Encikliką „Rerum Omnium Perturbationem“ (liet. „Visų dalykų sukrėtimas“) paskelbė popiežius Pijus XI 1923 m. sausio 26 d., minint 300-ąsias šventojo Pranciškaus Salezo mirties metines. Šis dokumentas skirtas pagerbti šventojo gyvenimą, mokymą ir įtaką Bažnyčiai bei visuomenei. Enciklikos pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Visų dalykų sukrėtimas“. Kai kur galima rasti ir vertimą „Visų dalykų sutrikdymas“. Šis dokumentas … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Caritate Christi Compulsi“ (liet. „Kristaus meilės skatinami“) paskelbė popiežius Pijus XI 1932 m. gegužės 3 d. Šis dokumentas buvo paskelbtas Didžiosios depresijos metu, kai pasaulis išgyveno ekonominę, socialinę ir dvasinę krizę. Popiežius Pijus XI, tikrasis vardas Achille Ratti, pontifikavo nuo 1922 m. iki 1939 m., ir jo pontifikatas pasižymėjo aktyviu Bažnyčios atsaku į to … [Skaityti toliau…]
„Lux Veritatis“ (liet. „Tiesos šviesa“) – tai popiežiaus Pijaus XI paskelbta enciklika, pasirodžiusi 1931 m. gruodžio 25 d., per Kalėdas. Ji buvo parašyta Efezo visuotinio Bažnyčios susirinkimo 1500 metų sukakčiai pažymėti. Encikliką parašė pats Pijus XI (tikrasis vardas Achille Ratti), kuris pontifikavo nuo 1922 m. iki 1939 m. Tai buvo laikotarpis, kai Katalikų Bažnyčia turėjo … [Skaityti toliau…]
1931 m. spalio 2 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Nova impendet (liet. “Griauna nauja nelaimė” arba “Artėja naujas pavojus”), kuri buvo skirta pasaulinės ekonominės krizės (Didžiosios depresijos) padariniams ir socialinėms problemoms. Tai buvo viena iš pirmųjų enciklikų, tiesiogiai reagavusių į 1929 m. prasidėjusią finansinę katastrofą. Dokumentas lietuvių kalba gali būti vadinamas: 1929 m. JAV … [Skaityti toliau…]
Terminas fašizmas kilo iš italų kalbos žodžio fascio (liet. „ryšulys, sąjunga“), kuris savo ruožtu siejasi su lotynišku fascis – specialiu simboliniu rykščių ryšuliu, kurį senovės Romoje nešdavo liktoriai kaip valdžios simbolį. 1919 m. Benito Mussolini savo judėjimą pavadino Fasci Italiani di Combattimento („Italų kovos sąjungos“), o vėliau – Partito Nazionale Fascista („Nacionalinė fašistų partija“). Fašizmas … [Skaityti toliau…]
1931 m. gegužės 15 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quadragesimo anno (lot. „Keturiasdešimtaisiais metais“), skirtą socialinei Bažnyčios doktrinai. Šis dokumentas buvo parengtas pažymint 40 metų jubiliejų nuo Levo XIII enciklikos Rerum novarum (1891), kuri pirmą kartą sistemingai išdėstė katalikų socialinį mokymą. Lietuviškoje literatūroje enciklika vadinama įvairiai: Keturiasdešimtaisiais metais, Socialinės teisės atnaujinimas, arba tiesiog Quadragesimo … [Skaityti toliau…]
Romoje XVI amžiuje įprastai buvo matyti priešingybių – kol popiežiaus dvare šviesė puošnūs pobūviai, miesto gatvėse kasdien kovojo dėl išgyvenimo tūkstančiai alkanų žmonių. Tačiau 1577 metais, kai miestą ištiko ypač sunkus badas, Popiežius Grigalius XIII (1502–1585) parodė, kad tikroji valdžia pasireiškia ne ceremonijose, o konkrečiu pasiaukojimu. Grigalius XIII, garsėjęs kaip Grigaliaus kalendoriaus reformatorius, į istoriją … [Skaityti toliau…]
Šventasis Grigalius Didysis: Bažnyčios reformatorius ir „Dievo tarnas“ Šventasis Grigalius Didysis (lot. Gregorius Magnus, it. Gregorio Magno), gyvenęs apie 540–604 m., yra vienas žymiausių krikščionių šventųjų, popiežių ir Bažnyčios mokytojų, kurio darbai padėjo formuoti viduramžių Bažnyčią ir Vakarų krikščionybę. Pravarde „Didysis“ dėl savo teologinio gylio, administracinių reformų ir pastoracinės veiklos, jis taip pat žinomas kaip … [Skaityti toliau…]
Šventasis Atanazas Aleksandrietis, dar vadinamas Atanazas Didysis (lot. Athanasius Alexandrinus, gr. Ἀθανάσιος Ἀλεξανδρείας), buvo vienas įtakingiausių IV a. krikščionių teologų, Bažnyčios mokytojas ir nenuilstantis Nikėjos tikėjimo gynėjas prieš arijonizmo ereziją. Jo gyvenimas, pažymėtas tremtimis, teologiniais ginčais ir nepalaužiamu tikėjimu, padėjo formuoti krikščionių doktriną, ypač mokymą apie Kristaus dieviškumą. Atanazas, pravarde „Bažnyčios stulpas“, tapo simboliu drąsos … [Skaityti toliau…]
Ar Mozė, stovėdamas Sinajaus kalno papėdėje prieš daugiau nei 3000 metų, galėjo nujausti, kad jo tauta laukia žmogaus, kuris pakeis istoriją? Ar Abraomas, sudarydamas sandorą su Dievu, turėjo bent menkiausią užuominą apie Mesiją? O gal paprasti piemenys, tremtiniai ar pranašai, gyvenę šimtmečiais anksčiau, nešiojo širdyje viltį, kurią vėliau krikščionys atpažins kaip Jėzaus laukimą? Tiesiogiai niekas … [Skaityti toliau…]