankstesnes normas, siekdamas aiškiau nustatyti kardinolų pareigas, apsaugoti rinkimų slaptumą bei užtikrinti skaidrumą, … [Skaityti toliau…]

Kas yra sosto vakavimas?

Sosto vakavimas (lot. Sede Vacante) – tai išskirtinis laikas, kai Romos Katalikų Bažnyčios pontifiko sostas lieka tuščias, dėl popiežiaus mirties arba netikėto atsistatydinimo nutrūksta jo pontifikato tęstinumas, o naujasis vyriausiasis ganytojas dar neišrinktas. Šis tarpsnis simbolizuoja ypatingą perėjimo momentą, kuriam būdinga ne tik iškilmingos ceremonijos bei ritualizuotos taisyklės, bet ir iškalbingas teologinis matmuo, primenantis Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Kas yra kamerlengas?

Kamerlengas (lot. Camerlengo) – tai iškilus Romos Katalikų Bažnyčios hierarchas, kurio svarbiausia funkcija – užtikrinti institucinį tęstinumą pasibaigus popiežiaus pontifikatui. Šis titulas, lietuviškai dar vadinamas kardinolu iždininku arba Vatikano rūmų valdytoju, egzistuoja nuo seno, o jo etimologija siejama su lotynišku žodžiu „camera“ (kambarys, iždas), atspindinčiu istorinę iždo priežiūros kilmę. Vis dėlto šiandienine prasme kamerlengas pasižymi … [Skaityti toliau…]

Kas yra žvejo žiedas (Anulus Piscatoris)?

Žvejo žiedas (lot. Anulus Piscatoris) – tai oficialusis popiežiaus antspaudas ir vienas labiausiai simbolinių pontifikato regalijų, nuo seno siejamas su Šv. Petro, laikomo apaštalu bei pirmuoju Bažnyčios vadovu, kaip žvejo metafora. Pasak Naujajame Testamente minimų įvykių, apaštalas Petras, buvęs žvejys, Jėzaus kvietimu „sekti paskui mane“ (Mt 4, 19), buvo iškeltas į naują dvasinę misiją, vėliau … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus mirtis

Visas pasaulis liūdėjo, kai mirdavo Popiežius. Popiežiaus mirtis Romos Katalikų Bažnyčioje nuo seno yra laikoma ypač reikšmingu įvykiu, kurį lydi simbolinių apeigų ir tradicijų visuma, reglamentuojanti paskutines pagerbimo ceremonijas bei naujo vyriausiojo pontifiko išrinkimą. Bažnyčios istorijoje šios apeigos ir praktikos per amžius kito, tačiau jose išliko esminė sakralumo bei tęstinumo dvasia, atspindinti ne tik religinį, … [Skaityti toliau…]

Popiežius Pranciškus

Popiežius Pranciškus (lot. Franciscus), gimęs kaip Chorchė Marijus Bergoljas (isp. Jorge Mario Bergoglio) 1936 m. gruodžio 17 d. Argentinoje, buvo 266-asis Romos Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis tapo pirmuoju Popiežiumi iš Amerikos žemyno ir pirmuoju jėzuitu, išrinktu į šventojo Petro sostą. 2013 m. kovo 13 d. Pranciškus užėmė apaštališkąjį sostą, pakeisdamas atsistatydinusį popiežių Benediktą XVI – … [Skaityti toliau…]

Dievas yra meilė

Absoliuti, beribė meilė teologiniu požiūriu suvokiama kaip aukščiausia dvasinė ir moralinė tikrovė, apimanti begalinę atjautą, rūpestį bei visišką atsidavimą. Įvairiose religinėse tradicijose ji laikoma dieviškosios prigimties esme, o krikščionybėje ypač dažnai tapatinama su graikiškuoju „agapės“ terminu, reiškiančiu besąlygišką, nesavanaudišką bei nelygstamą meilę. „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8) – vienas iš kertinių Naujajame Testamente … [Skaityti toliau…]

Dievas Tėvas krikščioniškoje teologijoje

Dievas Tėvas krikščioniškoje teologijoje užima centrinę vietą kaip aukščiausiasis Kūrėjas, viską palaikantis dangaus ir žemės Viešpats, be kurio valios, pagal tradicinį mokymą, niekas nevyksta. Šis epitetas – Tėvas – pabrėžia glaudų asmeninį santykį su žmonija, tuo pat metu akcentuodamas nesuvokiamą didybę ir šventumą. „Viešpatie, Tu esi mūsų Tėvas, mes – molis, o Tu – mūsų … [Skaityti toliau…]