A. DANIELIS IR BABILONO KARALIAI Išmėginimas maistu karaliaus dvare Trečiaisiais Judo karaliaus Jehojakimo valdymo metais Babilono karalius Nebukadnezaras atžygiavo į Jeruzalę ir ją apgulė. Viešpats atidavė Judo karalių Jehojakimą drauge su dalimi indų iš Dievo Namų į jo rankas, o tas išgabeno juos į Šinaro šalį ir padėjo indus į savo dievų iždą. Tuomet karalius … [Skaityti toliau…]
A. ŽODŽIAI IŠ DIEVO PRIEŠ JERUZALĖS SUNAIKINIMĄ Pradinis regėjimas ir pranašo pašaukimas Trisdešimtaisiais metais, ketvirto mėnesio penktąją dieną, man esant tarp tremtinių prie Kebaro upės, atsivėrė dangus ir aš mačiau regėjimus iš Dievo. Penktąją mėnesio dieną, – tai buvo penktieji karaliaus Jehojachino tremties metai, – VIEŠPATIES žodis atėjo Būzio sūnui kunigui Ezekieliui prie Kebaro upės … [Skaityti toliau…]
A. TREMTINIŲ MALDA Jeruzale, jeigu tave užmirščiau Tokie yra žodžiai knygos, kurią parašė Hilkijo sūnaus Hasidijo sūnaus Maasajo sūnaus Nerijo sūnus Baruchas Babilone penktais metais, septintą mėnesio dieną, – tada, kai kaldėjai paėmė Jeruzalę ir sunaikino ją ugnimi. Baruchas perskaitė šios knygos žodžius klausantis Judo karaliaus Joakimo sūnui Jekonijui, klausantis visiems žmonėms, atėjusiems išgirsti skaitymo, … [Skaityti toliau…]
A. JERUZALĖS SKAUSMAS Pirmoji rauda Alef O, kokia nūn vieniša stovi sostinė, kurioje kadaise knibždėjo žmonių minios! Kadaise didinga tarp tautų, dabar ji yra lyg našlė! Kadaise šalių valdovė, dabar ji tapo verge! Bet Karčiai verkia nakčia, ašaros vilgo jos skruostus. Tarp visų jos meilužių nėra, kas ją paguostų. Visi jos bičiuliai pasielgė su ja … [Skaityti toliau…]
Žodžiai Hilkijo sūnaus Jeremijo, iš kunigų šeimos Anatote, Benjamino žemėje. VIEŠPATIES žodis atėjo jam Amono sūnaus Judo karaliaus Jošijo dienomis – tryliktaisiais jo valdymo metais. Atėjo taip pat ir Jošijo sūnaus Judo karaliaus Jehojakimo dienomis iki vienuoliktųjų Jošijo sūnaus Judo karaliaus Zedekijo metų galo, – iki pat Jeruzalės tremties penkto mėnesio. A. PRANAŠO ŽODŽIAI IŠ … [Skaityti toliau…]
A. TEISMO KNYGA I. Izraelio ir Judo karalysčių kaltinamasis aktas Izraelio nuodėmingumas Regėjimas, kurį turėjo Izaijas, Amozo sūnus, apie Judą ir Jeruzalę Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Hezekijo, Judo karalių, dienomis. Klausykitės, dangūs, išgirsk, žeme, nes VIEŠPATS kalba: “Užauginau, išauklėjau vaikus, o jie sukilo prieš mane! Jautis pažįsta savo savininką ir asilas žino savo šeimininko ėdžias; … [Skaityti toliau…]
PRAKALBA A Daug svarbių tiesų buvo mums perduota per Įstatymą, Pranašus ir vėlesnius autorius; dėl jų Izraelio auklėjimas ir išmintis yra verti gyriaus. Nūn žmonės, kurie yra susipažinę su tomis tiesomis, turi ne tik patys jas suprasti, bet, būdami išminties mylėtojai, turi būti pajėgūs padėti žodžiu bei raštu ir tiems, kurie jas mažiau pažįsta. Užtat … [Skaityti toliau…]
A. TEISUMAS IR ŽMOGAUS LIKIMAS Ieškoti Dievo ir vengti pikta Mylėkite teisumą, žemės valdovai, būkite atviri VIEŠPAČIUI gerumu, ieškokite jo tyra širdimi. Juk suranda jį tie, kurie jo negundo, – jis pats apsireiškia tiems, kurie juo pasitiki. Juk sukti svarstymai atitolina žmones nuo Dievo, o kai jo galybė bandoma, – ji apstulbina kvailius. Juk išmintis … [Skaityti toliau…]
A. PIRMOJI GIESMĖ Gražiausioji Saliamono giesmė. {Mi] Tebučiuoja jis mane savo lūpų bučiniais! Malonesnė tavo meilė, negu vynas, negu tavo brangiojo aliejaus kvapas! Tavo vardas – palieti kvepalai, – užtat tave mergaitės myli. Imk mane su savimi! Skubėkime! Vesk mane, karaliau, į savo kambarius. {JD} Tavimi mes džiaugsimės ir linksminsimės, skonėsimės tavo meile labiau negu … [Skaityti toliau…]
A. ĮVADAS: AUTORIAUS TEIGINYS Koheleto, Dovydo sūnaus, Jeruzalės karaliaus, žodžiai. Žmogaus triūsas beprasmis Rūkų rūkas! – sako Koheletas. – Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas! Kokia nauda žmogui iš viso jo sunkaus triūso, kuriuo jis triūsia po saule? Viena karta nueina, kita ateina, bet žemė amžinai ta pati lieka. Saulė teka ir saulė leidžiasi, skubėdama į … [Skaityti toliau…]