Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Hansas Kiungas (Hans Küng) gimė 1928 metų kovo 19 dieną Šveicarijos mieste Sursee, Liucernos kantone. Lietuviškai jo pavardė dažniausiai rašoma Kiungas arba Kungas, bet originalus tarimas artimesnis „Kiung“. Augo katalikiškoje šeimoje, vidurinę mokyklą baigė jėzuitų gimnazijoje, o vėliau stojo į kunigų seminariją. Studijavo Romoje, Gregoriano universitete, ir 1954 metais įšventintas kunigu. Jaunas, gabus, greitai tapo … [Skaityti toliau…]
Autogenės (gr. Αὐτογενής, lot. Autogenes; kopt. ⲁⲩⲧⲟⲅⲉⲛⲏⲥ, Autrunijas) – vienas svarbiausių vardų setianų gnosticizme (II–IV a.), ypač Nag Hammadi tekstuose. Tai trečiasis asmuo aukščiausiojoje dieviškojoje triadoje, po Nematomosios Dvasios (Tėvo) ir Barbelo (pirmosios minties, Motinos). Žodis reiškia „savigimdis“, „pats save gimdantis“ – pabrėžia visišką dieviškąją autonomiją, be jokios išorinės priežasties. Autrunijas ir Autogenės – tas … [Skaityti toliau…]
Danas – vienas tamsiausių ir paslaptingiausių Biblijos patriarchų: jo palaiminimai pilni paradoksų, o giminė vėliau tapo Izraelio šiaurės stabmeldystės centru. Originali hebrajiška forma: דָּן (Dān). Žydai jį skaito Dan. Vardas reiškia „teisėjas“ arba „jis teisė“ – Rachelės tarnaitė Bilha tarė: „Dievas mane išteisino… todėl pavadino jį Danu“ (Pr 30,6). Biografija ir pagrindiniai įvykiai Citatos Danas … [Skaityti toliau…]
Zachiejus – vienintelis žmogus Naujajame Testamente, apie kurį Jėzus pats pasisako: „Šiandien aš turiu apsistoti tavo namuose“. Mažas ūgiu, didelis nusidėjėlis, muitininkų viršininkas, turtuolis, kurio vardas reiškia „Tyrasis“ arba „Tas, kurį Dievo atmintis pasiekia“. Ir būtent jis tapo gyvu įrodymu, kad Dievo malonė moka užlipti net į šilkmedžio medį. Senovės graikiškai ΝΤ: Ζακχαῖος (Zakchaios).Hebrajiškai / … [Skaityti toliau…]
Orestas – vienas tragiškiausių figūrų senovės graikų mitologijoje, Agamemnono ir Klytemnestros sūnus, Elektros brolis. Jo istorija – kraujo keršto ciklas Atridų namuose, prasidėjęs nuo Trojos karo. Agamemnonas, grįžęs iš karo, nužudytas žmonos Klytemnestros ir jos meilužio Aigisto. Orestas, ištremtas vaikystėje, suaugęs gauna Apolono įsakymą atkeršyti už tėvą – nužudyti motiną. Šis poelgis – motinžudystė – … [Skaityti toliau…]
Serbų ortodoksų tradicijoje vardas Gavrilo kilęs iš hebrajiško Gabrielius, reiškiančio „Dievo stiprybė” arba „Dievo žmogus”, o skaičius V rodo, kad jis buvo penktasis patriarchas tuo vardu – ankstesni Gavrilo vadovavo viduramžiais, kai Serbijos Bažnyčia kovėsi su osmanų jungo. Lietuviškuose tekstuose jis dažniausiai vadinamas Gavrilu V arba patriarchu Gavrilu Dožičiumi, kartais su variacija Gavrila Dožić, atkartojant … [Skaityti toliau…]
Popiežius Aleksandras I buvo vienas ankstyvųjų Romos Katalikų Bažnyčios popiežių, tarnavęs nuo maždaug 105 iki 115 m. Jo pontifikatas vyko Romos imperijos laikais, kai krikščionybė dar buvo jaunas ir persekiojamas tikėjimas. Nors apie Aleksandro I gyvenimą ir veiklą nėra daug išlikusių šaltinių, jis laikomas penktuoju Romos popiežiumi po šv. Petro. Aleksandro I pontifikatas buvo svarbus, … [Skaityti toliau…]
Šventoji Bernadetė Subiru (Bernadette Soubirous), gimusi 1844 m. sausio 7 d. neturtingoje šeimoje Lurde, Prancūzijoje, tapo viena žymiausių krikščionių šventųjų dėl savo regėjimų, kuriuose jai pasirodė Švč. Mergelė Marija. Bernadeta, tuo metu vos 14 metų mergaitė, patyrė šiuos regėjimus 1858 m. vasario ir liepos mėnesiais, o jų metu Mergelė Marija jai atskleidė svarbią žinią, kuri … [Skaityti toliau…]
Šventasis Evaristas buvo penktasis Romos popiežius, tarnavęs nuo maždaug 97 iki 105 metų. Jis buvo vienas iš ankstyvųjų Bažnyčios vadovų, kurie vadovavo tikintiesiems sunkiu krikščionybės plitimo laikotarpiu, kai krikščionys dar buvo persekiojami Romos imperijoje. Nors apie jo gyvenimą ir veiklą išliko labai mažai informacijos, tradiciškai jis laikomas vienu iš pirmųjų popiežių ir svarbiu Bažnyčios struktūros … [Skaityti toliau…]
Šventasis Urbonas I buvo Romos popiežius, valdęs nuo 222 iki 230 metų. Jo pontifikatas vyko taikiu laikotarpiu, kai Romos imperatorius Aleksandras Severas buvo palankus krikščionims, todėl Urbonas I galėjo dirbti sklandžiau ir stiprinti Bažnyčią be nuolatinių persekiojimų. Nors apie jo gyvenimą ir veiklą yra išlikę nedaug informacijos, Urbonas I prisimenamas kaip popiežius, kuris skatino Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Šventasis Liucijus I buvo Romos popiežius, valdęs nuo 253 iki 254 metų. Jo pontifikatas buvo trumpas, tačiau reikšmingas dėl Bažnyčios vidaus iššūkių ir persekiojimų. Jis tapo popiežiumi sunkiu laikotarpiu, kai Romos krikščionys kentėjo nuo persekiojimų, ir suvaidino svarbų vaidmenį Bažnyčios stiprinime bei nuodėmių atleidimo klausimų sprendime. Ankstyvasis gyvenimas ir tapimas popiežiumi Liucijus gimė Romoje (tikslūs … [Skaityti toliau…]
Šventasis Silvestras I buvo Romos popiežius nuo 314 iki 335 metų, vadovavęs Bažnyčiai labai svarbiu laikotarpiu, kai krikščionybė pradėjo tapti teisėta ir įtakinga religija Romos imperijoje. Jo pontifikatas sutapo su imperatoriaus Konstantino Didžiojo valdymu, kuris 313 m. paskelbė garsųjį Milano ediktą, legalizavusį krikščionybę ir užbaigusį daugelį metų trukusius Bažnyčios persekiojimus. Silvestras I, gimęs Romoje, buvo … [Skaityti toliau…]