Įvairūs žmonės ir šventieji, svarbūs religijoje.
Popiežius Sergijus III, valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 904 iki 911 m., yra viena tamsiausių ir prieštaringiausių figūrų X a. pradžios Romos istorijoje. Jo pontifikatas sutapo su laikotarpiu, kuris istorikų vadinamas „Pornokratija“ arba „Saeculum Obscurum“ (tamsusis amžius), kai popiežiaus sostą kontroliavo galingos Romos aristokratų šeimos, ypač Teofilaktų giminė, kuriai priklausė įtakinga moteris Marozija. Sergijus III pagarsėjo … [Skaityti toliau…]
Aminadabas – tai Biblijoje minimas asmuo, kurio vardas hebrajiškai reiškia „mano tautos giminaitis“ arba „mano tauta yra dosni“. Nors pats vardas nėra dažnas ir dažniausiai aptinkamas genealoginiuose sąrašuose, vėliau jis įgauna ir simbolinę reikšmę, ypač krikščioniškoje mistikoje. Šv. Kryžiaus Jonas – garsus ispanų mistikas ir karmelitas – panaudoja Aminadabo vardą savo kūrinyje „Dvasinis giedojimas“ (Cántico … [Skaityti toliau…]
Epiktetas buvo vienas iš šviesiausių ir įtaigiausių stoicizmo mokytojų, nors pats niekada nerašė knygų. Visa tai, ką žinome apie jo mintis, išliko per mokinį Arijaną, kuris užrašė mokytojo kalbas ir pokalbius. Epiktetas gimė apie 50 metus po Kristaus, greičiausiai Hierapolyje (dabar Turkijos teritorijoje), kaip vergas, priklausęs vienam iš imperatoriaus Neronų tarnų Romoje. Jo kūnas buvo … [Skaityti toliau…]
Korane Karūnas (arab. Qārūn) pristatomas kaip labai turtingas žmogus iš Mozės tautos. Jo turtai buvo tokie didžiuliai, kad net raktų į sandėlius nešėjų grupė sunkiai juos pakeldavo. Jis iškilo kaip turto ir puikybės simbolis. Korane sakoma:„Karūnas priklausė Mozės tautai, bet jis išpuiko prieš juos. Mes davėme jam tiek lobių, kad jų raktus sunkiai nešė stiprus … [Skaityti toliau…]
Priskilė (graikiškai Πρίσκιλλα, lotyniškai Priscilla, lietuviškai kartais vadinama Priska) – viena įdomiausių ir paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės moterų figūrų, minėta kelis kartus Naujajame Testamente. Ji buvo apaštalo Pauliaus bendradarbė, misionierė, teologė ir ankstyvosios Bažnyčios mokytoja, o kai kurie senieji šaltiniai netgi spėja, kad ji galėjo būti „Laiško hebrajams“ autorė. Pagal Apaštalų darbus ir Pauliaus laiškus žinoma, … [Skaityti toliau…]
Diogenas Laertijas – vienas svarbiausių šaltinių apie senovės Graikijos filosofiją, nors pats nebuvo nei originalus filosofas, nei sisteminis mąstytojas. Jis veikiau primena antikos „biografą-archyvarą“ ar „kronikininką“, kruopščiai surinkusį viską, ką tik įmanoma apie graikų išminčius: jų gyvenimo detales, požiūrius, anekdotus, posakius, testamentus ir net paskutines valandas. Jo vardas graikiškai – Διογένης Λαέρτιος (Diogenēs Laërtios), lotyniškai … [Skaityti toliau…]
Metatronas yra viena iš paslaptingiausių figūrų judaizmo mistikoje. Jo vardas kanoniniuose Biblijos tekstuose nepasirodo, tačiau jis plačiai minimas kabalos raštuose, midrašuose ir kitose mistinėse tradicijose. Metatronas dažnai vadinamas „dangiškuoju raštininku“ arba „Dievo sekretoriumi“, nes jo misija – registruoti žmonių darbus, maldas ir įvykius, užtikrinant, kad visa būtų įrašyta į dangiškąją knygą. Vienas iš įdomiausių Metatrono … [Skaityti toliau…]
Simeonas – vienas prieštaringiausių patriarchų: kartu su Leviu jis tapo kruvino keršto simboliu, o vėliau dėl to prarado bet kokią ypatingą palaimą. Lietuviškoje Biblijos tradicijoje jis visada vadinamas Simeonu (ne Simonu, ne Šimonu). Originali hebrajiška forma: שִׁמְעוֹן (Šimʿôn). Žydai jį skaito Šimon. Vardas reiškia „Jis išgirdo“ – Lėja taip pavadino antrąjį sūnų, nes Viešpats „išgirdo“, … [Skaityti toliau…]
Publijus Vergilijus Maronas (Publius Vergilius Maro) gimė 70 m. pr. Kr. spalio 15 d. mažame Andes kaimelyje netoli Mantujos, Šiaurės Italijoje. Tėvas buvo nedidelis žemvaldys, gal net puodžius, bet sugebėjo sūnui duoti geriausią tuo metu įmanomą išsilavinimą – Kremonoje, Mediolane, galiausiai Romoje pas geriausius retorikos mokytojus. Jaunystėje Vergilijus svajojo apie advokato karjerą, bet vieną kartą … [Skaityti toliau…]
Girolamo Savonarola (Džirolamas Savonarola) – italų dominikonas, pamokslininkas ir trumpalaikis Florencijos valdovas, žinomas dėl griežtų moralės reikalavimų ir kovos su prabanga. Gimė 1452 metų rugsėjo 21 dieną Ferraroje, mirė 1498 metų gegužės 23 dieną Florencijoje, pakartas ir sudegintas kaip eretikas. Jo gyvenimas – pavyzdys, kaip religinis uolumas gali sukelti visuomenės perversmą, bet ir greitą žlugimą. … [Skaityti toliau…]
Šventoji Klara gimė 1194 m. Asyžiuje, kilmingoje ir turtingoje Offreduccio šeimoje. Nuo vaikystės ji garsėjo jautrumu, pamaldumu ir dosnumu vargšams. Jos gyvenimą pakeitė Šv. Pranciškaus Asyžiečio pamokslai — būtent jo radikalus Evangelijos skelbimas įkvėpė Klarą atsisakyti privilegijuoto gyvenimo ir pasirinkti neturtą bei visišką atsidavimą Dievui. Originalus vardas: Chiara OffreduccioItališkai: Chiara d’AssisiLietuviškai: Šventoji Klara iš Asyžiaus … [Skaityti toliau…]
Šv. Adalbertas Prahiškis (Vaitiekus) yra vienas iš ankstyvųjų krikščionybės šviesulių Vidurio ir Rytų Europoje, žinomas dėl savo misijinio darbo ir kankinystės. Jis gimė apie 956 m. netoli Libico, dabartinėje Čekijoje, kilmingoje slavų kunigaikščių šeimoje. Adalberto tėvai buvo turtingi ir įtakingi žmonės, o pats Adalbertas anksti rodė didelį polinkį į dvasinį gyvenimą. Jo krikšto vardas buvo … [Skaityti toliau…]