Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Hudas – vienas iš senovės pranašų, minimų Korane, islamo šventojoje knygoje. Jis laikomas Dievo pasiuntiniu, siųstu į Ado tautą, gyvenusią pietų Arabijoje. Korane Hudas aprašomas kaip monoteizmo skelbėjas, raginęs žmones atsisakyti stabmeldystės ir paklusti vienam Dievui – Alachui. Jo vardu pavadinta 11-oji Korano sūra, kuri daugiausia pasakoja apie pranašus ir jų likimus. Hudas kilęs iš … [Skaityti toliau…]
Makarijus Korintietis, pilnu vardu Makarijus Notaras, gimė 1731 metais Korinto apylinkėse, Trikalos kaime. Jo pasaulietinis vardas buvo Mykolas Notaras, kilęs iš garsiosios Notarų šeimos, kuri siekė su Konstantinopolio didikais. Graikiškai jis žinomas kaip Μακάριος Κορίνθου, o kartais minimas kaip Makarijus iš Korinto ar tiesiog Šv. Makarijus. Šis vyskupas, mistikas ir rašytojas tapo vienu pagrindinių figūrų, … [Skaityti toliau…]
Vilhelmas Tyndale (William Tyndale) buvo anglų biblistas, lingvistas ir reformacijos veikėjas, kuris pirmasis išvertė didelę dalį Biblijos tiesiai iš hebrajų ir graikų kalbų į ankstyvąją moderniąją anglų kalbą. Jo darbas tapo pagrindu visoms vėlesnėms anglų Biblijos versijoms. Vilhelmas Tyndale gimė apie 1494 metus Pietų Glosteršyre, Anglijoje. Jis studijavo Oksfordo universitete, vėliau Kembridže, kur įgijo teologinį … [Skaityti toliau…]
Matatas – vienas iš tų Biblijos vardų, kuriuos dauguma žmonių praleidžia skaitydami, nes jis minimas tik vienoje vietoje – Luko evangelijos Jėzaus genealogijoje (Lk 3,24–29). Lietuviškoje Biblijos tradicijoje jis visada rašomas Matatas (ne Mattathias, ne Matat). Originali graikiška forma: Ματθάτ (Matthat) arba Ματταθά (Mattatha). Hebrajiškai / aramajiškai greičiausiai buvo מַתַּת (Mattat) arba מַתַּתְיָה (Mattatyah – … [Skaityti toliau…]
Naamanas – vienas ryškiausių Senojo Testamento svetimšalių, minimas 2 Karalių 5 skyriuje. Jis buvo Aramo (senovės Sirijos) karalystės kariuomenės vadas – galingas, turtingas, karaliaus itin vertinamas karvedys, per kurį net Izraelio Dievas buvo davęs pergalių Aramui. Tačiau jis sirgo raupsais – liga, kuri tuo metu reiškė ne tik fizinį skausmą, bet ir visišką visuomenės atstūmimą. … [Skaityti toliau…]
Jonas Solsberietis, originaliai žinomas kaip John of Salisbury (dar vadintas Johannes Parvus – „mažasis Jonas” dėl žemo ūgio), – vienas ryškiausių XII amžiaus anglų intelektualų, filosofas, diplomatas ir Chartres vyskupas. Gimė apie 1115–1120 metus Old Sarum mieste netoli dabartinio Salisbury Anglijoje, mirė 1180 metų spalio 25 dieną. Jo gyvenimas prasidėjo kukliai, bet mokslai Paryžiuje atvėrė … [Skaityti toliau…]
Vardas Gilles de Rais prancūzų kalboje tariamas maždaug kaip „Žilis de Rė”, o lietuviškuose tekstuose dažniausiai randamas kaip Žilberas de Rė – pastarasis variantas kartais pasitaiko senesnėse istorinėse knygose, kur bandyta pritaikyti vardą prie lietuviškos fonetikos ir viduramžių transkripcijų. Šis vardas – ne iš liaudies, o iš bretoniškos kilmės bajorų giminės, kur Gilles kilo iš … [Skaityti toliau…]
Jonas Moschas (John Moschus, gr. Ἰωάννης Μόσχος) buvo vienas iškiliausių VII a. Bizantijos vienuolių, klajoklių bei rašytojų, palikęs neįkainojamą liudijimą apie Rytų krikščionybės vienuolystės tradicijas. Dažnai šaltiniuose jis minimas su prievardžiu Eukratas (Eukratas, gr. Εὐκρατᾶς), simbolizuojančiu jo asketišką santūrumą ir dvasinę drausmę. Gimęs apie 550 metus, jis savo dvasinį kelią pradėjo Šventojo Teodosijaus vienuolyne (Monastery … [Skaityti toliau…]
Šventasis Pisentijus (Pisentios) yra viena iškiliausių VII a. Egipto krikščionybės asmenybių, kurios gyvenimas ir veikla dokumentuoti itin detaliai. Jis gimė apie 569 m. Aukštutiniame Egipte, o būdamas maždaug trisdešimties metų tapo Koptos (Coptos / Qift) miesto vyskupu. Pagrindinis šaltinis apie jo gyvenimą yra mokinio Jono Vyresniojo (John the Elder / Apa Iohannes) parašyta biografija, kuri … [Skaityti toliau…]
Fulgencijus (lat. Fulgentius) yra vienas svarbiausių VI amžiaus Šiaurės Afrikos teologų, kurio veikla tęsė ir sistemino šventojo Augustino mokymą. Jis gimė Bizaceno regione, dabartinėje Tuniso teritorijoje, ir tapo vienu iš ryškiausių vėlyvosios antikos lotynų teologų. Fulgencijus gyveno laikotarpiu, kai Šiaurės Afriką valdė vandalai, išpažinę arijonizmą, todėl jo gyvenimas ir raštai glaudžiai susiję su religinėmis įtampomis, … [Skaityti toliau…]
Prosperas Akvitietis (lat. Prosper Aquitanus) yra vienas ryškiausių V amžiaus lotynų teologų, glaudžiai susijęs su šventojo Augustino intelektine tradicija. Jo vardas dažniausiai minimas kalbant apie kovą su semipelagianizmu, apie malonės teologijos formavimąsi ir apie Romos Bažnyčios reakciją į pietų Galijos vienuolynuose kilusias doktrinines įtampas. Prosperas buvo ne tik Augustino idėjų gynėjas, bet ir jų sistemintojas, … [Skaityti toliau…]
Adamantijus (graik. Ἀδαμαντίος, angl. Adamantius) yra IV amžiaus krikščionių autorius, kurio vardas išliko daugiausia dėl vieno poleminio veikalo, tradiciškai vadinamo „Dialogu prieš judaistus ir krikščionis“ (lot. De recta in Deum fide arba Dialogus contra Iudaeos et Christianos). Jo asmenybė nėra tiksliai identifikuota, o pats vardas „Adamantijus“ ilgą laiką buvo klaidingai siejamas su Origeno vardu, nes … [Skaityti toliau…]