Biblijoje gyvūnai yra simboliai, rodantys dvasines tiesas, žmogaus prigimtį, Dievo savybes ir Jo veikimą. Gyvūnai naudojami palyginimams, pranašystėms ar moraliniams mokymams, pabrėždami Dievo rūpestį visa kūrinija (Ps 104, 24–25). Kai kurie gyvūnai simbolizuoja Dievo tautą ar Jo savybes, pavyzdžiui, avys vaizduoja tikinčiuosius, o liūtas – Dievo teisumą ir galią. Kiti, tokie kaip vilkai ar šakalai, … [Skaityti toliau…]
Teurgija (graik. Θεουργία, Theourgía) – tai religinė arba mistinė praktika, kuria siekiama užmegzti ryšį su dieviškomis būtybėmis, pritraukti jų pagalbą ar dalyvauti jų šventoje galioje. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir ergon (darbas, veiksmas), todėl pažodžiui reiškia „dieviškąjį veikimą“ arba „darbas su Dievu“. Teurgija dažnai apima ritualus, maldas, meditaciją ar simbolinius veiksmus, kuriais … [Skaityti toliau…]
Crux Gemmata (lot. „brangakmenių kryžius“) yra ankstyvosios krikščionių bažnyčios kryžius, gausiai puoštas brangakmeniais, auksu ar emaliu, dažnai be Kristaus atvaizdo (krucifikso). Šie kryžiai, paplitę IV–VII a., ypač Bizantijos imperijoje ir Vakarų Europoje, simbolizavo Kristaus pergalę prieš mirtį ir Jo karališkąją šlovę, o ne kančią. Crux Gemmata buvo naudojami kaip liturginiai objektai, altoriaus ar procesiniai kryžiai, … [Skaityti toliau…]
Cluny judėjimas, kilęs X a. pradžioje Prancūzijoje, buvo vienas svarbiausių viduramžių Katalikų Bažnyčios reformų ir vienuolynų atgimimo katalizatorių. Centruodamasis aplink Cluny vienuolyną Burgundijoje, šis judėjimas siekė atnaujinti vienuolių gyvenimo drausmę, sustiprinti Bažnyčios moralinį autoritetą ir išlaisvinti ją iš pasaulietinės valdžios įtakos. Cluny judėjimas turėjo ilgalaikį poveikį ne tik vienuolynų sistemai, bet ir visai Bažnyčios struktūrai, … [Skaityti toliau…]
Crimen pessimum (lot. „gėdingiausias nusikaltimas“) yra terminas, vartojamas Katalikų Bažnyčios kanonų teisėje, apibūdinantis ypač sunkius seksualinius nusikaltimus, dažniausiai susijusius su homoseksualiais veiksmais, zoofilija ar kitais laikomais „prieš gamtą“ nukrypimais. Šis terminas buvo naudojamas viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais, ypač inkvizicijos kontekste, tačiau XX a. jis dažnai siejamas su kunigų seksualiniu piktnaudžiavimu, įskaitant pedofiliją. Crimen pessimum … [Skaityti toliau…]
Anikonizmas – tai religinė ar kultūrinė praktika, kai vengiama dievybių ar šventų esybių vaizdavimo antropomorfiniais (žmogiškais) ar kitais materialiais atvaizdais, tokiais kaip statulos, paveikslai ar ikonos. Vietoj to dievybė dažnai simbolizuojama abstrakčiais ženklais, gamtos elementais ar visai nevaizduojama. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „a-“ (ne, be) ir „eikōn“ (atvaizdas), reiškiantis „be atvaizdo“. Pagrindinės savybės: … [Skaityti toliau…]
Mečislovas Reinys (1884–1953) – Lietuvos katalikų arkivyskupas, teologas, filosofas ir visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas tapo tikėjimo ir ištvermės simboliu. Kalintas sovietų už „antisovietinę veiklą“, iš tiesų jis kentėjo dėl nepalaužiamo atsidavimo Dievui ir Bažnyčiai, miręs Vladimiro kalėjime. Jo auka ir darbai, nuo pedagogikos iki diplomatijos, paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos dvasinėje istorijoje. Istorija: nuo Madagaskaro kaimo … [Skaityti toliau…]
Pneumatomachai (gr. pneumatomachoi, pažodžiui „Dvasios priešai“) buvo IV a. krikščionių grupė, kuri neigė Šventosios Dvasios dieviškumą, taip keldama grėsmę besiformuojančiai Trejybės doktrinai. Jų mokymas atsirado kaip arijonizmo atšaka po Nicos susirinkimo (325 m.) ir tapo vienu iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susidūrė Bažnyčia prieš Konstantinopolio susirinkimą (381 m.). Pneumatomachai dar vadinami „makedoniečiais“, nes jų idėjas … [Skaityti toliau…]
Jėzuitų Konstitucijos (Constitutiones Societatis Iesu) yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis Jėzaus Draugijos (jėzuitų ordino) gyvenimą, veiklą ir valdymą. Šios Konstitucijos, sudarytos XVI a., ne tik atspindi vienuolinio gyvenimo taisykles, bet ir išreiškia unikalų dvasingumą, pritaikytą apaštališkajai misijai. Jos tapo vienu įtakingiausių religinių dokumentų, formavusių ne tik jėzuitų, bet ir visos Katalikų Bažnyčios veiklą. Jėzuitų Konstitucijų autorius … [Skaityti toliau…]
Didysis Kryžių kelias (Via Dolorosa, lot. „Skausmingasis kelias“) yra šventas piligrimystės maršrutas Jeruzalės senamiestyje, vedantis per Kristaus kančios kelią nuo teismo iki nukryžiavimo vietos – Golgotos. Šis kelias, suskirstytas į 14 stočių, rodo Evangelijose aprašytus Jėzaus kančios įvykius, pradedant Jo pasmerkimu mirčiai ir baigiant palaidojimu. Kiekviena stotis žymi konkretų momentą, o piligrimai, sekdami šiuo keliu, … [Skaityti toliau…]