Liturginis Šventųjų minėjimo kalendorius – tai išsamus metinis vadovas, padedantis susigaudyti, kada Bažnyčia ir tikintieji mini konkrečius šventuosius, palaimintuosius ar svarbius įvykius liturginiame gyvenime. Čia pateikiamos dienos, kai prisimenami šventieji iš viso pasaulio – nuo žinomų katalikiškų figūrų kaip šv. Pranciškus Asyžietis ar šv. Teresė Avilietė iki rečiau minimų, bet dvasiniu svoriu nenusileidžiančių šventųjų iš … [Skaityti toliau…]
Šventoji Apolonija (m. apie 249 m.) yra krikščionių kankinė, gyvenusi Aleksandrijoje, Egipte, III a. Ji laikoma dantų ligų ir odontologų globėja dėl savo kankinystės pobūdžio – persekiojimų metu jai buvo išmušti dantys, prieš sudeginant ant laužo. Apolonija yra gerbiama tiek Romos katalikų, tiek Rytų ortodoksų bažnyčiose kaip tikėjimo ir ištvermės pavyzdys, pasirinkusi mirtį, o ne … [Skaityti toliau…]
Šventasis Pelagijus (arba Pelagija) – jaunas krikščionių kankinys, gyvenęs Antiochijoje (dab. Turkija) Romos imperijos valdymo laikotarpiu, kai krikščionys buvo persekiojami (apie 284–311 m.). Jo istorija painiojama su Šv. Pelagija Antiochietė – mergelės kankinės legenda, todėl šaltiniuose jis kartais vadinamas vyrų giminės vardu (Pelagijus), o kartais – moterišku variantu (Pelagija). Istorinis kontekstas ir kankinystė Pagal tradiciją, … [Skaityti toliau…]
Stauros (gr. σταυρός, „kryžius“) – terminas, plačiai vartojamas Bizantijos imperijoje ir ankstyvojoje Rytų krikščionių bažnyčioje, reiškiantis kryžių kaip fizinį objektą (pvz., Kristaus nukryžiavimo įrankį ar liturginį simbolį) ir dvasinį simbolį, įkūnijantį išganymą, auką ir pergalę prieš mirtį. Ankstyvieji krikščionys naudojo šį žodį Evangelijose (pvz., Mt 16, 24: „Imk savo kryžių“), pabrėždami tiek Kristaus kančią, tiek … [Skaityti toliau…]
Ganytojiškas kryžius yra tradicinis krikščioniškas simbolis, kuris nuo seno siejamas su vyskupų, patriarchų ir kitų aukšto rango dvasininkų tarnyste. Šis kryžius išsiskiria tuo, kad turi dvi horizontalias skersines, išdėstytas virš vertikalios ašies. Ganytojiškas kryžius savo forma primena paprastą lotynišką kryžių, tačiau papildyta antra, trumpesne skersine virš pagrindinės. Pagrindinė, žemesnė skersinė žymi Jėzaus ištiestas rankas ant … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus kryžius – tai krikščioniškas simbolis, siejamas su Romos popiežiaus autoritetu ir Bažnyčios vadovavimu. Šis kryžius išsiskiria tuo, kad turi ne vieną, bet tris horizontalias skersines, išdėstytas mažėjančiu ilgiu nuo apačios į viršų. Lotyniškai jis dažnai vadinamas Crux Papalis, kitos kalbos: Cruz Papal (ispaniškai), Croce Papale (itališkai), Päpstliches Kreuz (vokiškai) ir Croix Papale (prancūziškai), o … [Skaityti toliau…]
Šventojo Benedikto kryžius – vienas žymiausių ir stipriausių krikščioniškų simbolių, siejamas su apsauga nuo blogio, dvasine kova ir Dievo pagalba kasdienybėje. Šis kryžius, glaudžiai susijęs su šv. Benedikto Nursiečio gyvenimu ir jo kovomis prieš dvasines pagundas, išlaikė savo reikšmę iki mūsų laikų. Šventasis Benediktas, gyvenęs VI amžiuje, savo gyvenimu parodė, kaip ištikima malda ir pastovus … [Skaityti toliau…]
Šventasis Benediktas Nursietis (apie 480–547 m.) laikomas vakarų vienuolystės pradininku ir šventuoju, kurio įtaka krikščionybei tęsiasi iki šių dienų. Jis suformavo vienuolinio gyvenimo taisykles, kurios šimtmečius formavo dvasinį Europos žemėlapį. Benedikto gyvenimas, paženklintas maldos, asketizmo ir išminties, tapo įkvėpimu tiems, kurie siekia Dievui pašvęsto gyvenimo. Benediktas gimė apie 480 metus Nursijoje, Italijoje, turtingoje romėnų šeimoje. … [Skaityti toliau…]
Šventasis Jonas Marija Vianėjus (1786–1859 m.), žinomas kaip Arso klebonas, yra vienas iš labiausiai gerbiamų Katalikų Bažnyčios šventųjų, laikomas kunigų ir nuodėmklausių globėju. Jo gyvenimas, paženklintas nuolankumo, maldos ir atsidavimo sielų išganymui, tapo įkvėpimu tikintiesiems visame pasaulyje. Nors buvo paprastas kaimo kunigas, jis savo šventumu ir meile žmonėms pavertė mažą Arso kaimelį Prancūzijoje piligrimystės centru. … [Skaityti toliau…]
Šventasis Antanas Didysis (apie 251–356 m.), dažnai vadinamas dykumų tėvu ir vienuolystės pradininku, yra vienas iš žymiausių Katalikų Bažnyčios šventųjų. Jo gyvenimas, pilnas asketizmo, maldos ir dvasinių kovų, tapo įkvėpimu krikščionims visame pasaulyje. Antanas ypač žinomas dėl savo dvasinių mūšių su velniu, kurie simbolizuoja tikinčiojo kovą su pagundomis ir blogiu. Antanas gimė apie 251 m. … [Skaityti toliau…]