Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Danas – vienas tamsiausių ir paslaptingiausių Biblijos patriarchų: jo palaiminimai pilni paradoksų, o giminė vėliau tapo Izraelio šiaurės stabmeldystės centru. Originali hebrajiška forma: דָּן (Dān). Žydai jį skaito Dan. Vardas reiškia „teisėjas“ arba „jis teisė“ – Rachelės tarnaitė Bilha tarė: „Dievas mane išteisino… todėl pavadino jį Danu“ (Pr 30,6). Biografija ir pagrindiniai įvykiai Citatos Danas … [Skaityti toliau…]
Zachiejus – vienintelis žmogus Naujajame Testamente, apie kurį Jėzus pats pasisako: „Šiandien aš turiu apsistoti tavo namuose“. Mažas ūgiu, didelis nusidėjėlis, muitininkų viršininkas, turtuolis, kurio vardas reiškia „Tyrasis“ arba „Tas, kurį Dievo atmintis pasiekia“. Ir būtent jis tapo gyvu įrodymu, kad Dievo malonė moka užlipti net į šilkmedžio medį. Senovės graikiškai ΝΤ: Ζακχαῖος (Zakchaios).Hebrajiškai / … [Skaityti toliau…]
Orestas – vienas tragiškiausių figūrų senovės graikų mitologijoje, Agamemnono ir Klytemnestros sūnus, Elektros brolis. Jo istorija – kraujo keršto ciklas Atridų namuose, prasidėjęs nuo Trojos karo. Agamemnonas, grįžęs iš karo, nužudytas žmonos Klytemnestros ir jos meilužio Aigisto. Orestas, ištremtas vaikystėje, suaugęs gauna Apolono įsakymą atkeršyti už tėvą – nužudyti motiną. Šis poelgis – motinžudystė – … [Skaityti toliau…]
Serbų ortodoksų tradicijoje vardas Gavrilo kilęs iš hebrajiško Gabrielius, reiškiančio „Dievo stiprybė” arba „Dievo žmogus”, o skaičius V rodo, kad jis buvo penktasis patriarchas tuo vardu – ankstesni Gavrilo vadovavo viduramžiais, kai Serbijos Bažnyčia kovėsi su osmanų jungo. Lietuviškuose tekstuose jis dažniausiai vadinamas Gavrilu V arba patriarchu Gavrilu Dožičiumi, kartais su variacija Gavrila Dožić, atkartojant … [Skaityti toliau…]
Jonas Moschas (John Moschus, gr. Ἰωάννης Μόσχος) buvo vienas iškiliausių VII a. Bizantijos vienuolių, klajoklių bei rašytojų, palikęs neįkainojamą liudijimą apie Rytų krikščionybės vienuolystės tradicijas. Dažnai šaltiniuose jis minimas su prievardžiu Eukratas (Eukratas, gr. Εὐκρατᾶς), simbolizuojančiu jo asketišką santūrumą ir dvasinę drausmę. Gimęs apie 550 metus, jis savo dvasinį kelią pradėjo Šventojo Teodosijaus vienuolyne (Monastery … [Skaityti toliau…]
Šventasis Pisentijus (Pisentios) yra viena iškiliausių VII a. Egipto krikščionybės asmenybių, kurios gyvenimas ir veikla dokumentuoti itin detaliai. Jis gimė apie 569 m. Aukštutiniame Egipte, o būdamas maždaug trisdešimties metų tapo Koptos (Coptos / Qift) miesto vyskupu. Pagrindinis šaltinis apie jo gyvenimą yra mokinio Jono Vyresniojo (John the Elder / Apa Iohannes) parašyta biografija, kuri … [Skaityti toliau…]
Fulgencijus (lat. Fulgentius) yra vienas svarbiausių VI amžiaus Šiaurės Afrikos teologų, kurio veikla tęsė ir sistemino šventojo Augustino mokymą. Jis gimė Bizaceno regione, dabartinėje Tuniso teritorijoje, ir tapo vienu iš ryškiausių vėlyvosios antikos lotynų teologų. Fulgencijus gyveno laikotarpiu, kai Šiaurės Afriką valdė vandalai, išpažinę arijonizmą, todėl jo gyvenimas ir raštai glaudžiai susiję su religinėmis įtampomis, … [Skaityti toliau…]
Prosperas Akvitietis (lat. Prosper Aquitanus) yra vienas ryškiausių V amžiaus lotynų teologų, glaudžiai susijęs su šventojo Augustino intelektine tradicija. Jo vardas dažniausiai minimas kalbant apie kovą su semipelagianizmu, apie malonės teologijos formavimąsi ir apie Romos Bažnyčios reakciją į pietų Galijos vienuolynuose kilusias doktrinines įtampas. Prosperas buvo ne tik Augustino idėjų gynėjas, bet ir jų sistemintojas, … [Skaityti toliau…]
Adamantijus (graik. Ἀδαμαντίος, angl. Adamantius) yra IV amžiaus krikščionių autorius, kurio vardas išliko daugiausia dėl vieno poleminio veikalo, tradiciškai vadinamo „Dialogu prieš judaistus ir krikščionis“ (lot. De recta in Deum fide arba Dialogus contra Iudaeos et Christianos). Jo asmenybė nėra tiksliai identifikuota, o pats vardas „Adamantijus“ ilgą laiką buvo klaidingai siejamas su Origeno vardu, nes … [Skaityti toliau…]
Epifanijus Salaminietis (graik. Ἐπιφάνιος ὁ Σαλαμινεύς, angl. Epiphanius of Salamis, apie 315–403) buvo vienas ryškiausių IV amžiaus Rytų Bažnyčios veikėjų, žinomas kaip asketas, vyskupas ir poleminis rašytojas. Jis gimė Palestinoje, netoli Eleuteropolio, regiono, kuriame tuo metu veikė įvairios žydų ir krikščionių grupės. Jaunystėje Epifanijus susidūrė su vietinėmis judaizuojančiomis bendruomenėmis, o šis ankstyvas kontaktas su įvairiomis … [Skaityti toliau…]
Džordžas Lemetras (Georges Lemaître) buvo belgų kunigas, matematikas ir fizikas, kurio darbai iš esmės pakeitė šiuolaikinės kosmologijos kryptį. Jis pirmasis pasiūlė teoriją, kad Visata plečiasi ir turi pradžią, o šią idėją vėliau imta vadinti Didžiojo sprogimo teorija. Lemetras savo mokslinius tyrimus grindė Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos lygtimis, todėl jo išvados buvo matematiškai tiksliai pagrįstos. Nors … [Skaityti toliau…]
Popiežius Silvestras II (lot. Silvester II, apie 946–1003), gimęs kaip Gerbertas iš Aurillaco, buvo vienas iš intelektualiausių ir paslaptingiausių viduramžių popiežių. Jis išsiskyrė tuo, kad buvo ne tik dvasininkas, bet ir mokslininkas, matematikas, astronomas, filosofas ir vienas iš pirmųjų, kurie į Europą atnešė arabų pasaulio mokslo žinias. Jo pontifikatas žymi laikotarpį, kai Bažnyčia dar tik … [Skaityti toliau…]