Žmonės ir šventieji

Stasys Šalkauskis (1886–1941) – vienas ryškiausių XX a. Lietuvos intelektualų, filosofas, teologas, pedagogas ir katalikų mąstytojas, kurio darbai padėjo pagrindą moderniai lietuvių filosofinei minčiai ir tautinei savimonei. Jo sukurta „krikščioniškosios kultūros sintezės“ teorija, derindama Vakarų racionalumą, krikščioniškas vertybes ir lietuvišką dvasinį paveldą, tapo svarbiu orientyru tarpukario Lietuvos kultūriniam ir dvasiniam gyvenimui. Kaip Vytauto Didžiojo universiteto … [Skaityti toliau…]

Šventoji Teodora – tai vardas, kurį Bažnyčia sieja su drąsa, tikėjimu ir stebinančiu moterišku ryžtu. Nors istorijoje buvo ne viena šventoji Teodora, populiariausia ir dažniausiai minima – Bizantijos imperatorienė Šventoji Teodora (mirė 867 m.), laikoma viena didžiųjų rytų krikščionybės gynėjų. Teodora gimė nedidelėje, bet kilmingoje šeimoje netoli Paflagonijos (dabartinė Turkija). Būdama labai jauna ištekėjo už … [Skaityti toliau…]

Abdijas (hebrajiškai עֹבַדְיָה – Obadjah, graikiškai Ἀβδιού – Abdiou, lotyniškai Abdias, arabiškai عبديا – ‘Abdiyā) – vienas paslaptingiausių Senojo Testamento pranašų, dažnai vadinamas „pranašu iš šešėlio“, nes apie jo gyvenimą žinoma itin mažai. Jo vardas reiškia „Viešpaties tarnas“ arba „tas, kuris tarnauja Dievui“. Apie Abdiją beveik nėra patikimų istorinių duomenų: nežinoma tiksliai nei jo gimimo … [Skaityti toliau…]

Jean Baudrillard’as (liet. Jonas Baudrilardas) (1929 m. liepos 27 d. – 2007 m. kovo 6 d.) buvo prancūzų filosofas, sociologas, kultūros teoretikas ir fotografas, dažnai vadinamas postmodernizmo „vyriausiuoju kunigu“. Gimė Reimse, Prancūzijoje, valstiečių kilmės šeimoje. Jo tėvai buvo tarnautojai, o jis tapo pirmuoju šeimoje, įgijusiu aukštąjį išsilavinimą Sorbonos universitete, kur studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą. … [Skaityti toliau…]

Popiežius Hadrianas I (valdė 772–795 m.), buvo vienas reikšmingiausių VIII a. popiežių, ypač dėl savo vaidmens stiprinant popiežiaus autoritetą ir užmezgant ryšius su Frankų karalyste. Hadrianas I gimė apie 700 m. Romoje, kilmingoje romėnų šeimoje, tikėtina susijusioje su vietos aristokratija. Jo pontifikatas truko nuo 772 m. vasario 1 d. iki mirties 795 m. gruodžio 25 … [Skaityti toliau…]

Grigorijus Rasputinas (1869–1916 m.) – viena prieštaringiausių Rusijos istorijos figūrų, mistikas ir savamokslis „šventasis“, kurio įtaka caro Nikolajaus II šeimai tapo legendų ir skandalų objektu. Nors nebuvo nei kunigas, nei vienuolis, Rasputinas save vadino „Dievo žmogumi“, teigiančiu, kad turi dieviškų galių gydyti ligas ir numatyti ateitį. Jo artumas Romanovų šeimai, ypač carienei Aleksandrai, kilo iš … [Skaityti toliau…]

Viljamas Tomas Stedas (William Thomas Stead, 1849 m. liepos 5 d. – 1912 m. balandžio 15 d.) buvo britų žurnalistas, redaktorius ir leidėjas, laikomas vienu iš tyrimo žurnalistikos pradininkų. Jis išgarsėjo savo drąsiomis kampanijomis už socialines reformas, įtakingais straipsniais ir „naująja žurnalistika“, kuri padėjo pagrindą šiuolaikiniam tabloidiniam stiliui. Stedas taip pat buvo žinomas dėl savo … [Skaityti toliau…]

Titonas (gr. Tithōnos, lot. Tithonus) yra graikų mitologijos veikėjas, dažniausiai minimas kaip Eoso, Aušros deivės, mylimasis. Jis buvo Trojos karalaitis, gražus ir jaunas, todėl dievaitė jį pamilo ir išsivedė į savo pasaulį. Pasakojama, kad Eos, nenorėdama prarasti mylimojo, maldavo Dzeusą suteikti jam nemirtingumą. Jos prašymas buvo išklausytas, tačiau ji pamiršo paprašyti amžinos jaunystės. Taip Titonas … [Skaityti toliau…]

Konfucijus (kin. 孔子 – Kǒng Zǐ, tikras vardas Kong Qiu, 孔丘, 551–479 m. pr. Kr.) – kinų filosofas, mokytojas ir valstybės veikėjas, kurio idėjos tapo viena iš kertinių Rytų Azijos civilizacijos ašių. Jis gimė Lu valstybėje (dabartinėje Šandongo provincijoje), kuklios, bet kilmingos šeimos namuose. Tėvas mirė, kai Konfucijui buvo vos treji, todėl jis augo skurde, … [Skaityti toliau…]

Marsilijus Paduvietis (Marsilius Patavinus, apie 1275–1342) buvo vienas drąsiausių ir įtakingiausių viduramžių politinių mąstytojų, kurio idėjos sukrėtė ne tik scholastinę filosofiją, bet ir pačią Bažnyčios galių sistemą. Jis gimė Paduvoje, Šiaurės Italijoje, ir studijavo Paryžiuje, kur įgijo teologijos bei medicinos išsilavinimą. Tuo metu Paryžiaus universitetas buvo intelektinis Europos centras, o Marsilijus, veikiamas Aristotelio „Politikos“ ir … [Skaityti toliau…]

Proklas, tas vėlyvosios antikos mąstytojas, kurio mintys tarsi paskutinis švyturys graikų filosofijos jūroje, gimė 412 metais Konstantinopolyje, tuomet dar vadintame Bizantiju, turtingoje advokato šeimoje. Mirė 485 metais Atėnuose, palikęs palikimą, kuris vėliau slapta persismelkė į krikščioniškus raštus. Jaunystėje jis keliavo ieškodamas žinių: pirmiausia studijavo retoriką Likijoje, tada Atėnuose pasinerdavo į Platono dialogus, o Aleksandrijoje gilinosi … [Skaityti toliau…]

Šemas (hebrajiškai שֵׁם, Šēm – „vardas“ arba „šlovė“) – vidurinis Nojaus sūnus, minimas Pradžios knygoje (5:32, 9:18–27, 10 skyrius). Jis laikomas semitų tautų protėviu – iš jo kilę hebrajai, arabai, asirai, aramėjai ir kitos Vidurio Rytų tautos. Žydų tradicijoje Šemas – vienas dorųjų, išsaugojusių gryną tikėjimą po tvano. Po tvano Nojus pasodino vynuogyną, pasigėrė ir … [Skaityti toliau…]