Sielos samprata įvairiose religijose skiriasi tiek savo esme, tiek paskirtimi. Nors dauguma religinių tradicijų pripažįsta žmogaus dvasinės prigimties egzistavimą, jos aiškinimas ir likimas po mirties priklauso nuo teologinių, filosofinių bei kultūrinių veiksnių. Judaizme siela vadinama „nefeš“ (נפש), „ruach“ (רוח) arba „nešama“ (נשמה), priklausomai nuo konteksto. „Nefeš“ dažnai siejama su gyvybine jėga, „ruach“ su dvasine sąmone, … [Skaityti toliau…]
Biblija – viena įtakingiausių knygų žmonijos istorijoje, tačiau mažai kas žino, kad jos turinys per šimtmečius keitėsi. Kanono formavimasis buvo sudėtingas ir ilgas procesas, kuriame dalyvavo teologai, imperatoriai bei sinodai. Kai kurie tekstai, kurie kažkada buvo laikomi šventais, nebuvo įtraukti į galutinį Biblijos kanoną. Senajame Testamente egzistavo daugybė tekstų, kurie šiandien žinomi kaip deuterokanoniniai arba … [Skaityti toliau…]
„Paskutiniai laikai“ – tai krikščioniškosios teologijos sąvoka, kuri aprėpia žmogaus ir viso pasaulio istorijos pabaigą. Ši tema dažnai aptariama ne vien Bažnyčios pamoksluose, bet ir akademinėje, kultūrinėje ar net populiariosios literatūros erdvėje. Pagrindinį įkvėpimą suteikia Senojo ir Naujojo Testamento pranašystės: Danieliaus knyga, Evangelijų apokaliptiniai išsakymai, taip pat Apreiškimo Jonui knyga. Nors įvairūs aiškintojai skirtingai interpretuoja, … [Skaityti toliau…]
Šios maldos yra skirtos tiems, kurių siela ir širdis patiria skausmą, nerimą ar liūdesį. Jos suteikia paguodą, stiprybę ir primena, kad Dievas yra arti kiekvieno kenčiančiojo. Šv. Augustino malda „Vesk mane, Viešpatie“ “Vesk mane, Viešpatie, savo keliu, ir aš eisiu tavo tiesa.Džiaugsmo pilna tegu būna mano širdis, kad bijočiau tavo vardo.Viešpatie, mano Dieve, visa širdimi … [Skaityti toliau…]
Ar gali būti, kad mes jau tūkstančius metų neteisingai suprantame tikrovę? Mokslininkai ir filosofai nuolat ieško atsakymų į didžiuosius klausimus: kas mes esame, iš kur atėjome ir kas laukia po šio gyvenimo? Tačiau visa mūsų dabartinė matematika, fizika ir net dvasiniai mokymai remiasi sąvoka, kuri galbūt neegzistuoja – skaičiumi nulis. Visatoje nėra tuštumos. Net ir … [Skaityti toliau…]
„O kas gi tu toks, žmogau, kad ginčijiesi su Dievu?“ (Rom 9,20) sakinys yra apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams kontekste. Šiame laiško skyriuje (9 skyrius) Paulius kalba apie Dievo išrinkimą, gailestingumą ir teisingumą, o drauge ir apie tikėjimo slėpinį, kuomet atsakymas į klausimą, kodėl Dievas vienus išsirenka, o kitus palieka, ne visuomet žmogui iki galo suvokiamas. … [Skaityti toliau…]
„Neatskleistas nuosprendis“ (lot. decretum absconditum) – tai kalvinizmo (plačiau – reformuotos teologijos) terminas, nusakantis, jog galutinis Dievo apsisprendimas dėl kiekvieno žmogaus išgelbėjimo ar pasmerkimo lieka paslaptyje, t. y. nėra iki galo suvokiamas ar paaiškinamas žmogaus proto. Kalvinas pabrėžė, kad Dievas yra absoliučiai suvereni būtybė, tad žmogaus ribotas protas negali visapusiškai įžvelgti dieviškosios išminties bei sprendimų … [Skaityti toliau…]
„Neapsakomo išgelbėjimo malonė“ – tai krikščioniškojo tikėjimo šerdis, kurią geriausiai apibūdina apaštalo Pauliaus žodžiai: „Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!“ (2 Kor 9,15). Kalbėdami apie malonę, turime omenyje Dievo palankumą žmogui, visiškai neužsitarnautą ir nepagrįstą mūsų nuopelnais. Nors mes, būdami riboti, nesugebame iki galo apimti šios dovanos didybės, ji pasireiškia per Jėzaus Kristaus atperkamąją auką … [Skaityti toliau…]
Presbiteriai – tai krikščioniškosios tradicijos dvasininkai, dar vadinami „vyresniaisiais“. Pats žodis „presbyteros“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „vyresnysis“ arba „senolis“. Nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių presbiteriai užėmė svarbią vietą bendruomenių gyvenime. Jie buvo atsakingi už pamokslavimą, sakramentų teikimą, paguodą, vilties skleidimą tarp tikinčiųjų bei ganytojišką rūpestį. Juos minint, Šventajame Rašte dažnai vartojamas terminas „vyresnysis“, … [Skaityti toliau…]
Johno Miltono „Prarastasis rojus“ (1667) yra vienas didingiausių Vakarų literatūros kūrinių – poetinis epas, kuriame persipina žmogaus laisvės, nuodėmės ir Dievo valios temos. Šis kūrinys, parašytas XVII a. Anglijoje, pasakoja biblinę istoriją apie Adomo ir Ievos nuopuolį, tačiau per Miltono vaizduotę tampa universaliu apmąstymu apie tikėjimą, maištą ir išganymą. „Prarastasis rojus“ perpasakoja Pradžios knygos įvykius, … [Skaityti toliau…]