Geroji naujiena, arba Evangelija, yra centrinė krikščionybės žinia, skelbianti apie Jėzaus Kristaus atėjimą į pasaulį, Jo mirtį ir prisikėlimą bei išganymą, kurį Jis suteikia žmonijai. Geroji naujiena reiškia Dievo meilės, malonės ir atleidimo pasiūlymą visiems žmonėms, kurie tiki Jėzumi Kristumi kaip Dievo Sūnumi ir priima Jo auką už savo nuodėmes. Evangelija, kuri tiesiogiai reiškia „gerąją … [Skaityti toliau…]
Sekvencija yra liturginis himnas, giedamas arba skaitomas per katalikų Mišias tam tikromis iškilmingomis progomis, dažniausiai prieš Evangelijos skaitymą. Šis terminas kilęs iš lotynų kalbos „sequentia“, kuris reiškia „sekimas“ arba „tęsinys“. Iš pradžių sekvencija buvo susijusi su gregorioniškojo giedojimo tradicija ir buvo įtraukta į šventąsias giesmes kaip pratęsimas arba išplėstas šventinių psalmių motyvas. Viduramžiais sekvencijos tapo … [Skaityti toliau…]
Mirdgardas, dar žinomas kaip Midgardas (skand. Midgaror), yra svarbi sąvoka germanų mitologijoje, ypač skandinavų kultūroje. Tai žemė, kurioje gyvena žmonės, ir ji laikoma viena iš devynių pasaulių, kurie sudaro mitologinę visatą. Mirdgardas, kaip centrinė žmonių buveinė, yra tarp dviejų pagrindinių jėgų: šviesos ir tamsos, gėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties. Šis pasaulis yra sujungtas su … [Skaityti toliau…]
Jėzaus kreipimasis į Dievą Tėvą, nors jis pats yra Dievas įsikūnijęs, kyla iš krikščioniškosios Trejybės doktrinos, kuri teigia, kad Dievas yra vienas, bet egzistuoja trimis asmenimis: Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Šventąja Dvasia. Kiekvienas iš šių asmenų yra pilnavertis Dievas, bet kartu jie sudaro vieną esybę. Tai reiškia, kad Jėzus, nors ir yra … [Skaityti toliau…]
„Tohu bohu“ yra hebrajiškas posakis, naudojamas Biblijoje apibūdinti pirmykštį chaosą ir tuštumą prieš pasaulio sukūrimą. Šis posakis randamas Pradžios knygoje 1:2, kurioje sakoma: „Žemė buvo be pavidalo ir tuščia (hebrajiškai: „tohu va bohu“), tamsa dengė gelmes, ir Dievo dvasia sklandė virš vandenų.“ Hebrajų kalboje „tohu“ reiškia „beformė, tuščia, chaotiška“, o „bohu“ reiškia „dykuma, tuštuma“. Kartu … [Skaityti toliau…]
Religijos istorijoje yra akimirkų, kurios savo dramatiškumu prilygsta didžiausiems antikos epams. Viena tokių – 1844 metų spalio 22-oji, dar žinoma kaip „Didysis nusivylimas“ (angl. The Great Disappointment). Viskas prasidėjo nuo buvusio baptistų pamokslininko Viljamo Miulerio (William Miller), kuris, įnikęs į Danieliaus knygos pranašystes, išskaičiavo, kad būtent tą dieną pasaulį išvys Antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas. Miulerio … [Skaityti toliau…]
Pentateuchas yra pirmosios penkios Biblijos Senojo Testamento knygos, kurios sudaro pagrindinę žydų Toros dalį. Šios penkios knygos yra: Knygos laikomos pamatinėmis ne tik žydų tikėjimui, bet ir krikščioniškajai tradicijai. „Pentateuchas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „penta“ (penki) ir „teuchos“ (ritinys ar knyga), todėl terminas reiškia „penkias knygas“ arba „penkis ritinius“.
Ego išnykimas (fanā) yra sufizmo sąvoka, kuri apibūdina dvasinį procesą, kurio metu asmuo patiria visišką savo ego ir asmeninių troškimų sunaikinimą, kad galėtų susivienyti su Dievu. Sufizme ego išnykimas reiškia, kad individas atsisako savo individualumo, egoizmo ir prisirišimo prie pasaulietinių dalykų, siekdamas patirti tiesioginę vienybę su Dievu (Alachu). Fanā reiškia, kad žmogus pasiekia būseną, kurioje … [Skaityti toliau…]
Sufizmas yra mistinė islamo tradicija, kurios tikslas – artimas ir tiesioginis ryšys su Dievu (Alachu) per vidinę dvasinę kelionę. Sufizmas pabrėžia vidinį islamo aspektą, kuriame svarbiausia yra asmeninė patirtis ir dvasinis santykis su Dievu, siekiant išsilaisvinimo nuo ego ir pasaulio prisirišimų. Sufizmo praktikai vadinami sufijais, ir jie siekia pasiekti Dievą per meilę, atgailą, asketizmą, maldą … [Skaityti toliau…]
Egzistencija (lot. „esse”, reiškia „būti“) yra filosofinė sąvoka, apibūdinanti tai, kad tam tikras dalykas egzistuoja realybėje. Egzistencija yra faktas, kad objektas yra, nepriklausomai nuo to, koks jis yra arba kokia jo esmė (quidditas). Tai atsako į klausimą: „Ar šis dalykas egzistuoja?“ Skirtumas tarp esmės (quidditas) ir egzistencijos (esse): Viduramžių filosofijoje, ypač Tomo Akviniečio teologijoje, labai … [Skaityti toliau…]
Ontologija – tai filosofijos šaka, kuri nagrinėja būties ir egzistencijos prigimtį, esmę bei struktūrą. Ji tiria pagrindinius būties klausimus: kas yra būtis? Kas egzistuoja? Kokie yra egzistuojančių dalykų esminiai bruožai? Ontologija taip pat analizuoja objektų ir reiškinių savybes, jų santykius su laiku, erdve ir kitomis esybės formomis. Ontologijos pagrindinės sąvokos: Ontologijos klausimai ir problemos: Ontologinės … [Skaityti toliau…]
Eucharistinis garbinimas yra Katalikų Bažnyčios praktika, kai tikintieji adoruoja (garbina) Jėzaus Kristaus tikrąjį buvimą Eucharistijoje, t. y. Švenčiausiajame Sakramente. Tai ypatinga maldos forma, kai tikintieji susitelkia ir meldžiasi priešais pašventintą Ostiją (komunijos duoną), kuri yra įstatyta į monstranciją – specialų liturginį indą, leidžiantį matyti Švenčiausiąjį Sakramentą. Tikėjimas, kad Jėzus Kristus yra realiai ir tikrai esantis … [Skaityti toliau…]