Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Šventasis Leopoldas (vok. Leopold III. von Österreich), dar žinomas kaip Leopoldas III Babenbergas arba Leopoldas Pamaldusis, buvo Austrijos markgrafas, valdęs šalį nuo 1095 iki 1136 metų. Jis gimė Melke, įtakingoje Babenbergų šeimoje, kuri tuo metu klojo pamatus būsimai Austrijos valstybei ir jos politinei galiai Vidurio Europoje. Nors Leopoldas gyveno itin neramiais laikais, kai vyko aršios … [Skaityti toliau…]
Šventasis Steponas (gr. Στέφανος – Stephanos) yra laikomas pirmuoju krikščionių kankiniu, Bažnyčios istorijoje vadinamu protomankiniu. Jo gyvenimas ir mirtis aprašyti Naujojo Testamento Apaštalų darbuose, kur jis vaizduojamas kaip vienas iš septynių diakonų, pasirinktų tarnauti augančiai Jeruzalės tikinčiųjų bendruomenei. Steponas pasižymėjo ne tik pasišventimu vargšams, bet ir didžiule dvasine galia bei iškalba, kuri traukė minias ir … [Skaityti toliau…]
Biblijos puslapiuose Estera pasirodo ne kaip herojė nuo pat pirmos akimirkos, o kaip tyli, nuolanki našlaitė, kurios likimą nulėmė neįtikėtini istorijos posūkiai. Jos kelias primena lėtą, bet neišvengiamą brendimą: nuo paklusnios merginos, gyvenančios tremtyje, iki ryžtingos tautos gelbėtojos, kurios vardas tapo nemirtingas. Tai viena įspūdingiausių moterų figūrų visame Senajame Testamente. Tikrasis Esteros vardas buvo Hadaša … [Skaityti toliau…]
Jei Mikalojus Radvila Juodasis buvo Lietuvos Reformacijos architektas ir smegenys, tai jo pusbrolis Mikalojus Radvila Rudasis (Mikołaj Radziwiłł Rudy) tapo šio judėjimo skydu, kardu ir nepalaužiamu stulpu. Jei Juodasis uždegė laisvamanybės ugnį, tai Rudasis buvo tas, kuris neleido jai užgesti net tada, kai politiniai vėjai pradėjo pūsti priešinga kryptimi. Jų tandemas buvo toks galingas, kad … [Skaityti toliau…]
Lietuvos istorijos padangėje XVI amžius yra neatsiejamas nuo vienos pavardės, kuri tuo metu skambėjo garsiau nei paties valdovo – tai Radvilos. O tarp jų ryškiausiai švietė Mikalojus Radvila Juodasis (Mikołaj Radziwiłł Czarny), žmogus, kurį amžininkai ne veltui vadino „nekartuotu Lietuvos karaliumi“. Jei reikėtų išrinkti asmenybę, kuri labiausiai prisidėjo prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) aukso amžiaus … [Skaityti toliau…]
Kardinolas Humbertas iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae Candidae), gimęs apie 1000–1015 metus Lotaringijoje, buvo viena įtakingiausių ir kartu radikaliausių XI amžiaus Romos katalikų bažnyčios figūrų. Jo gyvenimas ir veikla tapo katalikiškosios reformos simboliu, tačiau istorijoje jis dažniausiai prisimenamas kaip žmogus, kurio bekompromisis būdas tiesiogiai prisidėjo prie krikščionijos skilimo. Nuo vienuolyno iki popiežiaus dešiniosios rankos Savo … [Skaityti toliau…]
Vienas ryškiausių ir kontroversiškiausių XI amžiaus Bizantijos veikėjų, patriarchas Mykolas I Cerularijus (Μιχαήλ Α΄ Κηρουλάριος), gimė apie 1000-uosius metus Konstantinopolyje. Nors jo vardas dažniausiai minimas kalbant apie krikščionių Bažnyčios skilimą, jo gyvenimo kelias ir ambicijos atskleidžia kur kas sudėtingesnį politinį bei dvasinį portretą nei tiesiog užsispyrusio dvasininko įvaizdis. Ankstyvieji metai ir kelias į sostą Mykolas … [Skaityti toliau…]
Teofilas Antiochietis (gr. Theophilos ho Antiocheus) – šeštasis Antiochijos vyskupas, II a. krikščionių mąstytojas ir vienas įtakingiausių ankstyvosios Bažnyčios apologetų. Nors tikslios jo gimimo ir mirties datos nėra išlikusios, istoriniai šaltiniai leidžia manyti, kad jis vadovavo Antiochijos Bažnyčiai maždaug 168–182 m. laikotarpiu, taigi veikė Antoninų dinastijos epochoje, kai krikščionybė dar tik formavo savo tapatybę intelektualinėje … [Skaityti toliau…]
Evtidemas (apie V a. pr. Kr. pabaigą) tradiciškai minimas kaip graikų sofistas, kilęs iš Chijo salos, vėliau su broliu Dionisodoru apsigyvenęs Turijuose, Pietų Italijoje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mūsų žinios apie jį yra itin ribotos ir beveik visiškai priklauso nuo Platono kūrybos. Todėl Evtidemas, kurį šiandien žinome, yra ne tiek istorinis asmuo, kiek Platono literatūrinis … [Skaityti toliau…]
Emilis Diurkheimas (Émile Durkheim, 1858–1917) – prancūzų mąstytojas, kuris pavertė sociologiją akademine disciplina. Jis siekė įrodyti, kad visuomenė yra savarankiška realybė (sui generis), kurią galima tirti tokiais pat griežtais metodais kaip ir gamtos mokslus. Esminis Diurkheimo indėlis – socialinio fakto sąvoka. Jis teigė, kad sociologijos objektas yra reiškiniai, kurie egzistuoja už individo ribų ir daro … [Skaityti toliau…]
Liudvikas Fojerbachas (Ludwig Feuerbach, 1804–1872) – vokiečių filosofas, kuris sudrebino XIX a. intelektualinį pasaulį, apversdamas tuo metu vyravusį religijos ir žmogaus santykį aukštyn kojomis. Jei Hegelis viską matė per „Absoliučios dvasios“ prizmę, tai Fojerbachas sugrąžino filosofiją ant žemės, teigdamas, kad tikroji realybė yra ne idėja, o kūniškas, jaučiantis žmogus. Religija kaip žmogaus savęs projekcija Fojerbacho … [Skaityti toliau…]
Tomas Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679) – anglų filosofas, kurio idėjos tapo moderniosios politikos mokslo pamatu. Gyvendamas Anglijos pilietinio karo (1642–1651) fone, Hobsas matė didžiausią visuomenės baimę – visišką tvarkos žlugimą. Tai suformavo jo pesimistinę, bet griežtai logišką sistemą: žmogus iš prigimties nėra „socialus gyvūnas“, o veikiau būtybė, vedama baimės ir savisaugos instinkto. Karas prieš visus … [Skaityti toliau…]