Žmonės ir šventieji

Šventasis Andrius (graikiškai Ἀνδρέας – Andreas), krikščioniškoje tradicijoje pagarbiai vadinamas Pirmuoju pašauktuoju (graikiškai Protokletos), užima ypatingą vietą tarp dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų. Jo istorija prasideda Galilėjos regione, Betsaidos mieste (Bēth-Saidā), įsikūrusiame šiauriniame Galilėjos ežero krante. Nors Andrius buvo žydas, jo vardas yra grynai graikiškos kilmės, reiškiantis „vyrišką“ arba „drąsų“. Šio apaštalo vardas slaviškose tradicijose įsitvirtino … [Skaityti toliau…]

Šventasis Konstantinas Didysis (apie 272–337 m.) buvo Romos imperatorius, kuris suvaidino lemiamą vaidmenį krikščionybės plėtroje Romos imperijoje. Jis laikomas vienu iš svarbiausių figūrų krikščioniškosios istorijos, nes jis pirmasis Romos imperatorius, kuris priėmė krikščionybę ir suteikė jai teisėtumą. Dėl savo svarbos Konstantinas buvo kanonizuotas tiek Rytų Ortodoksų bažnyčiose, tiek kai kuriose Vakarų krikščionybės tradicijose. Ankstyvasis gyvenimas … [Skaityti toliau…]

Stefanas Nemanja (serbiškai Стефан Немања), gimęs apie 1113 metus Zetoje (dabar Juodkalnija), yra laikomas vienu svarbiausių Serbijos viduramžių lyderių ir valstybės įkūrėjų. Jis mirė 1199 metais, tapęs vienuoliu ir savo gyvenimo pabaigoje susitelkęs į religinį dvasingumą. Nemanja buvo Serbijos Didysis Županas nuo 1166 iki 1196 metų ir vienas iš svarbiausių Serbijos Stačiatikių Bažnyčios rėmėjų bei … [Skaityti toliau…]

Ezekijas buvo žymus Judo karalius, valdęs nuo 715 iki 686 metų pr. m. e. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo reikšmingomis reformomis, skirtomis atkurtai Izraelio Dievo garbinimo praktikai ir karalystės stiprinimui. Jis buvo pasiryžęs panaikinti stabų garbinimą, kurį įvedė jo tėvas Ahazas, ir atkurti tikėjimą, grindžiamą Mojzes įstatymais. Ezekijo valdžia prasidėjo jam būnant 25 metų, ir jis … [Skaityti toliau…]

Teodoras Beza buvo iškilus XVI amžiaus protestantų teologas, reformatorius ir Ženevos akademijos vadovas, kuris tapo vienu svarbiausių kalvinizmo skleidėjų ir Jonui Kalvinui artimu bendražygiu. Jo gyvenimas ir darbai turėjo didelę reikšmę ne tik Šveicarijos reformacijai, bet ir protestantizmo plitimui Europoje, ypač Prancūzijoje. Beza gimė 1519 metais Vezelyje, Prancūzijoje. Jo šeima buvo kilminga ir suteikė jam … [Skaityti toliau…]

Kiprijonas Kartaginietis, krikščionių bažnyčios tėvas ir vienas iškiliausių ankstyvosios krikščionybės mąstytojų, gyveno trečiajame amžiuje, Romos imperijos laikais. Jo gyvenimas ir veiksmai paliko ryškų pėdsaką Bažnyčios istorijoje. Jis buvo vyskupas, teologas ir kankinys, kurio mokymas apie vienybę ir ištikimybę tikėjimui įkvėpė daugelį amžių. Kiprijono gyvenimas rodo sudėtingą to laikotarpio krikščionybės padėtį – persekiojimus, vidaus įtampą ir … [Skaityti toliau…]

Andromeda – graikų mitologijoje yra Etiopijos karaliaus Kefėjo ir jo žmonos Kasiopėjos duktė. Jos vardas glaudžiai susijęs su mitais apie grožį, pasiaukojimą ir dievų valią. Andromedos istorija yra viena garsiausių graikų mitologinių pasakojimų, susijusių su herojišku Persėjo žygiu ir jos išgelbėjimu. Pasak mito, Andromeda tapo aukos dievams simboliu dėl savo motinos Kasiopėjos pasipūtimo. Kasiopėja gyrėsi, … [Skaityti toliau…]

Flavijus Jozefas – vienas svarbiausių senovės istorijos liudininkų, kurio veikalai leidžia suprasti ne tik žydų, bet ir romėnų pasaulį. Jo gyvenimas buvo kupinas dramos: jis kovojo prieš Romą, buvo paimtas į nelaisvę, o vėliau tapo romėnų pilietiniu ir rašė istorines knygas, kurios iki šiol vertinamos tiek mokslininkų, tiek religinių tyrinėtojų. Jis gimė 37 m. po … [Skaityti toliau…]

Daugelis įsivaizduoja, kad šventasis – žmogus, kuris buvo be nuodėmės. Tačiau tiesa kur kas įdomesnė. Krikščionių tradicijoje šventasis yra žmogus arba kartais angelas, kuris gyvenimu liudijo ištikimybę Dievui, po mirties buvo pripažintas dangaus gyventoju ir tapo pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Svarbu žinoti, kad šventasis nėra tobulas. Net popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad Bažnyčia skelbia … [Skaityti toliau…]

Katarai (Cathars, iš graikų katharos – „tyras“) buvo XII–XIII a. krikščionių religinis judėjimas, paplitęs Pietų Prancūzijoje (ypač Langedoke), Šiaurės Italijoje ir kitose Vakarų Europos dalyse. Jie kritikavo Romos katalikų bažnyčios turtus, mokymus apie skaistyklą, sakramentus ir kitus doktrininius aspektus, laikydami save tikrąja krikščionių bažnyčia, gyvenančia pagal apaštališką paprastumą. Katarai buvo dualistai, tikėję gėrio ir blogio … [Skaityti toliau…]

Zigmundas Froidas (1856–1939) – austrų neurologas ir psichoanalizės kūrėjas, kurio idėjos apie pasąmonę, sapnus ir žmogaus psichiką pakeitė psichologijos ir kultūros istoriją. Jo darbai, tokie kaip „Sapnų aiškinimas“ ar „Religijos ateitis“, išlieka aktualūs, tačiau Froidas buvo ir kontroversiška figūra, ypač dėl savo kritiško požiūrio į religiją. Kaip ateistas, jis laikė tikėjimą Dievu psichologine iliuzija, kylančia … [Skaityti toliau…]

Eustochija – tai viena žymiausių IV–V amžiaus krikščionių moterų, asketė, kilmingos romėnų giminės palikuonė, glaudžiai susijusi su Šv. Jeronimu. Jos gyvenimas žymi tą laikotarpį, kai Romos diduomenės moterys ėmė masiškai rinktis skaistumo, atgailos ir maldos kelią, atsisakydamos santuokos ir pasaulietinio gyvenimo prabangos. Jos pilnas vardas – Eustochium Julia. Ji gimė apie 368 m., šv. Pauolos … [Skaityti toliau…]